Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė Spalio 5 d. minėjome mokytojų dieną ir turėjome galimybę padėkoti įvairiose švietimo įstaigose dirbantiems pedagogams. Akivaizdu, kad kokybiškas švietimas yra būtinas, siekiant ugdyti intelektualią, patriotinę visuomenę, pasitelkiant tradicinius ir inovatyvius mokymo įrankius. Tad žvilgtelkime į švietimo bendruomenę ir vyraujančias tendencijas: mokytojų pasiūlą, amžiaus struktūrą, lyčių balansą, atlygio dinamiką. Švietimas – prigimtinė žmogaus teisė LR Švietimo įstatyme nurodoma, kad švietimo tikslas yra suteikti asmeniui visaverčio gyvenimo pagrindus ir padėti nuolatos tobulinti savo gebėjimus. Neabejojama, kad galimybė mokytis yra prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė. Švietimas sudaro sąlygas tobulėti individualiame ir visuomeniniame lygmenyse. Kokybiškas švietimas yra valstybės ateities kūrimo įrankis,…
Nobelio laureatas László Krasznahorkai – apokaliptinio pasaulio architektas, iš griūties kuriantis prasmę
Spalio 9 d. Švedijos akademija paskelbė, kad 2025 m. Nobelio literatūros premija skiriama vengrų rašytojui László Krasznahorkai. Premijos lauretas, kaip kasmet, paskelbtas senuosiuose Stokholmo biržos rūmuose (Börshuset). Komiteto teigimu, L. Krasznahorkai apdovanotas už apokaliptiška įtampa alsuojančią kūrybą, atskleidžiančią meno galią išlikti prasmės šaltiniu pasaulio siaubo ir netikrumo akivaizdoje. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto dėstytojos, literatūros tyrėjos ir poetės Linos Buividavičiūtės, tai išties išskirtinis autorius. Genialiai kuriama knygų kalba „Atvirai sakant, nesu skaičiusi nieko panašaus. Sakiniai, kurie užima kone trečdalį ar pusę puslapio, sukeistinta, o kartu apčiuopiama, įtaigi tikrovė, alegoriškumas, metaforiškumas, juoda ironija, apokaliptinio pasaulio vizija, siurrealumas ir nuoga realybė – viskas susipina į nepakartojimą, vientisą lydinį“, – apibendrina L.…
Tyrimas: nuo saldumynų iki svajonių pirkinių – kaip vaikai leidžia ir taupo savo pinigus?
Tėvai vaikų kišenpinigiams skiria nuo kelių iki daugiau nei 100 eurų per mėnesį, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Mažesni vaikai dažniau pinigus leidžia saldumynams ar žaislams, tuo metu vyresni – pramogoms ir taupymui didesniems pirkiniams, pavyzdžiui, įvairiems technikos įrenginiams. „Kišenpinigiai yra pirmasis vaikų žingsnis į finansinį raštingumą. Jie leidžia patiems priimti sprendimus ir kartu suteikia progą tėvams kalbėtis su vaikais apie pinigų vertę, taupymą bei planavimą. Siekiant, kad vaikai išmoktų reikalingų finansų planavimo įgūdžių, tėvams svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp priežiūros ir pasitikėjimo“, – sako „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė. Kišenpinigių suma didėja kartu su amžiumi „Swedbank“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, vaikų kišenpinigių suma auga kartu su amžiumi. 5–6…
Nobelio taikos premija Maríai Corinai Machado – už taikią kovą siekiant demokratijos
Spalio 10 d. Osle paskelbta, kad 2025 m. Nobelio taikos premija atitenka Venesuelos opozicijos lyderei Maríai Corinai Machadai, daugelį metų taikiai kovojančiai už demokratiją savo šalyje. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Lauryno Jonavičiaus, šis sprendimas atspindi pastarąjį dešimtmetį Nobelio komiteto pasirinktą kryptį – apdovanoti tuos, kurie taikiais būdais gina demokratijos, laisvės ir žmogaus teisių principus. „Jau daugiau nei dešimtmetį – nieko naujo. Nobelio taikos premiją gauna kovotojai už demokratiją, teises, laisves. Tai komiteto logikos tęstinumas – aiški žinia, kad kovą reikia tęsti taikiais būdais ir kad tie, kurie nepasiduoda autoritarizmo bangoms, turi moralinį palaikymą“, – sako doc. L. Jonavičius. Pastaraisiais metais Nobelio komitetas nuosekliai…
EIMIN: Lietuva laimėjo 65 mln. eurų ES konkursą – bus steigiamas pirmasis dirbtinio intelekto centras šalyje
Lietuvos konsorciumas laimėjo 65 mln. eurų kofinansavimą naujam dirbtinio intelekto (DI) technologijų vystymui ir taikymui skirtam centrui – „LitAI“. Tai bus vienintelė tokio masto DI gamykla Baltijos šalyse, kurios bendra projekto vertė sieks 130 mln. eurų. 50 proc. kofinansavimą projektui suteiks „EuroHPC Joint Undertaking“ (EuroHPC JU) iš ES fondų. „Tai – strateginis žingsnis Lietuvos skaitmeninės pažangos link. Šis laimėjimas patvirtina, kad Lietuva turi tiek kompetencijų, tiek potencialo tapti svarbia Europos dirbtinio intelekto ir didelio našumo kompiuterijos ekosistemos dalimi. „LitAI“ gamykla padės ne tik stiprinti mūsų mokslo ir inovacijų pajėgumus, bet ir tiesiogiai prisidės prie ekonomikos augimo bei pažangių technologijų plėtros visoje šalyje“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.…
