Besibaigiant metams Klaipėdos universiteto (KU) bendruomenė pasiekimais skaičiuoja nueitą kelią. 2025-ieji KU pasižymėjo ne tik akademinėmis ir mokslo ambicijomis, bet ir intensyvia tarptautine veikla, įspūdingais projektais, augančiais studentų skaičiais bei vis stiprėjančiu universiteto vaidmeniu miesto ir regiono gyvenime. KU rektorius, prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžia, kad universitetas šiandien yra stiprus žinių, kompetencijų ir idėjų centras, kurio kuriama vertė kasdien jaučiama Klaipėdoje ir visame Vakarų Lietuvos regione. Kalendoriui žymint paskutinio metų mėnesio vidurį profesorius pasidalijo mintimis apie besibaigiančius metus, planais, tarp kurių – universiteto miestelio plėtra, naujų studijų programų kūrimas. – Metai eina į pabaigą. Kokius esminius akcentus norisi padėti, kas labiausiai įsiminė? Universitetai paprastai metus skaičiuoja ne kalendoriniais, o akademiniais…
Pirmuosiuose nacionaliniuose STEAM mokytojų apdovanojimuose „Ateities kūrėjai 2025“ įvertinta 18 pedagogų
Antradienį Kaune įvyko pirmą kartą Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) kartu su Baltijos automobilių detalių klasteriu (BACC) ir Lietuvos inžinerijos kolegija organizuoti nacionaliniai STEAM mokytojų apdovanojimai „Ateities kūrėjai 2025“. Iškilmingoje ceremonijoje buvo pagerbti mokytojai, reikšmingai prisidedantys prie jaunimo technologinio, inžinerinio ir kūrybinio ugdymo visoje Lietuvoje. „Šiandieninė darbo rinka keičiasi itin sparčiai – technologijos, skaitmenizacija, dirbtinis intelektas ir tvarumo iššūkiai reikalauja naujų kompetencijų. Tačiau viskas prasideda dar mokykloje. Mokytojas yra tas žmogus, kuris padeda jaunam žmogui atrasti smalsumą, kritinį mąstymą ir pasitikėjimą savo gebėjimais. Šiais apdovanojimais norime pasakyti aiškiai – STEAM mokytojai yra strateginiai Lietuvos ateities kūrėjai“, – renginyje sakė LINPRA prezidentas Tomas Prūsas. Šia iniciatyva siekiama stiprinti dialogą…
Mokyklos direktorė Sonata Petraitienė: nereikia bijoti neigiamų emocijų – tai natūrali mokymosi proceso dalis
Pastaruoju metu skiriama vis daugiau dėmesio moksleivių emocinei ir psichologinei savijautai mokykloje, tačiau neretai tai supaprastinama iki vieno lūkesčio – kad vaikai nepatirtų neigiamų emocijų. Vis dėlto, švietimo specialistai atkreipia dėmesį, kad nereikėtų susifokusuoti vien į tai. Iššūkiai mokymosi procese, konfliktai ir iš to kylančios neigiamos emocijos yra neišvengiama augimo dalis, sako kelis dešimtmečius patirties švietime turinti Vilniaus humanistinės mokyklos (VHM) direktorė Sonata Petraitienė. „Mokymosi procese kylančios neigiamos emocijos nebūtinai yra ženklas, kad kažkas su vaiku ar mokykla negerai. Tai yra įprasta ir net reikalinga mokymosi proceso dalis – juk suprantama, kad išėję iš komforto zonos jausimės nepatogiai, bet tik tai žmogų veda pirmyn. Todėl reikėtų stengtis ne apsaugoti vaiką…
Atgimstanti mecenatystė: naujos Vydūno jaunimo fondo stipendijos – VU Filosofijos fakulteto studentams
