Vilnius ar Kaunas – daugelį metų tai atrodė savaime suprantamas pasirinkimas abiturientams. Tačiau 2026 m. „Kur stoti“ cituojamas Jungtinės Karalystės tyrimas rodo kitą kryptį: stojantieji šiandien pirmiausia vertina finansinį prieinamumą ir studijų kokybę. Kitaip tariant, ne miesto dydis, o turinys ir realios galimybės tampa lemiamu veiksniu. Šiauliai šiame kontekste vis dažniau atsiranda ne kaip atsarginis planas, o kaip apgalvotas pasirinkimas. Tai patvirtina ir trijų jaunuolių istorijos – visi jie Šiauliuose mokytis nusprendė sąmoningai, net jei dėl studijų teko kirsti pusę Lietuvos. Stipendija tapo postūmiu išbandyti Alytiškis Domantas Švetkauskas, šiandien studijuojantis multimedijos technologijas, iš pradžių galvojo apie didžiausius šalies miestus. „Kai pildžiau stojamuosius dokumentus, rinkausi ir didžiuosius miestus – jie man…

Pasitinkant Kovo 11-ąją, Šiaulių universitetinė gimnazija miesto mokyklų atstovus sukvietė į tradicinį lietuviškos dainos sąspietį, kurio metu jaunuoliai atliko keletą žinomų patriotinių dainų. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sukakties išvakarėse mokinių ir gimnazistų grupės ir meno kolektyvai rinkosi Šiaulių universitetinės gimnazijos kiemelyje. Savo džiaugsmą šalies nepriklausomybe jaunuoliai išreiškė kartu dainuodami dainas apie Lietuvą. Už bendrystę kartu dainuojant ir švenčiant Lietuvos nepriklausomybę susirinkusiems jaunuoliams dėkojo renginio sumanytoja, Šiaulių universitetinės gimnazijos mokytoja Rasa Stoškuvienė. Susirinkusius pasveikino Šiaulių universitetinės gimnazijos direktorė Inga Žemaitienė. Šventinį lietuviškos dainos sąspietį, kuris Šiaulių universitetinėje gimnazijoje buvo organizuojamas jau šeštą kartą, aplankė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. „Šiais metais Šiauliai švenčia 790-ąjį gimtadienį, bet miestas neturėtų tiek žavesio, jei jame…

Kovo 9 d. Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto literatūrologui bei vertėjui doc. dr. Marijui Šidlauskui įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija už nuopelnus Lietuvai. Kasmet skiriama ne daugiau kaip 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijų. Premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus. Vyriausybės kultūros ir meno premijos skiriamos nuo 1997 metų. Šiemet Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija iš 60 pasiūlytų pretendentų atrinko 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijų laureatų. „Nepastoviame, dažnai neramiame pasaulyje kultūros ir meno svarba tik didėja. Kūrėjai leidžia jį pamatyti kitaip, pamatyti skvarbesniu žvilgsniu, tik per…

Doc. dr. Giedrius Janauskas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto direktorius 1990 m. kovo 12 d. kun. Juozas Šeškevičius San Paule, Brazilijoje, į „GLOBO TV“ kanalo žurnalisto klausimą „Ar Gorbačiovas nepasiųs tankų į Lietuvą?“ sureagavo taip: „Jeigu tai įvyktų, tai pasibaigtų jo perestroika. Lietuvos kelias į nepriklausomybę nesustabdomas.“ Regis, iš tiesų džiugesiu, drąsa ir tikėjimu ateities Lietuva persmelktame pasisakyme atsispindėjo minimo laikmečio lietuvių nuotaikos. Vasario 16-osios Aktu sukurta Lietuvos valstybė buvo mūsų teisinis, politinis ir moralinis argumentas 1990 m. kovo 11 d. Neatsitiktinai mes visada grįžtame prie 1918 m. minčių, tarsi lygindami jas su dabartimi. Ilgas kelias į mūsų valstybės nepriklausomybės įtvirtinimą dar nėra baigtas, ir šiandien, prisimindami praeityje…

Žymus Lietuvos sociologas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius habil. dr. Zenonas Norkus teigia, kad Lietuvoje 1988–1991 m. vyko ne „dainuojanti revoliucija“, bet „dainuojanti restauracija“. Savo požiūrį jis pagrindžia keturiolika metų vykdytų darbų ciklu, už kurį pelnė garbingiausią mūsų šalyje mokslo apdovanojimą – Lietuvos mokslo premiją ir tapo bene vieninteliu Lietuvos mokslininku, apdovanotu šia premija socialinių mokslų srityje jau antrą kartą.  Kovo 5 d. surengtuose apdovanojimuose prof. Z. Norkus premijuojamas už darbų ciklą „Moderniųjų socialinių restauracijų lyginamieji istoriniai sociologiniai tyrimai (2010–2024)“, kuriame siūlo tris rodiklius nepriklausomos Lietuvos ekonominei ir socialinei pažangai matuoti, o tris Baltijos šalis vadina modernių restauracijų laboratorijomis. Plačiau apie prof. Z. Norkaus sukurtą pirmą originalią lietuvišką sociologijos teoriją bei…

