2026 m. vasario 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė susitiko su Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidente – Klėja Merčaityte. Susitikime buvo siekiama aptarti aktualiausius studentams klausimus, įskaitant studijų ir darbo derinimą, tarptautinių studentų padėtį, rezidentūros vietų trūkumą, bendrabučių infrastruktūrą bei socialinės dimensijos politiką aukštajame moksle. „Studentų keliami klausimai yra aktualūs, jų balsas yra girdimas, o dialogas su atstovais – būtinas formuojant atsakingą, realiais poreikiais paremtą švietimo politiką“, – sako Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė J. Šukevičienė. Susitikimo metu ypatingas dėmesys skirtas užsienio studentų darbo ribojimų klausimui. Šiuo metu Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstomi…
Seimo Ekonomikos komitetas: Lietuva stiprina dirbtinio intelekto plėtrą
2026 m. vasario 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo Ekonomikos komitetui vasario 18 d. posėdyje pristatytos Lietuvos dirbtinio intelekto (DI) strategines gairės, kurios turėtų užtikrintų konkurencingą DI plėtrą Lietuvoje 2026–2035 m. Skaitmeninis suverenitetas ir nacionaliniai interesai tampa neatsiejama dirbtinio intelekto plėtros dalimi. Lietuvai, kaip mažai, bet ambicingai valstybei, DI yra daugiau nei ekonomikos modernizavimo priemonė – tai lietuvių kalbos, kultūrinės tapatybės, demokratijos atsparumo ir nacionalinio saugumo klausimas. Todėl Lietuva tikslingai stiprina kritinius pajėgumus duomenų valdyme, kalbos technologijose, infrastruktūros kūrime bei kibernetinėje ir informacinėje saugoje. Šios kryptys turi užtikrinti, kad viešosios paslaugos ir valstybės duomenys išliktų patikimi, saugūs ir nepriklausomi nuo globalių…
2025 metų eismo įvykių statistika atskleidžia sistemines vairuotojų rengimo spragas
2025 metų eismo saugumo statistika Lietuvoje siunčia aiškų ir neraminantį signalą: eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, daugėja, o jų pasekmės sunkėja. Per metus šalyje užfiksuoti 2868 eismo įvykiai, žuvo 131 žmogus, sužeisti 3345. Tai augantys skaičiai mažėjančios populiacijos fone, rodantys, kad eismo saugumo problemos ne tik neišspręstos, bet kai kuriais aspektais – netgi specialiai gilinamos. Viešojoje erdvėje dažniausiai akcentuojamos infrastruktūros problemos , pavojingos sankryžos, eismo organizavimo trūkumai ar nepalankios oro sąlygos. Visa tai turi reikšmės, tačiau esminis veiksnys lieka nuošalyje – žmogus. Būtent vairuotojas mato situaciją, priima sprendimus, pasirenka greitį ir manevrus, todėl galutinė atsakomybė už pasekmes neišvengiamai tenka jam. „Nuobaudos skiriamos ne keliui, ne orui ir ne automobiliui. Jos…
Prezidentas aptarė Lietuvos mokslų akademijos veiklos prioritetus
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su naujuoju Lietuvos mokslų akademijos prezidentu akad. Vytautu Nekrošiumi. Susitikime aptartas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) vaidmuo valstybės mokslo, studijų, kultūros, socialinės ir ekonominės raidos politikoje bei akademijos veiklos tęstinumas ir prioritetai artimiausiais metais. Pokalbyje daug dėmesio skirta LMA, kaip nepriklausomos Seimo, Vyriausybės ir jų pavaldžių institucijų ekspertės ir patarėjos, misijai. Aptartos galimybės stiprinti LMA bendradarbiavimą su valstybės institucijomis ir didinti jos ekspertinį indėlį sprendžiant mokslo, kultūros, technologijų, sveikatos apsaugos, aplinkosaugos ir kitus valstybės raidai svarbius klausimus. Taip pat diskutuota apie LMA finansinę situaciją, ilgalaikius strateginius tikslus, jų įgyvendinimo stebėseną bei poveikio rodiklius. Prezidentas akcentavo būtinybę ambicingai išnaudoti LMA turimą intelektinį bei ekspertinį potencialą…
Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga stiprina finansinį pagrindą: 2026 m. gauta 0,6 proc. GPM parama bus skirta veiklos plėtrai ir solidarumo fondo telkimui
Lietuvoje, kaip ir, deja, daugelyje Europos valstybių, įvairių denominacijų krikščionys susiduria su situacijomis, kai dėl savo įsitikinimų ar pasisakymų gali susilaukti įtarimų ar net kaltinimų neapykantos kalba, susidurti su teisiniu persekiojimu, diskriminacija, bandymais marginalizuoti. Vis dažniau krikščionis bandoma eliminuoti ir iš viešos erdvės ar net darbo vietų. Nuolatinė įtampa ir sėjama baimė, diskriminacija skatina žmones burtis ir ginti savo pilietines teises bei laisves. Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga buvo įkurta 2021 metais, kai kunigas Algirdas Toliatas savo „Facebook“ paskyroje pasidalino doc. dr. Linos Šulcienės kvietimu pasirašyti dvi peticijas visuomenės diskusijų centre esančiomis temomis – viena jų kvietė nepritarti Stambulo konvencijai, kita – partnerystės įstatymui. Lietuvos žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose kunigas…
