Populiarioji kultūra mus įtikino, kad sėkmingiausiems pasaulio verslininkams diplomas nereikalingas. Visgi kasmet verslo žurnalo „Fortune“ sudaromame įtakingiausių Amerikos įmonių sąraše, tokių vadovų – vos keli procentai. Ar universitetas šiandien vis dar stovi inovacijų kūrimo priešakyje ir ar Lietuvos švietimo ekosistema, kurioje kasmet tūkstančiai abiturientų siekia aukštojo mokslo diplomo, yra pajėgi ugdyti ateities inovatorių kartą? Geriausi atradėjai yra vaikai, tačiau ilgainiui daugelis jų šiuos įgūdžius pamiršta – šios mintys skambėjo paskutinį vasaros savaitgalį vykusiame diskusijų festivalyje „Būtent!“. Kauno technologijos universiteto (KTU) organizuojamoje diskusijoje „Ar universitetas būtinas inovacijų sėkmės formulėje“ (moderatorius KTU ekspertas dr. Mindaugas Bulota) aukštojo mokslo ir verslo atstovai pabrėžė, jog technologinio progreso amžiuje, siekiant ugdyti inovatorių kartą, formalusis švietimas…

Rugsėjo 27 d. įvyko jau antrus metus organizuojamas Vilniaus universiteto (VU) Alumnų festivalis. Tūkstančiai į VU erdves susirinkusių alumnų klausėsi koncertų, dalyvavo intelektiniame žaidime, ekskursijose, paskaitose, fakultetų parengtose veiklose ir diskusijose. Vienoje jų žymūs VU bendruomenės nariai ieškojo atsakymų, kaip universitetas gali prisidėti prie visuomenės atsparumo didinimo. Bendruomenę suteikęs universitetas Kalbėdamas apie atsparumą ir savo patirtį studijuojant, VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas sakė, kad VU suteikė galimybę atpažinti kvailybę ir šarlatanizmą. Jis pridūrė manantis, kad atsparumo stiprinimas atsispindi kiekvienoje universiteto studijų programoje – nuo patikimos informacijos rinkimo iki faktų tikrinimo. „Kalbėdami apie pažinimą ir dezinformaciją universitete, neapsiribojame vien tik sąmokslo teorijomis – kiekviename moksle labai svarbu plėtoti ir visuomenei diegti…

Profesinė sąjunga „Sandrauga“ informuoja, kad 2025 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apygardos teismas (kolegijos pirmininkė S. Panina) priėmė sprendimą, kuriuo pripažino Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos anglų kalbos mokytojos Ritos Nekrošytės atleidimą iš darbo neteisėtu. Teismas mokytojai priteisė 12 000 eurų už priverstinės pravaikštos laikotarpį bei 200 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Šis sprendimas įsiteisėjo jo priėmimo dieną. Tačiau, net ir po šio sprendimo, gimnazijos direktorė R. Mikalauskienė iki šiol tyčia nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir neišmoka mokytojai priklausančių sumų. Sisteminis spaudimas mokytojai Mokytoja Rita Nekrošytė – daugiau kaip 23 metų pedagoginio darbo patirtį turinti specialistė. Nuo 2022 m.  prezidento Valdo Adamkaus gimnazijoje ji patyrė spaudimą dėl kurio privalėjo pasipriešinti : Kauno …

Šiais metais minimas vieno žymiausių XX a. filosofų ir postmodernizmo mąstytojų Gilles’io Deleuze’o (1925–1995) šimtmetis. Ta proga Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) rugsėjo 18–19 d. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultetas ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto Šiuolaikinės filosofijos skyrius organizuoja tarptautinį simpoziumą „One Hundred Years of Deleuze(ness)“. Simpoziume dalyvaus filosofai iš Austrijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų ir Vokietijos. Įtakingas prancūzų mąstytojas ir vienas žymiausių poststruktūralizmo atstovų Michelis Foucault yra sakęs, kad vieną dieną XX amžius galbūt bus žinomas kaip G. Deleuze’o amžius. Pasak rengėjų, simpoziume bus siekiama patikrinti, ar M. Foucault ištarmės pasitvirtino. Pasak simpoziumo organizacinio ir mokslinio komiteto narės, VU Filosofijos fakulteto docentės dr. Danutės Bacevičiūtės,…

Verslo aplinka šiandien kinta greičiau nei bet kada anksčiau – nuo nuolatinės technologijų pažangos iki tarptautinės konkurencijos ir rinkos svyravimų. Vadovams tampa vis svarbiau ne tik planuoti augimą, bet ir užtikrinti organizacijos atsparumą bei veiklos tęstinumą nestabilumo sąlygomis. Nors šį poreikį verslai tarptautinėje rinkoje siekia atliepti jau kurį laiką, Lietuvoje šios temos dar tik pradeda sistemingai įsitvirtinti. Būtent todėl buvusi „Global Lithuanian Leaders“ vadovė Marija Šaraitė kartu su partneriais verslo konsultantais Dariumi Medeliu ir Donatu Kaminsku startuoja su nauja iniciatyva „Qsensei“, atnešiančia į Lietuvą tarptautines gerąsias praktikas per tęstinius mokymus ir verslo keliones. Pasak įkūrėjų, šiandien rinkoje netrūksta įvairių mokymų ir lektorių, tačiau nemaža dalis jų savo veiklą grindžia daugiausia…

