2025 m. gruodžio 15 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo Jūrinių reikalų komisija surengė išvažiuojamąjį posėdį į Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centrą. Jūrinei bendruomenės pastangomis pavyko išsaugoti šią mokymo įstaigą, kuri jau keli metai surenka vis daugiau norinčių įgyti su darbu jūroje susijusių kompetencijų. Šiuo metu ir vertinant ateities planus akivaizdu, jog esamų įveiklintų patalpų su praktinėmis mokymo priemonėmis nebepakanka. Būtina sutvarkyti ir kitas patalpas, kad jos atitiktų klaipėdiečių ir miesto svečių, norinčių mokytis ar tobulinti įgūdžius, poreikius. Jei lėšomis prisidėtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė, Karinės jūrų pajėgos, uoste veikiančios kompanijos ir kiti subjektai, Pauliaus Lindenau mokymo…
KTU įsikūręs startuolis siekia užpildyti rinkoje esančią spragą: kuria dronų aptikimo ir sekimo sistemą nedideliame aukštyje
Praėjusių metų duomenimis, Baltijos šalių giliųjų technologijų (angl. deeptech) startuolių ekosistema per penkerius metus išaugo daugiau nei 3 kartus ir pasiekė 2 mlrd. eurų – šio sektoriaus augimas mūsų regione vienas sparčiausių pasaulyje. Prie giliųjų technologijų sektoriaus priskiriami tik tokie startuoliai, kurie pasižymi giliais moksliniais ir inžineriniais proveržiais – tai gali būti technologijos, kurios iš esmės keičia tam tikrą industriją arba netgi kurią visiškai naują. Vienas iš tokių startuolių – Kauno technologijos universiteto (KTU) startuolių inkubatoriuje „Startup Space“ įsikūręs startuolis „Thunderclap Labs“. Jaunų technologijų entuziastų sukurtas startuolis pastaruoju metu sulaukia pripažinimo įvairiuose startuolių renginiuose. Pagrindinis jų šių metų projektas itin aktualus dabartinės įtemptos geopolitinės situacijos kontekste – jie vysto dronų…
Valstybės kontrolė: lietuvių kalba besimokančių užsieniečių vaikų dalis mažėja – sėkmingai jų integracijai reikalingas nacionalinis ugdymo modelis
Atvykstančių į Lietuvą iš užsienio mokyklinio amžiaus vaikų skaičius kasmet auga: 2021–2022 m. m. užsieniečiai vaikai sudarė 0,58 proc., o 2024–2025 m. m. – 4,18 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų mokinių. Užsieniečių vaikų, besimokančių lietuvių mokomąja kalba, dalis kasmet mažėja: 2022–2023 m. m. jų buvo beveik 56 proc., o 2024–2025 m. m. – 44 proc. Beveik pusė šių vaikų mokėsi rusų ir ukrainiečių kalbomis. 2025 m. lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose 52 proc. užsieniečių mokinių nepasiekė slenkstinio lygio (4 balų). Trūksta pedagogų kvalifikacijos, kaip ugdyti užsieniečius vaikus, tobulinimo. Lietuvoje bendrojo ugdymo mokyklose mokosi beveik 15 tūkstančių užsieniečių vaikų. 67 proc. iš jų – Ukrainos piliečiai. Valstybės kontrolės atlikto audito…
„Klasika visiems“ dalyviai skleis švenčių magiją atlikdami Saint- Saënso „Kalėdinę oratoriją“. Projekte „Klasika visiems“ – Saint-Saënsas ir Čiurlionis