Chemijos Nobelis – trims mokslininkams už architektūrą molekulių erdvėje
2025 m. Nobelio chemijos premija skirta Kioto universiteto (Japonija) profesoriui Susumu Kitagawai, Melburno universiteto (Australija) chemikui Richardui Robsonui ir Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV) profesoriui Omarui M. Yaghi. Didžiausiu gyviems mokslininkams skiriamu mokslo apdovanojimu jie įvertinti už metalo-organinių karkasų (MOF) kūrimą, atvėrusį naujas galimybes projektuoti porėtas medžiagas, gebančias sugerti, laikyti ir atskirti molekules. Šis atradimas laikomas naujos cheminės architektūros pradžia – jis leido pereiti nuo atsitiktinės medžiagų sintezės prie racionaliai kuriamų molekulinių konstrukcijų, atveriančių kelius tvaresnei energetikai, aplinkosaugai ir pramonės technologijoms. Erdvės ir tuštumos chemija Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Albinas Žilinskas sako, kad šių metų Nobelio premija atkreipė dėmesį į medžiagas, kurios formuojasi savitvarkos principu. „Metalo-organiniai karkasai…
Pinigai ant medžių neauga: ekspertė patarė, kaip šią esminę pamoką vaikui išaiškinti be jokių pykčių
Tėvams tenka daugybė atsakomybių, o viena svarbiausių – paruošti vaikus savarankiškam gyvenimui. Kembridžo universiteto tyrimas parodė, kad vaikų finansiniai įpročiai ir požiūris į pinigus susiformuoja iki septynerių metų. Vadinasi, tai, ką vaikas išmoksta ankstyvoje vaikystėje, tampa jo finansinio raštingumo pamatu visam gyvenimui. Finansinis raštingumas šiuolaikiniame pasaulyje tampa ne privalumu, o būtinybe. Tai patvirtina ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys: vien per pirmąją 2025 m. pusę šalyje užfiksuota 7 800 sukčiavimo atvejų – gyventojai prarado 18,4 mln. eurų. Sukčiams tampant vis išradingesniems ir kintant ekonominei situacijai, gebėjimas atsakingai elgtis su pinigais yra esminis saugumo garantas. „Dauguma tėvų nori savo vaikams geriausio, tačiau patys neretai jaučiasi neužtikrintai kalbėdami apie finansus – taupymas…
Sigita Strockytė-Varnė. Studentiško biudžeto ypatumai: trečdalis lėšų tenka būstui, o didžiausios pagundos – maistas ir kava išsinešimui
Komentaro autorė Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė Kiekvienas biudžetas turi ribas, tačiau jas geriausiai šiuo metu jaučia studentai, neseniai pradėję savarankišką finansinį kelią. Pasak pačių jaunuolių, per mėnesį būstui tenka skirti apie 30–40 proc. biudžeto. Studentai išsiskiria geresnėmis finansinėmis žiniomis, bet, kaip ir visi, turi tam tikrų silpnybių – pavyzdžiui, išlaidauja kavai ar maistui ne namuose. Būstui išleidžia 30–40 proc. biudžeto Vilniuje ir Kaune studentai per mėnesį išleidžia apie 1000–1200 eurų – tokią informaciją pateikė SEB banko finansinio raštingumo programos dalyviai, pasakodami apie savo biudžeto planavimą. Jų teigimu, būsto nuoma Vilniuje vienam žmogui šiuo metu kainuoja apie 420 eurų, Kaune – apie 300 eurų. Palyginimui, vidutinė rugpjūčio mėnesio…
Vilnius kviečia į konferenciją: kaip užtikrinti kokybišką ir prieinamą neformalųjį švietimą visoms kartoms?
Spalio 29 d. sostinėje vyks konferencija „Vilnius – augančio žmogaus miestas: ką reiškia neformaliai mokytis šiandien?“. Ją organizuoja Sostinės vaikų ir jaunimo centras HOBIVERSE kartu su Vilniaus miesto savivaldybe. Renginyje bus kalbama, kaip neformalusis švietimas gali tapti kokybiškesnis ir labiau prieinamas kiekvienam – nuo vaikų iki senjorų, o kartu pristatytos sostinės planuojamos strateginės kryptys šioje srityje. „Neformaliojo švietimo kokybę šiandien apibrėžia ne tik veiklų gausa, bet ir sisteminis požiūris: kaip pasiekiame visus vaikus, kaip mažiname socialinę atskirtį, kaip stipriname mokytojų kompetencijas. Tokie neformalaus švietimo bendruomenės susitikimai leidžia miestui išgirsti ir atliepti visų pusių lūkesčius – vaikų, tėvų, mokytojų ir neformalaus švietimo paslaugų teikėjų. Lygiai taip pat turime kalbėti ir apie…
Seimo narės J. Šukevičienės pranešimas: „Gyvename epochoje, kurioje informacija tapo galios įrankiu“
2025 m. spalio 7 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Gyvename epochoje, kurioje informacija tapo ne tik žinių šaltiniu, bet ir galios įrankiu. Niekada anksčiau žmonija nebuvo taip glaudžiai susieta globaliais informaciniais tinklais, kurie leidžia akimirksniu pasiekti bet kokią žinią ar nuomonę. Šis technologinis pasiekimas – milžiniškas civilizacijos laimėjimas, tačiau kartu ir naujas išbandymas mūsų sąmonei bei pilietinei brandai. Informacija šiandien yra ne tik žinių šaltinis, bet ir galios instrumentas. Ji gali kurti, šviesti, jungti, bet tuo pat metu ir griauti – kiršinti, manipuliuoti, skatinti neapykantą. Kartu su patikrintais faktais sklinda melas, kartu su žinojimu – propaganda, kartu su nuomonių įvairove –…