Mecenatystės tradicijos, Vakarų pasaulyje turinčios gilias šaknis, atgimsta ir Lietuvoje, taip pat ir mokslo bei studijų srityje. 2026 m. pavasarį Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto studentai pirmą kartą gaus dvi naujas vardines stipendijas. Geriausi filosofijos bakalauro studentai galės pretenduoti į Vilhelmo Storosto-Vydūno stipendiją, o socialinio darbo studentai – į Antano Vytauto Saulaičio SJ stipendiją. Stipendijas penkerių metų laikotarpiui įsteigė Vydūno jaunimo fondas, kurį dar išeivijoje įkūrė Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių skautija. Jos teikiamos ne tik už akademinius pasiekimus, bet ir už aktyvią visuomeninę veiklą. Ta proga – pokalbis su Čikagoje veikiančio Vydūno jaunimo fondo įgaliotine Lietuvoje, VU Filosofijos fakulteto mokslininke, socialinio darbo docente Jolita Buzaityte-Kašalyniene ir fakulteto dekanu prof. Jonu…
Seimo Jūrinių reikalų komisijos dėmesys profesiniam jūrininkų rengimui
2025 m. gruodžio 15 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo Jūrinių reikalų komisija surengė išvažiuojamąjį posėdį į Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centrą. Jūrinei bendruomenės pastangomis pavyko išsaugoti šią mokymo įstaigą, kuri jau keli metai surenka vis daugiau norinčių įgyti su darbu jūroje susijusių kompetencijų. Šiuo metu ir vertinant ateities planus akivaizdu, jog esamų įveiklintų patalpų su praktinėmis mokymo priemonėmis nebepakanka. Būtina sutvarkyti ir kitas patalpas, kad jos atitiktų klaipėdiečių ir miesto svečių, norinčių mokytis ar tobulinti įgūdžius, poreikius. Jei lėšomis prisidėtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė, Karinės jūrų pajėgos, uoste veikiančios kompanijos ir kiti subjektai, Pauliaus Lindenau mokymo…
KTU įsikūręs startuolis siekia užpildyti rinkoje esančią spragą: kuria dronų aptikimo ir sekimo sistemą nedideliame aukštyje
Praėjusių metų duomenimis, Baltijos šalių giliųjų technologijų (angl. deeptech) startuolių ekosistema per penkerius metus išaugo daugiau nei 3 kartus ir pasiekė 2 mlrd. eurų – šio sektoriaus augimas mūsų regione vienas sparčiausių pasaulyje. Prie giliųjų technologijų sektoriaus priskiriami tik tokie startuoliai, kurie pasižymi giliais moksliniais ir inžineriniais proveržiais – tai gali būti technologijos, kurios iš esmės keičia tam tikrą industriją arba netgi kurią visiškai naują. Vienas iš tokių startuolių – Kauno technologijos universiteto (KTU) startuolių inkubatoriuje „Startup Space“ įsikūręs startuolis „Thunderclap Labs“. Jaunų technologijų entuziastų sukurtas startuolis pastaruoju metu sulaukia pripažinimo įvairiuose startuolių renginiuose. Pagrindinis jų šių metų projektas itin aktualus dabartinės įtemptos geopolitinės situacijos kontekste – jie vysto dronų…
Valstybės kontrolė: lietuvių kalba besimokančių užsieniečių vaikų dalis mažėja – sėkmingai jų integracijai reikalingas nacionalinis ugdymo modelis
Atvykstančių į Lietuvą iš užsienio mokyklinio amžiaus vaikų skaičius kasmet auga: 2021–2022 m. m. užsieniečiai vaikai sudarė 0,58 proc., o 2024–2025 m. m. – 4,18 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų mokinių. Užsieniečių vaikų, besimokančių lietuvių mokomąja kalba, dalis kasmet mažėja: 2022–2023 m. m. jų buvo beveik 56 proc., o 2024–2025 m. m. – 44 proc. Beveik pusė šių vaikų mokėsi rusų ir ukrainiečių kalbomis. 2025 m. lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose 52 proc. užsieniečių mokinių nepasiekė slenkstinio lygio (4 balų). Trūksta pedagogų kvalifikacijos, kaip ugdyti užsieniečius vaikus, tobulinimo. Lietuvoje bendrojo ugdymo mokyklose mokosi beveik 15 tūkstančių užsieniečių vaikų. 67 proc. iš jų – Ukrainos piliečiai. Valstybės kontrolės atlikto audito…