Edukacinio muzikinio projekto „Klasika visiems“ rengėjai ir dalyviai kviečia klausytojus gruodžio 20 d., šeštadienį, 19 val. į Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje vyksiantį iškilmingą koncertą, kuriame skambės prancūzų kompozitoriaus Camille‘io Saint-Saënso „Kalėdinė oratorija“. Klasikos entuziastai šioje projekto laidoje taip pat pagerbs didžiausio Lietuvos klasiko M. K. Čiurlionio atminimą, atlikdami jo „Sanctus“. Projektą „Klasika visiems“ įgyvendina Vilniaus universiteto (VU) chorai „Virgo“, „Gaudeamus“ ir „Pro musica“ (vadovė Rasa Gelgotienė) ir VU Kamerinis orkestras (vadovas Modestas Jankūnas). Prie šių kolektyvų kasmet prisijungia net keli šimtai užsiregistravusių dalyvių ir po vieną dieną trukusių repeticijų vakariniame koncerte visi drauge atlieka parengtą kūrinį. Jiems talkins solistai Gunta Gelgotė, Nora Petročenko, Juozas Janužas, Dainius Puišys, Vita Rimienė, Julija Snežko.…
„Vibe coding“ keičia inovacijų kūrimo taisykles: tai atveria naują galimybių lauką verslams
Dirbtinio intelekto pažanga atnešė technologijų pasauliui iki šiol neregėtą lūžį – vis dažniau ne žmogus prisitaiko prie programavimo, o programavimas prie žmogaus. Metodas, vadinamas vibe coding, gimė kaip bandymas sutrumpinti kelią nuo idėjos iki pirmojo prototipo, tačiau pasaulio technologijų bendruomenė jį greitai ėmė vertinti kaip daug daugiau: kaip ženklą, kad prototipo kūrėju šiandien gali tapti bet kas, gebantis aiškiai suformuluoti problemą. Ir šis pokytis vis dažniau matomas ir Lietuvoje. ISM tyrėja, žmogaus–DI sąveikos specialistė ir tarptautinių vibe coding hakatonų nugalėtoja Vaida Bitvinskė sako, kad vibe coding atsiradimą galima geriau suprasti tik pažvelgus į platesnį inovacijų kontekstą. Kas iš tikrųjų yra vibe coding? Vibe coding – tai dirbtinio intelekto pagrindu veikiantis…
Naujas VU mokslininkų atradimas: kaip bakterijų argonautai kovoja prieš virusus
Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) tyrėjai „Nature“ grupės žurnale „Cell Research“ išspausdintame straipsnyje atskleidė detalų SPARDA – bakterinės gynybos nuo virusų sistemos – veikimo mechanizmą. Atradimas žymi svarbų pokytį siekiant išsiaiškinti tokio tipo bakterijų imuniteto strategijas. Pasak tyrimo vadovo, vyriausiojo GMC mokslo darbuotojo dr. Mindaugo Zarembos, šis darbas leidžia daug tiksliau suprasti bakterijų imuniteto logiką – kaip atpažinus užpuoliką (pvz., bakteriofagą – bakterijas infekuojantį virusą) struktūriniai SPARDA baltymų pokyčiai pavirsta gynybine reakcija. Tokios žinios yra svarbios tiek fundamentiniu požiūriu, tiek kuriant naujas biotechnologijas. Išaiškintas apsaugos mechanizmas Bakterijos ir bakteriofagai jau milijardus metų dalyvauja nenutrūkstamose ginklavimosi varžybose. Fagai į ląstelę „sušvirkščia“ savo genetinę medžiagą, perima jos išteklius, dauginasi ir…
Žmogaus teisių forume vyko apdovanojimai labiausiai nusipelniusiems ir diskusijos apie opiausius klausimus
„Mums rūpi žmogaus teisių klausimai, universitete kalbame apie tai kasdien, tad džiaugiamės būdami vienais iš šio forumo organizatorių. Vyko didelis protestas Vilniuje – matome žmonių norą veikti dėl mūsų teisių, dėl žodžio laisvės, mes tai irgi palaikome. Bet tuo pačiu liūdime dėl dviejų jaunų moterų, kurios Kaune tragiškai neteko gyvybės, tarp jų ir mūsų studentė. Šiomis dienomis atsisveikindami keliame ir smurto prieš moteris klausimą, kuris irgi labai svarbus. Stambulo konvencijos principai yra šerdiniai“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė, trečiadienį Vilniuje kreipdamasi į Nacionalinio žmogaus teisių forumo dalyvius. Aštuntajame Nacionaliniame žmogaus teisių forume laukė ne tik diskusijos apie žmogaus teises, bet ir naujovė: pirmą kartą…