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, Kanados lietuvis, fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistas dr. Raimondas Zabieliauskas Vilniaus universiteto (VU) neliečiamojo kapitalo fondui įsipareigojo skirti 100 tūkst. eurų paramą. Filantropinė žinia nuskambėjo Toronte, verslo bendruomenės renginyje, kuriame dalyvavo VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir fondo direktorius Justinas Noreika. Šis reikšmingas filantropinis pasižadėjimas dar kartą įrodo tvirtą Lietuvos diasporos siekį stiprinti Lietuvos aukštąjį mokslą ir tyrimų pažangą. Dr. R. Zabieliausko parama didins neapribotos paskirties neliečiamojo kapitalo fondą, kurio investicinė grąža padeda VU pritraukti ir išlaikyti talentingus ankstyvosios karjeros mokslininkus. „Mano ryšys su Vilniaus universitetu užsimezgė per teisininką Algį Pacevičių, kuris atliko svarbų vaidmenį perduodant Kazlauskų šeimos palikimą VU fondui. Jau nuo pirmųjų mūsų susitikimų…

Šis mitingas vyksta Kovo 11-ttosios išvakarėse. Šlovė Lietuvai! Ta pačia proga Pirmadienio mitingai linki Ukrainai apginti savo laisvę ir nepriklausomybę. Slava Ukraini! Taip pat linkime Irano demokratams remiant JAV ir Izraeliui pagaliau nuversti žudikų ajatolų regimą! Pragaran tegul eina visų mūsų bendras priešas – Kremliaus banditų gauja! Tiesioginė transliacija FB paskyroje Arkadijus Vinokuras. Kiekvieną mitingą žiūri nuo 1 000 iki 4 000 žmonių. Dar apie 15 000 mato informaciją kas savaitę vien mano FB paskyroje. Buvusį 166-ą mitingą tiesiogiai internetu stebėjo 3 600 žmonių. Pirmadienio mitingo dalyviai:Emanuelis Zingeri – LR Seimo narys, Kovo 11-tosios akto signataras Viktor Hamodsky – Ukrainos ambasadorės Lietuvai pavaduotojas Ruslanas Baranovas – LR Seimo užsienio reikalų komitetas…

Kovo 5 d. Telšių vyskupija ir Klaipėdos universitetas (KU) sukvietė į mokslinę konferenciją, skirtą paminėti Telšių vyskupijos 100-mečiui „Šimtas Dievo malonės metų“. Į renginį susirinko per pusantro šimto žmonių: dvasininkai, mokslininkai, mokytojai, KU bendruomenės atstovai. Renginį atidarė Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, sveikinimo kalboje prisiminęs sudėtingą vyskupijos istoriją: karai, okupacija, holokaustas, tremtys. „Net ir šie išbandymai bei sunkumai, visa tai buvo Dievo malonės metai.“ – sakė vyskupas A. Jurevičius. Sveikinimą tarė ir KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas. Rektorius džiaugėsi bendradarbiavimu su Telšių vyskupija, prasmingu renginiu bei tuo, kad mokslas ir tikėjimas gražiai dera tarpusavyje. „Klaipėdos universitetui didelė garbė prisidėti prie Telšių vyskupijos šimtmečiui skirtų renginių. Ši sukaktis primena ne tik…

Betonas, asfaltas ir trinkelės miestus paverčia karščio salomis, o netinkamai parinkti augalai gali didinti alergijos riziką. Vis dėlto sprendimas dažnai yra visai šalia – medžiai, krūmai ir natūralios ekosistemos, kurios gali vėsinti miestą, valyti orą ir gerinti gyvenimo kokybę. Kaip turėtų keistis miestų planavimas ir kokios klaidos daromos šiandien, pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantė, kraštovaizdžio architektė Rasa Laurinavičienė. Didžiausios želdynų planavimo klaidos R. Laurinavičienė pabrėžia, kad šiuo metu stebime tam tikrą lūžio tašką, kai iš „euroremontinio“ požiūrio, kai želdynai buvo tik dekoratyvus priedas, judama link suvokimo, kad tai – kritinė miesto infrastruktūra.   „Viena didžiausių klaidų išlieka fragmentiškumas, kai želdynai planuojami kaip atskiros salelės, o ne vientisas tinklas.…