2025 m. gruodžio 23 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas 2028-uosius paskelbė Lietuvos mokslo pasiekimų ir Martyno Počobuto, Lietuvos laisvės lygos ir Antano Terlecko bei Antano Mackevičiaus metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XVP-892) vieningai balsavo 74 Seimo nariai. Parlamentas šį sprendimą priėmė atsižvelgdamas į istorinės, politinės, sociokultūrinės atminties išsaugojimo, valstybės istorinės tapatybės stiprinimo bei reikšmingų įvykių, asmenybių ir sukakčių paminėjimo 2028 metais svarbą. Tokiu būdu 2028-aisiais siekiama pažymėti mokslo plėtros svarbą ir iškilaus švietėjo, astronomo, matematiko, kalendorių leidėjo Martyno Počobuto, vieno iš 1863–1864 metų sukilimo vadų Antano Mackevičiaus, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo Antano Terlecko gimimo metines ir Lietuvos laisvės…
Seimas patikslino centralizuoto priėmimą į visas švietimo įstaigas tvarką
Siekdamas išvengti techninių nesklandumų dėl per didelio vartotojų srauto ir galimų programavimo klaidų Centralizuoto priėmimo informacinėje sistemoje, Seimas patikslino Švietimo įstatyme reglamentuoto centralizuoto priėmimo į visas švietimo įstaigas įsigaliojimą. Parlamentarai nusprendė, kad prašymų dėl priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, pateikimas, mokinių eilės sudarymas, priimtų mokinių sąrašų patvirtinimas, informacijos apie priėmimą į mokyklą pateikimas, kvietimas pasirašyti mokymo sutartį ir jos pasirašymas, mokinių duomenų tvarkymas centralizuotai bus įgyvendinamas etapais, juos išskirstant per 2026–2028 metus: 1) nuo 2026 m. sausio 1 d. – savivaldybių, kurių bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose 2025 m. rugsėjo 1 d. mokėsi nuo 1 700 iki 3 900 mokinių,…
Seimo nario S. Gentvilo pranešimas: S. Gentvilas traukiasi iš premjerės vadovaujamos Valstybės pažangos tarybos
2025 m. gruodžio 22 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas traukiasi iš Valstybės pažangos tarybos, kurioje dalyvavo kaip opozicijos atstovas, ir užsimena grįšiantis nebent tada, kai premjerė Inga Ruginienė liausis keršyti oponentams už kritiką. „Suprasdamas atsakomybę už ilgalaikę strategijos „Lietuva 2050“ priežiūrą, vis dėlto privalau trauktis iš Valstybės pažangos tarybos. Liberalų atstovai grįš į šią tarybą, kai premjerė nustos keršyti visuomenės šviesuoliams ir ilgalaikę Valstybės pažangos tarybą paliks tokią, kokią buvo patvirtinęs Gintautas Paluckas“, – sako S. Gentvilas. Jam nesuprantama, kodėl buvusiam premjerui G. Paluckui tikę tarybos nariai Arūnas Gelūnas, Gintarė Masteikaitė ir Umberto Masi…
Pirmą kartą Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidente išrinkta moteris – MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė
2025 m. gruodžio 19 d. įvyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidento ir prezidiumo rinkimai. Pirmą kartą konferencijos istorijoje prezidente išrinkta moteris – Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė. Konferencijos viceprezidentu išrinktas Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. dr. Eugenijus Valatka. Lietuvos universitetų rektorių konferencija vienija Lietuvos universitetų rektorius ir atstovauja universitetų interesams nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu, prisidėdama prie aukštojo mokslo politikos formavimo ir universitetų bendruomenės stiprinimo. Konferencijos prezidentą nariai renka iš 12 konferencijos narių, o tas pats asmuo šias pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas. Prof. dr. Inga Žalėnienė taip pat yra Tarptautinės universitetų asociacijos (angl. International Association of Universities – IAU) viceprezidentė, Europos moterų…
Tikėjimas, tapęs universitetu: Vytauto Didžiojo universiteto kelias ir pasaulio Lietuva
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė Kiekvienas naujas universiteto etapas reikalauja ne tik sprendimų, bet ir atminties. Pradėdami naują Vytauto Didžiojo universiteto raidos laikotarpį, norime atsigręžti į tai, kas šį universitetą sukūrė. Vytauto Didžiojo universitetas buvo atkurtas nepriklausomybės priešaušryje, kai Lietuva dar tik mokėsi laisvės – be garantijų, be išteklių, bet su aiškiu apsisprendimu būti kitokiu. Tai nebuvo tik administracinis ar akademinis sprendimas. Tai buvo vertybinis pasirinkimas: kurti universitetą, grindžiamą atvirumu pasauliui, akademine laisve, pasitikėjimu žmogumi ir jo sąžine. Šiuo pasirinkimu patikėjo ir išeivijos lietuviai – gal net anksčiau ir drąsiau nei daugelis Lietuvoje, nes buvo išsaugoję universitetinės kultūros atmintį ir laisvo mąstymo standartą. Artes liberales keliu…
Ukrainiečiai pasitiki lietuviška žiniasklaida, tačiau informacijos ieško „Telegram“
Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai labiau pasitiki lietuviška žiniasklaida, tačiau dėl kalbos barjero dažniau renkasi ukrainietiškus ar rusiškus „Telegram“ kanalus, – parodė Ukreate Hub ir Civic Resilience Initiative (Pilietinio atsparumo iniciatyva) atliktas tyrimas. Jo metu paaiškėjo, kad ši visuomenės grupė siekia atsakingai vertinti informaciją – palygina kelis šaltinius, tikrina patikimumą, tačiau tą dažniau daro aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės. Lietuvoje šiuo metu gyvena daugiau nei 90 tūkst. ukrainiečių. Tyrimas buvo pristatytas konferencijoje „Ukrainiečių bendruomenės Lietuvoje atsparumo ir medijų raštingumo stiprinimas“ gruodžio 16 dieną Vilniuje. Projektą remia Vokietijos federalinė užsienio reikalų ministerija iš savo „ Atsparumo iniciatyvos“ lėšų. „Nuo 2016 metų Vokietija remia projektus Baltijos šalyse, skirtus medijų raštingumui ir kritiniam mąstymui stiprinti bei…
KU rektorius Artūras Razbadauskas: „Telkiame žmones, žinias ir partnerystes“
Besibaigiant metams Klaipėdos universiteto (KU) bendruomenė pasiekimais skaičiuoja nueitą kelią. 2025-ieji KU pasižymėjo ne tik akademinėmis ir mokslo ambicijomis, bet ir intensyvia tarptautine veikla, įspūdingais projektais, augančiais studentų skaičiais bei vis stiprėjančiu universiteto vaidmeniu miesto ir regiono gyvenime. KU rektorius, prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžia, kad universitetas šiandien yra stiprus žinių, kompetencijų ir idėjų centras, kurio kuriama vertė kasdien jaučiama Klaipėdoje ir visame Vakarų Lietuvos regione. Kalendoriui žymint paskutinio metų mėnesio vidurį profesorius pasidalijo mintimis apie besibaigiančius metus, planais, tarp kurių – universiteto miestelio plėtra, naujų studijų programų kūrimas. – Metai eina į pabaigą. Kokius esminius akcentus norisi padėti, kas labiausiai įsiminė? Universitetai paprastai metus skaičiuoja ne kalendoriniais, o akademiniais…
Pirmuosiuose nacionaliniuose STEAM mokytojų apdovanojimuose „Ateities kūrėjai 2025“ įvertinta 18 pedagogų
Antradienį Kaune įvyko pirmą kartą Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) kartu su Baltijos automobilių detalių klasteriu (BACC) ir Lietuvos inžinerijos kolegija organizuoti nacionaliniai STEAM mokytojų apdovanojimai „Ateities kūrėjai 2025“. Iškilmingoje ceremonijoje buvo pagerbti mokytojai, reikšmingai prisidedantys prie jaunimo technologinio, inžinerinio ir kūrybinio ugdymo visoje Lietuvoje. „Šiandieninė darbo rinka keičiasi itin sparčiai – technologijos, skaitmenizacija, dirbtinis intelektas ir tvarumo iššūkiai reikalauja naujų kompetencijų. Tačiau viskas prasideda dar mokykloje. Mokytojas yra tas žmogus, kuris padeda jaunam žmogui atrasti smalsumą, kritinį mąstymą ir pasitikėjimą savo gebėjimais. Šiais apdovanojimais norime pasakyti aiškiai – STEAM mokytojai yra strateginiai Lietuvos ateities kūrėjai“, – renginyje sakė LINPRA prezidentas Tomas Prūsas. Šia iniciatyva siekiama stiprinti dialogą…
Mokyklos direktorė Sonata Petraitienė: nereikia bijoti neigiamų emocijų – tai natūrali mokymosi proceso dalis
Pastaruoju metu skiriama vis daugiau dėmesio moksleivių emocinei ir psichologinei savijautai mokykloje, tačiau neretai tai supaprastinama iki vieno lūkesčio – kad vaikai nepatirtų neigiamų emocijų. Vis dėlto, švietimo specialistai atkreipia dėmesį, kad nereikėtų susifokusuoti vien į tai. Iššūkiai mokymosi procese, konfliktai ir iš to kylančios neigiamos emocijos yra neišvengiama augimo dalis, sako kelis dešimtmečius patirties švietime turinti Vilniaus humanistinės mokyklos (VHM) direktorė Sonata Petraitienė. „Mokymosi procese kylančios neigiamos emocijos nebūtinai yra ženklas, kad kažkas su vaiku ar mokykla negerai. Tai yra įprasta ir net reikalinga mokymosi proceso dalis – juk suprantama, kad išėję iš komforto zonos jausimės nepatogiai, bet tik tai žmogų veda pirmyn. Todėl reikėtų stengtis ne apsaugoti vaiką…
Atgimstanti mecenatystė: naujos Vydūno jaunimo fondo stipendijos – VU Filosofijos fakulteto studentams
Mecenatystės tradicijos, Vakarų pasaulyje turinčios gilias šaknis, atgimsta ir Lietuvoje, taip pat ir mokslo bei studijų srityje. 2026 m. pavasarį Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto studentai pirmą kartą gaus dvi naujas vardines stipendijas. Geriausi filosofijos bakalauro studentai galės pretenduoti į Vilhelmo Storosto-Vydūno stipendiją, o socialinio darbo studentai – į Antano Vytauto Saulaičio SJ stipendiją. Stipendijas penkerių metų laikotarpiui įsteigė Vydūno jaunimo fondas, kurį dar išeivijoje įkūrė Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių skautija. Jos teikiamos ne tik už akademinius pasiekimus, bet ir už aktyvią visuomeninę veiklą. Ta proga – pokalbis su Čikagoje veikiančio Vydūno jaunimo fondo įgaliotine Lietuvoje, VU Filosofijos fakulteto mokslininke, socialinio darbo docente Jolita Buzaityte-Kašalyniene ir fakulteto dekanu prof. Jonu…