Žiniasklaida plečia kovą su melagienomis visos Europos mastu: „Delfi“ projektams skirta parama
Dezinformacija ir propaganda gali iškreipti gyventojų realybės suvokimą, mažinti pasitikėjimą institucijomis ir paveikti svarbius sprendimus. Kovai su ja neužtenka vien žiniasklaidos pastangų – reikia ir duomenimis bei technologijomis paremtų sprendimų. Juos Lietuvoje dar aktyviau kurs naujienų portalas „Delfi“, kuriam pavyko sėkmingai pateikti paraišką ir gauti Europos Komisijos programos „Skaitmeninė Europa“ finansavimą. Lietuvoje šią programą koordinuoja Inovacijų agentūra. Pasak Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovo Martyno Survilo, ši programa yra reikšminga pagalba kovojant su informacinėmis grėsmėmis visos Europos mastu. „Europos Komisijos programa „Skaitmeninė Europa“ Lietuvoje suteikė daugiau kaip 44 mln. eurų investicijų – jos stiprina Baltijos regiono skaitmeninį atsparumą. Ši programa remia realų poveikį kuriančius sprendimus: nuo kibernetinio saugumo iki dezinformacijos prevencijos“,…
Paveldo komisijos pirmininkei doc. dr. Vaidutei Ščiglienei – aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas
Šiandien, gruodžio 11 d. Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkei doc. dr. Vaidutei Ščiglienei įteiktas aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas – Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Doc. dr. Vaidutė Ščiglienė apdovanota už naujas iniciatyvas kultūros paveldo politikos ir vadybos srityje, skatinančias pozityvią, atvirą ir bendruomenėms artimą paveldosauginę kultūrą ir jos supratimą, bei už esminį požiūrio į kultūros paveldą kaitos inicijavimą ir nuoseklų kultūros politikos formavimą šioje srityje, sisteminių problemų konstatavimą ir viešinimą. Šiemet Paveldo komisija mini 30-ąsias veiklos metines, todėl apdovanojimas pirmininkei įprasmina ir reikšmingą institucijos indėlį į Lietuvos kultūros paveldo politikos formavimą per tris dešimtmečius. „Tai kartu yra ir simbolinis įvertinimas pačiam kultūros paveldui, kuris dažnai atsiduria politinių prioritetų…
VILNIUS TECH tyrėjo sukurtas lustas – inovacija transporto elektronikoje
VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto doktorantūros studentas Lukas Šalavėjus sukūrė inovatyvų integrinį grandyną, sprendžiantį aktualias transporto ir ryšių sektoriaus problemas. Šis darbas – ne tik asmeninis jaunojo mokslininko laimėjimas, bet ir glaudaus bendradarbiavimo su Taivano universitetais bei aukštųjų technologijų įmonėmis rezultatas, atveriantis naujas galimybes Lietuvos elektronikos pramonei. Universalus sprendimas transporto sektoriui Luko Šalavėjaus sukurtas lustas – tai įtampą žeminantis keitiklis. Tokie lustai yra vieni dažniausiai naudojamų integrinių grandynų – jų reikia praktiškai kiekviename įrenginyje, kuris turi bateriją ar dirba su skirtingais maitinimo šaltiniais. Pasak lusto autoriaus, jo tikslas buvo sukurti patikimą 4 V maitinimo šaltinį ryšio modemams, naudojamiems 2G–5G įrangoje, kuris galėtų veikti itin plačiame įėjimo įtampos diapazone. Tai ypač svarbu…