Paaiškėjo Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiados laimėtojai
2026 m. vasario 14 d. baigėsi 2 dienas trukusi Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams, kuri sulaukė beveik 180 dalyvių. „Olimpiados dalyviai – jauni žmonės iš Lietuvos ir užsienio, kuriems lietuviškas žodis – ne tik mokymosi dalis, bet ir tapatybės pagrindas. Jie susirinko ne tik pasitikrinti žinių: į renginį mokiniai atsinešė smalsumą, kūrybos džiaugsmą, norą atrasti kalbos gelmes“, – sako Jurgita Stulginskienė, olimpiadą organizuojančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Gebėjimų ugdymo skyriaus vadovo pavaduotoja. Pasak Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriaus Ryčio Komičiaus, tokie renginiai kuria tiltus tarp miestų, skirtingų patirčių ir kartų, augina pasididžiavimą savo kultūra bei įkvepia siekti daugiau. Renginio dalyvius pasveikinti atvykęs švietimo,…
Už Atlanto prasidėjusi kasdienė rezistencija: pirmajai „Amerikos balso“ laidai lietuvių kalba – 75-eri
Jau 108 metai, kai 1918 m. vasario 16 d. buvo atkurta Lietuvos valstybė. Šiemet ši diena sutampa ir su dar viena reikšminga sukaktimi – lygiai prieš 75 metus iš Vakarų pasaulio radijo bangomis Sovietų Sąjungoje įkalinta Lietuva pirmą kartą išgirdo „Amerikos balso“ transliaciją lietuvių kalba. Apie šių transliacijų istoriją ir jų reikšmę okupuotoje Lietuvoje pasakoja Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto dėstytoja ir Lietuvos vyriausioji archyvarė doc. Inga Zakšauskienė. „Amerikos balsas“: nuo Antrojo pasaulinio karo transliacijų iki lietuviškų laidų pradžios Pasak istorikės, iš pradžių „Amerikos balsas“ (angl. Voice of America) buvo įsteigtas kaip trumpalaikis projektas. Pirmosios laidos, kuriomis buvo informuojama apie karo eigą, į eterį išėjo 1942 m. vasario 25 d.…
Iškilmingame VDU Senato posėdyje įteikti daktarų diplomai ir Rektoriaus emerito diplomas prof. dr. J. Augučiui
„Šiuolaikinė geopolitinė aplinka primena laisvės ir valstybingumo trapumą bei poreikį nuolat stiprinti institucijas, kritinį požiūrį, pasitikėjimą žiniomis bei tvirtą moralinę laikyseną. Universitetas turi padėti visuomenei orientuotis sudėtingu laiku, palaikyti dialogą ir ugdyti atsakingą sprendimų kultūrą. Mūsų universiteto tradicinė Vasario 16-osios išvakarių akademinė šventė – tai kvietimas saugoti laisvą mintį, puoselėti žinojimą ir veikti atsakingai valstybės ir mūsų visų labui“, – iškilmingame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Senato posėdyje, skirtame VDU įkūrimui ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, sveikindama susirinkusiuosius sakė VDU rektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė. Šventėje kasmet pažymimos dvi sukaktys – ne tik 1922-ųjų vasario 16-ąją įvykęs Lietuvos universiteto, vėliau pervadinto Vytauto Didžiojo garbei, įkūrimas, bet ir 1918 metais tą pačią…
1916-ieji – lietuvių apsisprendimas siekti Lietuvos nepriklausomybės
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Juozas Skirius Prieš 110 metų, 1916 m. vasario 12–14 dienomis, Šveicarijoje susirinkę lietuvių veikėjai nusprendė, kad jau laikas pradėti kovą ne už Lietuvos autonomiją Rusijos sudėtyje, bet už jos pilną nepriklausomybę. Tiesa, iki nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje dar reikėjo palaukti lygiai dvejus metus ir padėti nemažai pastangų. Tie dveji metai – tai nuostabus Lietuvos istorijos laikotarpis, kuomet brendo tautos atstovų politinis sąmoningumas, formavosi būsimos valstybės aparato darbuotojai, buvo dedami diplomatinės išminties pagrindai. Bet lūžio tašku tapo būtent 1916-ųjų pradžia. Kaip tai įvyko? Nepriklausomybės balsas nuaidėjo iš lietuvių užsienyje Pirmojo pasaulinio karo metu, 1914–1918 m., ir kaizerinės Vokietijos kariuomenei okupavus Lietuvą 1915…
Airijos ateitininkus subūrusiam ambasadoriui – garbės nario vardas
Ateitininkų federacijos taryba už išskirtinius nuopelnus ateitininkų sąjūdžiui suteikė garbės nario vardą ambasadoriui Marijui Gudynui. Iškilmingo pokylio, skirto paminėti Vasario 16-tąją, metu Istoriniuose ateitininkų rūmuose Kaune bus įteiktas specialiai šiai progai sukurtas sidabrinis garbės nario ženklas, ženklo autorė studentė ateitininkė juvelyrė Marija Zaleskytė. Marijus Gudynas, eidamas Lietuvos generalinio konsulo Čikagoje pareigas ir vėliau būdamas ambasadoriumi Airijoje, nuosekliai palaikė ateitininkų veiklą ir telkė bendruomenę. Jis aktyviai dalyvavo Šiaurės Amerikos ateitininkų renginiuose, skatino įsitraukimą ir prisidėjo prie bendrų iniciatyvų Lietuvos bei išeivijos labui. Airijoje ambasadorius tapo pagrindiniu ateitininkų telkėju – pakvietė vietos ateitininkus burtis, padėjo 2022 metais įsisteigti krašto vietovei ir užmegzti ryšius su Europos bei Šiaurės Amerikos vienetais. Ambasada ateitininkams buvo…