Jau dešimtmetį žemės ūkio verslo bendrovės „Scandagra“ įgyvendinama socialinės atsakomybės programa „Ateities Lietuvai“ žengia į naują etapą. Bendrovė kartu su partnerėmis „DOJUS agro“, „Bayer“ bei „Lietuvos Junior Achievement“ Lietuvos moksleivius kviečia jungtis prie pirmojo agrotechnologijų inkubatoriaus ir savo idėjas paversti realiai veikiančiu verslu. „Matome, kad „Ateities Lietuvai“ prisideda ne tik prie verslumo kompetencijų ugdymo, bet ir jaunų žmonių asmenybių formavimo. Iniciatyva augančioms asmenybėms padeda lavinti lyderystę, atsakomybę ir strateginį mąstymą – savybes, kurios būtinos šalies plėtrai. Agrotechnologijų inkubatorius leis šiam procesui suteikti papildomą stimulą ir nuo teorijos pereiti prie realių sprendimų kūrimo“, – sako „Scandagra“ vadovas Marius Vasiliauskas. Partneriai mato strateginę naudą Geriausioms trejus metus truksiančio agrotechnologijų inkubatoriaus idėjoms įgyvendinti…

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį atidarė didžiausią gyvybės mokslų konferenciją Baltijos regione – „Life Sciences Baltics 2025“. Kasmet šis forumas stiprina regiono indėlį į pasaulinę sveikatos apsaugą ir inovacijas, skatina bendradarbiavimą, investicijas bei mokslinės kompetencijos plėtrą. Pasak šalies vadovo, gyvybės mokslai – viena vertingiausių Lietuvos sėkmės istorijų, įrodanti mūsų gebėjimą daryti pasaulinį poveikį ir kurti platų regioninių bei tarptautinių partnerysčių tinklą. „Lietuvos gyvybės mokslų sektorius turi ir didžiulę ekonominę vertę. Jis sukuria beveik 3 proc. šalies BVP, o mūsų tikslas – šį rodiklį padvigubinti. Tam turime daugiau dėmesio skirti mastui, eksportui ir pridėtinę vertę kuriančiam darbui biotechnologijomis pagrįstos gamybos bei individualizuotos medicinos srityse“, – teigė Prezidentas. Lietuva 2018 m.…

Rugsėjo 17–18 d. Vilniuje vykstanti didžiausia Baltijos regiono gyvybės mokslų sričiai skirta paroda „Life Sciences Baltics“ sukvietė mokslo ir verslo atstovus. Šis renginys – puiki proga dalintis patirtimi, sužinoti apie gyvybės mokslų srities inovacijas ir aktualiausias mokslinių tyrimų kryptis ir užmegzti kontaktus ateities projektams. Vilniaus universiteto (VU) stende parodos dalyviai kviečiami susipažinti su VU sukurtais MTEP sprendimais ir pasitelkiant virtualią realybę įsijausti į medikų darbo specifiką. VU mokslo prorektorius ir vicerektorius prof. Gintaras Valušis pabrėžia VU tyrėjų indėlį į Lietuvos gyvybės mokslų ekosistemą. „Vilniaus universitetas yra viena svarbiausių Lietuvos gyvybės mokslų ekosistemos ašių – mūsų mokslininkų atliekami tyrimai, kuriamos inovacijos ir ugdomi talentai smarkiai prisideda prie visos šalies pažangos. Dalyvavimas…

Kaip išsaugoti trapią keramikos šukę, kad ji kalbėtų ir po šimto metų? Kaip užtikrinti, jog tapybos kūrinio spalvos nesikeistų, o senovinis rėmas išliktų tvirtas? Atsakymų į šiuos ir daugybę kitų klausimų rugsėjo pradžioje ieškojo muziejininkai, susirinkę į Molėtų krašto muziejų. Rugsėjo 4–5 dienomis vyko tęstinis projektas „Muziejininkų kvalifikacijos kėlimas: kultūros paveldo objektų saugojimo ir eksponavimo principų teorija ir praktika“. Tai – jau antrus metus organizuojami mokymai, kuriuose dalyvavo muziejininkai iš visos Lietuvos. „Džiaugiamės, kad šiemet sulaukėme kolegų ne tik iš Utenos regiono, bet ir iš Dzūkijos bei Žemaitijos. Tai rodo, jog tokių žinių labai reikia – juk muziejininkai yra pirmieji mūsų kultūros paveldo sergėtojai“, – sakė projekto vadovė, Molėtų krašto…