Vasario 26 d. 12 val. Kauno kolegijos Medicinos fakultete (Puodžių g. 11, 207 aud., Kaunas) vyks renginys „Pašto ženklas 140-osioms profesoriaus Prano Mažylio metinėms: Laikinoji sostinė ir Lietuvos sveikatos sistemos kūrimas“. Jo metu bus pristatytas asmeninis pašto ženklas bei prisimintas Prano Mažylio gyvenimas ir veikla. Renginys atviras visai visuomenei. „Šiemet minimos profesoriaus mediko, akušerio ir ginekologo Prano Mažylio 140-osios gimimo ir 59-osios mirties metinės. Ta proga, jo palikuonių lėšomis išleistas asmeninis pašto ženklas, – pristato gydytojo anūkas, Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis. – Jame pavaizduotas grafinis šešėlinis Prano Mažylio portretas bei jo įkurta privati ligoninė Putvinskio gatvėje, Kaune, dabar žinoma kaip Prano Mažylio gimdymo namai.“ Renginio vieta pasirinkta neatsitiktinai…

VILNIUS, LIETUVA – 2025 m. vasario 19 d. Biotechnologijų startuolis „Atrandi Biosciences“, viena pirmųjų pasaulyje įmonių, kuriančių pažangias pavienių ląstelių analizės technologijas, pritraukė 25 milijonų JAV dolerių investiciją A serijos finansavimo etape. Pagrindiniu investuotoju tapo JAV rizikos kapitalo fondas „Lux Capital“, kuris specializuojasi inovatyvių technologijų srityje. Taip pat prie finansavimo prisijungė esami ir nauji investuotojai: „Vsquared Ventures“, „Practica Capital“, „Metaplanet“ ir „GRIDS Capital“. Ši investicija paspartins įmonės plėtrą JAV rinkoje, padės plėtoti pusiau pralaidžių kapsulių (angl. Semi-Permeable Capsule, SPC) technologiją bei vystyti naujų produktų kūrimą. „Kai 2016 metais įkūrėme „Atrandi Biosciences“, mūsų tikslas buvo pašalinti esmines biologinių tyrimų kliūtis ir sukurti efektyvius bei lengvai pritaikomus įrankius pavienių ląstelių analizei“, –…

Šeštus metus vykstantis MO muziejaus ir Britų tarybos Lietuvoje bendradarbiavimas toliau plečia savo geografiją. Šimtus mokytojų ir mokinių subūręs projektas „Vizualinio mąstymo strategija mokyklose“, į formaliojo ugdymo procesą integruojantis menu grįstą metodą, 2025–aisias įtrauks beveik šimtą mokytojų visoje Lietuvoje ir tautinių bendrijų mokyklų mokinius Vilniaus rajone. Pasak Britų tarybos Lietuvoje vadovės Onos Marijos Vyšniauskaitės, ilgamečiai partneriai Britų taryba ir MO muziejus spėjo įsitikinti nuoseklaus darbo veiksmingumu, todėl nuo 2024–ųjų bendradarbiavimą telkia į trejus metus truksiantį ciklą, kurio centre – mokymai šalies mokytojams bei darbas su tautinių bendrijų mokyklų mokiniais. „Džiaugiamės, kad nuo pirmojo bendro eksperimento MO muziejaus metodiką integruojant į ugdymo procesą jau praėjo keletas prasmingo ir intensyvaus darbo metų.…

2009 metais, reaguodama į ekonominę krizę, Lietuva nusprendė studijų paskolų teikimą perduoti komerciniams bankams. Sprendimas buvo grindžiamas poreikiu mažinti valstybės finansinius įsipareigojimus ir optimizuoti išlaidas. Tačiau šiandien, praėjus daugiau nei dešimtmečiui, tampa aišku, kad šis modelis turi trūkumų, kuriuos būtina peržiūrėti. Kiekvienais metais valstybė skiria maždaug milijoną eurų kompensuoti studentų paskolų palūkanoms, tačiau šios lėšos nepapildo biudžeto, o atsiduria komercinių bankų sąskaitose. Klausimas, kurį verta kelti, – ar valstybė neturėtų šių pinigų panaudoti tikslingiau? Finansiniai srautai: pinigai iš biudžeto, bet ne į biudžetą Šiuo metu studentai gali gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai apmokėti, pragyvenimo išlaidoms ar dalinėms studijoms užsienyje. Nors paskolos yra valstybės garantuojamos, jų administravimas perduotas komerciniams bankams, kurie…

Vėžio diagnostikos metodams ir instrumentams tobulėjant, atsiranda didesnių galimybių aptikti ir išgydyti šią ligą. Šį tikslą dar labiau priartina skysčių biopsijos metodas, leidžiantis pastebėti genetinius pakitimus be invazinių procedūrų. Vis svarbesnį vaidmenį vaidina ir genetiniai bei epigenetiniai tyrimai. „Kai skysčių biopsijos metodas dar tik vystėsi, teikiau paraišką programos „Marie Skłodowska-Curie Actions“ projektui, norėdama gauti podoktorantūros stažuotę. Mano paraiška buvo atmesta teigiant, kad jeigu toks metodas būtų įmanomas, tai vėžys jau seniai būtų išgydytas. Tai paskatino tik su dar daugiau energijos gilintis į šią sritį ir šiandien jau galime džiaugtis to rezultatais“, ‒ sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Botanikos ir genetikos katedros profesorė Sonata Jarmalaitė. Su ja ir Nacionalinio vėžio instituto Genetinės…

„Atrodytų, pablevyzgoti minutę daug netrunka, bet ir minutės trukmės ar net trumpesniam pasakojimui turiu būti susipažinusi su keliais istoriniais šaltiniais, o kartais pati atlikti kokį tyrimą. Pasitaiko, kad norint atsakyti į, rodos, patį paprasčiausią klausimėlį, gali tekti perskaityti ir 3 daktaro disertacijas”, – sako Kristina Petrauskė, kurią drąsiai galima pavadinti žymiausia Lietuvos istorike socialiniame tinkle „TikTok”. Būtent šio socialinio tinklo vartotojai jau kelerius metus su nekantrumu laukia įtraukiančių Kristinos pasakojimų apie mažiau žinomus Lietuvos ir pasaulio istorijos faktus. Daugiau nei 70 tūkst. sekėjų auditoriją turinti moteris teigia, jog kurti turinį ją pastūmėjo prieš kelerius metus muziejus uždariusi koronaviruso pandemija. Apie tai, kaip sekasi suderinti svarbias pareigas Vytauto Didžiojo karo muziejuje,…

Antano Gustaičio aviacijos institute pirmadienį apsilankęs Gintautas Paluckas iš arti susipažino su institute vykdomu aviacijos ekspertų rengimu, moksliniais tyrimais ir projektais. Aukštos kvalifikacijos specialistų Lietuvoje ugdymas, pritraukimas bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) skatinimas – vieni prioritetinių Vyriausybės tikslų. „Stiprūs universitetai yra būtina sąlyga išsilavinusiai, pažangiai, sėkmingai valstybei, mąstančiai ne tik apie šiandieną, bet ir apie ateitį bei kaip kuo geriau išnaudoti kartu su ja atsiversiančias galimybes. Vyriausybė tai mato vienu iš savo prioritetų – kurti kuo geresnes sąlygas moksliniams tyrimams, ekonomiką transformuojančiam aukštos pridėtinės vertės kūrimui, mokslo ir verslo partnerystei, kurių grąžą pajustume mes visi kaip visuomenė ir valstybė“, – sakė Vyriausybės vadovas. Po apsilankymo A. Gustaičio instituto…