2026-aisiais minėsime Jeronimo Ralio (1876–1921), Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, gydytojo, vertėjo, prozininko, 150-ąsias gimimo metines. Jo vardu VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas dr. Kazimieras Černis pavadino asteroidą, kartu su Justu Zdanavičiumi atrastą VU Molėtų astronomijos observatorijoje. VU Istorijos fakulteto docentas dr. Eligijus Raila šį VU profesorių apibūdina kaip aktyvų lietuviškos spaudos puoselėtoją. „Jeronimas Ralys pagal išsilavinimą buvo gydytojas. Baigęs Šiaulių gimnaziją, studijavo Maskvos universiteto Medicinos fakultete. Kurį laiką dirbo gydytoju Rusijos kariniame laivyne, o grįžęs į Lietuvą iki 1914 m. dirbo Prienuose, Taujėnuose, Ariogaloje, Jonavoje. Pastarojoje gyveno iki mirties. J. Ralys bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje: „Varpe“, „Ūkininke“, „Lietuvos žiniose“. Gimnazijoje gerai išmokęs klasikines kalbas, pirmasis į lietuvių…
Algio Kalėdos premijos įteikimo iškilmės
Renginio tipas: Premijos įteikimas Renginio data: antradienis, 2026 sausio 6 Renginio pradžia: 16:00 Renginio pabaiga: antradienis, 2026 sausio 6 Renginio vieta: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 2025 m. Algio Kalėdos premija paskirta prof. Radosławui Okulicz-Kozarynui už fundamentalų darbą rengiant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Korespondenciją (t. 1-2, 2019–2024), liudijantį gilų lenkų ir lietuvių kultūrinių reiškinių išmanymą, apibendrinantį ilgametę mokslinę ir kultūrinę veiklą, tiriant ir plėtojant lenkų–lietuvių kultūrinius ryšius. Renginyje dalyvaus laureatas, LLTI direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, LLTI direktorės pavaduotoja doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, komisijos pirmininkė prof. dr. Brigita Speičytė, kiti komisijos nariai, prof. dr. Laima Kalėdienė, violančelininkas Julius Kletas Jonušas, studijos Gal meno? skaitovai. Premija bus teikiama sausio 6 d. 16 val.…
Lietuvos jaunimas Kalėdas ir Naujuosius metus pasitinka vis aktyviau įsitraukdamas į visuomenines pilietines veiklas
Lietuvos jaunųjų krikščionių sąjunga, įgyvendindama „Jaunimo dalyvavimo demokratiniame valdyme stiprinimo“ projektą, suteikia žinių ir praktinių įgūdžių, kaip Lietuvos jaunimui dalyvauti demokratiniame valdyme, supažindina su kitų šalių giminingų organizacijų patirtimi, kartu su programų dalyviais kelia svarbius Lietuvos demokratijos klausimus ir aptaria galimus jų sprendimų būdus. „Šiandien turėtume pasikalbėti apie tai, kas mums yra tėvynė, kas tėvynėje yra pilietis, kodėl jis turi būti ar nebūti piliečiu“, – „Jaunimo dalyvavimo demokratiniame valdyme stiprinimo“ projekto pristatymo renginyje susirinkusiems kalbėjo Lietuvos jaunųjų krikščionių sąjungos vadovas Algirdas Gražys. 2025-2028 metų laikotarpiu projekte numatytose neformaliojo ugdymo programose, mokymuose ir praktikumuose reikalingas žinias apie demokratinį valdymą, rinkimus, pilietinį pasipriešinimą projekte dalyvaujantiems jaunuoliams įgyti padeda įvairių sričių ekspertai, mokslininkai,…
Reikšmingas tarptautinis įvertinimas: KU archeologas Ernestas Vasiliauskas išrinktas Latvijos mokslų akademijos užsienio nariu
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) vyresnysis mokslo darbuotojas, doc. dr. Ernestas Vasiliauskas išrinktas Latvijos mokslų akademijos užsienio nariu. Sprendimas priimtas 2025 m. lapkričio 20 d. vykusioje Akademijos generalinėje asamblėjoje slaptu balsavimu – E. Vasiliauskas yra vienas iš trijų naujai išrinktų užsienio narių. Gruodžio 19 d. Rygoje įvyko oficialus naujųjų narių paskelbimas ir diplomų įteikimas. Vakar mokslininką su reikšmingu pasiekimu pasveikino Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, prie sveikinimų prisijungė ir KU BRIAI direktorius prof. Vasilijus Safronovas. Latvijos mokslų akademijos sprendimas – tai tarptautinis E. Vasiliausko mokslinės veiklos pripažinimas. Humanitarinių mokslų daktaro laipsnį jis įgijo 2008 m., yra baigęs istorijos studijas Klaipėdos universitete, archeologijos magistrantūrą Vilniaus…
Seimas apsisprendė dėl 2028-ųjų proginių metų paskelbimo
2025 m. gruodžio 23 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas 2028-uosius paskelbė Lietuvos mokslo pasiekimų ir Martyno Počobuto, Lietuvos laisvės lygos ir Antano Terlecko bei Antano Mackevičiaus metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XVP-892) vieningai balsavo 74 Seimo nariai. Parlamentas šį sprendimą priėmė atsižvelgdamas į istorinės, politinės, sociokultūrinės atminties išsaugojimo, valstybės istorinės tapatybės stiprinimo bei reikšmingų įvykių, asmenybių ir sukakčių paminėjimo 2028 metais svarbą. Tokiu būdu 2028-aisiais siekiama pažymėti mokslo plėtros svarbą ir iškilaus švietėjo, astronomo, matematiko, kalendorių leidėjo Martyno Počobuto, vieno iš 1863–1864 metų sukilimo vadų Antano Mackevičiaus, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo Antano Terlecko gimimo metines ir Lietuvos laisvės…