„Klasika visiems“ dalyviai skleis švenčių magiją atlikdami Saint- Saënso „Kalėdinę oratoriją“. Projekte „Klasika visiems“ – Saint-Saënsas ir Čiurlionis
Edukacinio muzikinio projekto „Klasika visiems“ rengėjai ir dalyviai kviečia klausytojus gruodžio 20 d., šeštadienį, 19 val. į Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje vyksiantį iškilmingą koncertą, kuriame skambės prancūzų kompozitoriaus Camille‘io Saint-Saënso „Kalėdinė oratorija“. Klasikos entuziastai šioje projekto laidoje taip pat pagerbs didžiausio Lietuvos klasiko M. K. Čiurlionio atminimą, atlikdami jo „Sanctus“. Projektą „Klasika visiems“ įgyvendina Vilniaus universiteto (VU) chorai „Virgo“, „Gaudeamus“ ir „Pro musica“ (vadovė Rasa Gelgotienė) ir VU Kamerinis orkestras (vadovas Modestas Jankūnas). Prie šių kolektyvų kasmet prisijungia net keli šimtai užsiregistravusių dalyvių ir po vieną dieną trukusių repeticijų vakariniame koncerte visi drauge atlieka parengtą kūrinį. Jiems talkins solistai Gunta Gelgotė, Nora Petročenko, Juozas Janužas, Dainius Puišys, Vita Rimienė, Julija Snežko.…
„Vibe coding“ keičia inovacijų kūrimo taisykles: tai atveria naują galimybių lauką verslams
Dirbtinio intelekto pažanga atnešė technologijų pasauliui iki šiol neregėtą lūžį – vis dažniau ne žmogus prisitaiko prie programavimo, o programavimas prie žmogaus. Metodas, vadinamas vibe coding, gimė kaip bandymas sutrumpinti kelią nuo idėjos iki pirmojo prototipo, tačiau pasaulio technologijų bendruomenė jį greitai ėmė vertinti kaip daug daugiau: kaip ženklą, kad prototipo kūrėju šiandien gali tapti bet kas, gebantis aiškiai suformuluoti problemą. Ir šis pokytis vis dažniau matomas ir Lietuvoje. ISM tyrėja, žmogaus–DI sąveikos specialistė ir tarptautinių vibe coding hakatonų nugalėtoja Vaida Bitvinskė sako, kad vibe coding atsiradimą galima geriau suprasti tik pažvelgus į platesnį inovacijų kontekstą. Kas iš tikrųjų yra vibe coding? Vibe coding – tai dirbtinio intelekto pagrindu veikiantis…
Naujas VU mokslininkų atradimas: kaip bakterijų argonautai kovoja prieš virusus
Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) tyrėjai „Nature“ grupės žurnale „Cell Research“ išspausdintame straipsnyje atskleidė detalų SPARDA – bakterinės gynybos nuo virusų sistemos – veikimo mechanizmą. Atradimas žymi svarbų pokytį siekiant išsiaiškinti tokio tipo bakterijų imuniteto strategijas. Pasak tyrimo vadovo, vyriausiojo GMC mokslo darbuotojo dr. Mindaugo Zarembos, šis darbas leidžia daug tiksliau suprasti bakterijų imuniteto logiką – kaip atpažinus užpuoliką (pvz., bakteriofagą – bakterijas infekuojantį virusą) struktūriniai SPARDA baltymų pokyčiai pavirsta gynybine reakcija. Tokios žinios yra svarbios tiek fundamentiniu požiūriu, tiek kuriant naujas biotechnologijas. Išaiškintas apsaugos mechanizmas Bakterijos ir bakteriofagai jau milijardus metų dalyvauja nenutrūkstamose ginklavimosi varžybose. Fagai į ląstelę „sušvirkščia“ savo genetinę medžiagą, perima jos išteklius, dauginasi ir…
