„Kai nuvyksti studijuoti užsienyje pagal „Erasmus“, supranti, kad niekas nežino tavo pasiekimų – kas tu, kokias žinias turi. Tu turi pats parodyti, ką žinai. Tai yra įdomu – galimybė pažiūrėti į save iš kitos perspektyvos“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) anglų filologijos studentė Palina Salei, kuri semestrą praleido studijuodama Alikantės universitete Ispanijoje pagal „Erasmus+“ mainų programą. Studentė tikina, kad studijos užsienyje yra neįkainojama patirtis – ypač tokioje kultūriškai kitokioje šalyje kaip Ispanija. „Tai yra lyg visai kitas pasaulis. O kalbant apie naudą karjerai, tarptautinė patirtis yra visuomet vertinga – ne tik įgijamos žinios, bet ir asmeninis tobulėjimas“, – pažymi Palina, atkreipdama dėmesį į taip vadinamus „minkštuosius“ įgūdžius, tokius kaip…
Neuromokslininkė dr. R.Grikšienė: jei norite greičiau išmokti, pasitelkite emocijas
Kaip susijusios smegenys, mūsų hormonai ir tai, kaip sparčiai mes mokomės įvairiausių dalykų? Kaip žinios įsirašo į mūsų atmintį ir kodėl svarbu mokytis pasitelkus emocijas, o po to – gerai išsimiegoti? Apie tai konferencijoje „Kursuok – mokykis visą gyvenimą“ pasakojo Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė dr. Ramunė Grikšienė. „Smegenų funkcija yra valdyti sąveiką su aplinka, t.y. mes girdime, matome, gauname įvairią informaciją, ir šią informaciją mūsų smegenys apdoroja – pritaiko mus toje aplinkoje, sugalvoja, ką mums daryti, kaip atliepti į gautą informaciją. Hormonai yra tokia pati – lygiagreti valdymo sistema, kuri labiau gilinasi į vidų, seka mūsų viduje vykstančius procesus: seka, kokie signalai pasiekia mus iš aplinkos ir bando…
Vaikas nenori važiuoti į vasaros stovyklą – ką daryti
Vaikas nenori važiuoti į vasaros stovyklą – ką daryti Vasaros stovyklos – vienas iš būdų užtikrinti, kad vaikai įdomiai ir prasmingai praleistų vasaros atostogas. Tėvams, ruošiant vaiką poilsiui stovykloje, stovyklų organizatorė pataria laikytis kelių esminių taisyklių ir nedaryti vienos populiarios klaidos. Problema, su kuria neretai susiduria tėveliai, – kad vaikas nenori važiuoti į vasaros stovyklą. „Už tokio nenoro dažnai slepiasi vaiko ar paauglio baimė, jog su juo stovykloje niekas nedraugaus. Šiandien dalies vaikų bėda, jog jie nebemoka užmegzti draugysčių, mat užuot bendravę, daug laiko praleidžia prie ekranų“, – sako Rasa Povilavičienė, didžiausią šalyje pajūrio vaikų stovyklavietę „Pasaka“ valdančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Edukacijų ir stovyklų skyriaus Projektų vadovė. Jei vaikas…
Doc. Evaldas Švageris. Amžinasis kalbos variklis – kodėl jis nesugenda?
Jeigu būtų mūsų valia, turbūt visus kasdienius rūpesčius ir darbus netruktume iškeisti į tingų drybsojimą namie ant sofos. Nedaryti to, ko galima nedaryti – pati tikriausia pragmatiškojo mūsų prado išraiška. Bėda tik ta, kad kažkam tokiu atveju ant pečių užgula papildomų darbų krūva, o mes patys esame priversti prasimanyti alternatyvių būdų savo materialinei gerovei užtikrinti (t. y. kažkokiu būdu gauti maksimalų atlygį už tokį nieko neveikimą). Vis dėlto gyvenimas surėdytas taip, kad žmogaus gaunama nauda tiesiogiai koreliuotų su protiniu ir fiziniu jo darbu. Maža to, turime nuolat konkuruoti su kitais, kad mūsų įdirbis būtų pripažintas platesniu mastu ir įvertintas didesniu atlygiu. Kitaip sakant, nepaisydama visų mūsų užmačių, gyvenimiškoji realybė visada…
Mokymasis visą gyvenimą – būtinas įgūdis ateityje
Praėjusią savaitę vykusios konferencijos „KURSUOK – mokykis visą gyvenimą!“ metu aptarti nacionalinės suaugusiųjų švietimo platformos KURSUOK rezultatai bei ateities planai, taip pat pristatyta Lietuvos gyventojų apklausa, kas skatina, o kas trukdo mokytis, kokios vyrauja nuostatos, patirtys ir lūkesčiai. Renginio atidarymo metu ministrė Monika Navickienė pabrėžė, jog KURSUOK projektas suteikia galimybę rinktis kokybiškas mokymų programas ir įgyti daugiau pasitikėjimo savimi darbo rinkoje: „Kryptys, į kurias orientuojasi KURSUOK platforma, nurodo į įgūdžius, kurių mūsų valstybei reikės. Projektą vertinu kaip galimybę Lietuvai turėti ir didesnį dirbančių bei norinčių dirbti žmonių pasitikėjimą savo profesiniais įgūdžiais, ir didesnį priklausomumo bendruomenei jausmą – visi galime jaustis vertingi, sulaukti antrojo šanso, įgyti naujų kompetencijų“. KURSUOK platformoje, leidžiančioje…
Pasaulinis universitetų reitingas QS: KTU palypėjo daugiau nei per 50 vietų