Seimas patikslino centralizuoto priėmimą į visas švietimo įstaigas tvarką
Siekdamas išvengti techninių nesklandumų dėl per didelio vartotojų srauto ir galimų programavimo klaidų Centralizuoto priėmimo informacinėje sistemoje, Seimas patikslino Švietimo įstatyme reglamentuoto centralizuoto priėmimo į visas švietimo įstaigas įsigaliojimą. Parlamentarai nusprendė, kad prašymų dėl priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, pateikimas, mokinių eilės sudarymas, priimtų mokinių sąrašų patvirtinimas, informacijos apie priėmimą į mokyklą pateikimas, kvietimas pasirašyti mokymo sutartį ir jos pasirašymas, mokinių duomenų tvarkymas centralizuotai bus įgyvendinamas etapais, juos išskirstant per 2026–2028 metus: 1) nuo 2026 m. sausio 1 d. – savivaldybių, kurių bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose 2025 m. rugsėjo 1 d. mokėsi nuo 1 700 iki 3 900 mokinių,…
Seimo nario S. Gentvilo pranešimas: S. Gentvilas traukiasi iš premjerės vadovaujamos Valstybės pažangos tarybos
2025 m. gruodžio 22 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas traukiasi iš Valstybės pažangos tarybos, kurioje dalyvavo kaip opozicijos atstovas, ir užsimena grįšiantis nebent tada, kai premjerė Inga Ruginienė liausis keršyti oponentams už kritiką. „Suprasdamas atsakomybę už ilgalaikę strategijos „Lietuva 2050“ priežiūrą, vis dėlto privalau trauktis iš Valstybės pažangos tarybos. Liberalų atstovai grįš į šią tarybą, kai premjerė nustos keršyti visuomenės šviesuoliams ir ilgalaikę Valstybės pažangos tarybą paliks tokią, kokią buvo patvirtinęs Gintautas Paluckas“, – sako S. Gentvilas. Jam nesuprantama, kodėl buvusiam premjerui G. Paluckui tikę tarybos nariai Arūnas Gelūnas, Gintarė Masteikaitė ir Umberto Masi…
Pirmą kartą Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidente išrinkta moteris – MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė
2025 m. gruodžio 19 d. įvyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidento ir prezidiumo rinkimai. Pirmą kartą konferencijos istorijoje prezidente išrinkta moteris – Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė. Konferencijos viceprezidentu išrinktas Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. dr. Eugenijus Valatka. Lietuvos universitetų rektorių konferencija vienija Lietuvos universitetų rektorius ir atstovauja universitetų interesams nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu, prisidėdama prie aukštojo mokslo politikos formavimo ir universitetų bendruomenės stiprinimo. Konferencijos prezidentą nariai renka iš 12 konferencijos narių, o tas pats asmuo šias pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas. Prof. dr. Inga Žalėnienė taip pat yra Tarptautinės universitetų asociacijos (angl. International Association of Universities – IAU) viceprezidentė, Europos moterų…
Tikėjimas, tapęs universitetu: Vytauto Didžiojo universiteto kelias ir pasaulio Lietuva
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė Kiekvienas naujas universiteto etapas reikalauja ne tik sprendimų, bet ir atminties. Pradėdami naują Vytauto Didžiojo universiteto raidos laikotarpį, norime atsigręžti į tai, kas šį universitetą sukūrė. Vytauto Didžiojo universitetas buvo atkurtas nepriklausomybės priešaušryje, kai Lietuva dar tik mokėsi laisvės – be garantijų, be išteklių, bet su aiškiu apsisprendimu būti kitokiu. Tai nebuvo tik administracinis ar akademinis sprendimas. Tai buvo vertybinis pasirinkimas: kurti universitetą, grindžiamą atvirumu pasauliui, akademine laisve, pasitikėjimu žmogumi ir jo sąžine. Šiuo pasirinkimu patikėjo ir išeivijos lietuviai – gal net anksčiau ir drąsiau nei daugelis Lietuvoje, nes buvo išsaugoję universitetinės kultūros atmintį ir laisvo mąstymo standartą. Artes liberales keliu…
Ukrainiečiai pasitiki lietuviška žiniasklaida, tačiau informacijos ieško „Telegram“
Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai labiau pasitiki lietuviška žiniasklaida, tačiau dėl kalbos barjero dažniau renkasi ukrainietiškus ar rusiškus „Telegram“ kanalus, – parodė Ukreate Hub ir Civic Resilience Initiative (Pilietinio atsparumo iniciatyva) atliktas tyrimas. Jo metu paaiškėjo, kad ši visuomenės grupė siekia atsakingai vertinti informaciją – palygina kelis šaltinius, tikrina patikimumą, tačiau tą dažniau daro aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės. Lietuvoje šiuo metu gyvena daugiau nei 90 tūkst. ukrainiečių. Tyrimas buvo pristatytas konferencijoje „Ukrainiečių bendruomenės Lietuvoje atsparumo ir medijų raštingumo stiprinimas“ gruodžio 16 dieną Vilniuje. Projektą remia Vokietijos federalinė užsienio reikalų ministerija iš savo „ Atsparumo iniciatyvos“ lėšų. „Nuo 2016 metų Vokietija remia projektus Baltijos šalyse, skirtus medijų raštingumui ir kritiniam mąstymui stiprinti bei…