Šiandien paskelbti vieno žinomiausių tarptautinio pasaulio universitetų reitingo „QS World University Rankings (QS WUR) 2025“ rezultatai. Kauno technologijos universitetas (KTU) daugiau nei 50-čia pozicijų pagerino savo reitingą ir šiuo metu patenka tarp 751 – 760 geriausių pasaulio aukštojo mokslo institucijų. Kalbėdama apie universiteto sėkmę, KTU Strategijos ir kokybės valdymo direktorė dr. Lolita Jurkšienė sako, kad nors vertinant tik skaičius, pakilimas atrodo nedidelis, tačiau šiame kontekste labai svarbu atsižvelgti į kelis faktorius. „Kasmet konkurencija su stipriais universitetais iš viso pasaulio tik didėja, o taip pat į reitinguojamųjų sąrašus per metus patenka mažiausiai 20 naujų, stiprių institucijų. Tad mažų šalių ir sąlyginai nedideliems universitetams iššūkiu tampa net ir siekiai išlaikyti turimas pozicijas“,…
Po „Roblox“ žaidimo sesijos – šimtai mobiliojo ryšio sąskaitoje: nauja ataka nusitaikė į vaikams skolinamus tėvų telefonus
Nekaltas vaiko pažaidimas su jūsų išmaniuoju gali baigtis pora papildomų nulių mobiliojo ryšio sąskaitoje. Pastaruoju metu Lietuvoje daugėja atvejų, kai populiarų „Roblox“ žaidimą žaisdami mažyliai tėvų telefonus netyčiomis užkrečia kenkėjiškas SMS žinutes siunčiančiais virusais. „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro ekspertai įspėja, kad toks neapdairumas suaugusiesiems gali lemti dideles išlaidas, o susigrąžinti prarastus pinigus pavyksta ne visais atvejais. „Labai didelė dalis tėvų trumpam duoda savo išmanųjį atžaloms, norėdami apdovanoti už gerą elgesį arba padėti joms maloniai praleisti nuobodų laukimą. Tačiau tik labai retas nutuokia, kad „Roblox“, o galimai ir kitose populiariose žaidimų platformose, mažųjų tyko kenkėjiška programinė įranga, kuri iškart po įdiegimo iš tėvų telefono į užsienio numerius nepastebimai išsiunčia daugybę brangiai…
Darbuotojų patirties tyrimai – pokyčių variklis organizacijoje
Įgalinti, motyvuoti ir pasitenkinimą savo veikla jaučiantys darbuotojai yra kiekvienos organizacijos pažangos pagrindas. Nors darbuotojų įsitraukimas ir pasitenkinimas darbu dažniau matuojamas privačiame sektoriuje, tai tampa vis svarbiau ir akademinėje aplinkoje. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pirmasis universitetas Lietuvoje pradėjęs vykdyti išsamius reguliarius darbuotojų emocinės gerovės ir įtraukties tyrimus pasitelkdamas UNLOCK tests platformą. Darbuotojų paveikslas „Bendruomenės gerovės, darnos ir susitelkimo stiprinimas yra strateginis universiteto 2021–2027 m. tikslas. Kad galėtume kurti palankią darbo aplinką universitete, stiprinti bendruomenės susitelkimą ir užtikrinti pagarbius darbo santykius, pirmiausia svarbu išgirsti, kaip universitete jaučiasi darbuotojai“, – teigia VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė. Universiteto vadovybė džiaugiasi prieš kelis metus pradėtais vykdyti gerovės tyrimais, didėjančiu darbuotojų įsitraukimu ir…
Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centre atidaryta „Dizaino savaitė‘24“.
Šiandien, birželio 3 d., visoje Lietuvoje startavo „Dizaino savaitė‘24“ renginiai. Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centre (VPVPMC) 10 val. įvyko oficialus „Dizaino savaitė’24“ renginių atidarymas. Jo metu buvo pristatyti visą dizaino savaitę vyksiantys renginiai, dvejos drabužių kolekcijos ir paroda. Renginį pradėjo ir sveikinimo kalbą tarė VPVPMC direktorė Daiva Motiejūnaitė-Minkauskė. Ji pradėjo nuo to, kad mūsų mokymo centras labai noriai sutiko dalyvauti „Dizaino savaitė’24“ paskelbtame konkurse, sutiko organizuoti šios birželio savaitės renginius ir buvo patvirtintas vienu iš dalyvių. „Dizaino savaitės’24“ pavadinimas ir tema KISMAS atspindi kūrybos dinamiškumą ir nuolatinį siekį tobulėti…Eiti LINK TO, KAS TIKRA – link galimybės prisiliesti prie amato, prie kūrybos, čia ir dabar, prie to, kas skatina augti…
Disertaciją apsigynusi dr. D. Belova-Plonienė: „Jei merginoms sekasi tikslieji mokslai, palinkėčiau nedvejoti“
Daiktų interneto įtaisų rinka sparčiai auga – šiuo metu pasaulyje veikia apie 14 milijardų tokių įrenginių, bet manoma, kad dėl 5G ir kitų technologijų įtakos, šis skaičius iki 2030 m. padvigubės. Tobulėjant ryšio technologijoms, tačiau norint išlaikyti ir senesnes, vis dar plačiai naudojamas technologijas, kyla poreikis mažinti jose naudojamų įtaisų geometrinius matmenis. Prie jų tobulinimo prisideda įvairūs mokslininkai, viena jų – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties daktarė Diana Belova-Plonienė, kuri gegužę apsigynė disertaciją tema „Hibridinių meandrinių struktūrų dažninių charakteristikų tyrimas“. Meilė tiksliesiems mokslams – nuo vaikystės Dr. Dianą Belovą-Plonienę karjeros keliai į inžineriją pasuko neatsitiktinai: ji jau mokykloje pajuto, kad labiausiai mėgsta ir…








