Studijos Japonijoje, Harvarde, darbas „Google“ ir Silicio slėnyje kuriama kompanija – ilga dr. Pauliaus Jurčio kelionė, kurioje nestinga drąsos ir polėkio gilintis į mokslą ir išbandyti įvairias galimybes. Teisės žinių pagrindus įgijęs Vilniaus universitete (VU), čia jis toliau dalinasi su studentais savo tarptautine patirtimi intelektinės nuosavybės, autorių teisės ir inovacijų srityse. Kokius įspūdžius jums paliko teisės studijos VU Teisės fakultete? Kokie dalykai jums buvo įdomūs? Pirmas kursas buvo sunkokas, nes teko pažinti naujas sąvokas ir trūko aiškumo, ką veiksiu pabaigęs teisės studijas. Pirmaisiais semestrais reikėjo lankyti logikos, teisės istorijos, romėnų teisės ir kitų bendro pobūdžio dalykų paskaitas. Tuo metu supratome, jog tai yra dalis bendrojo teisininkams būtino išsilavinimo. Laikui bėgant,…
Lektorius A. Janiukštis apie naujo darbuotojo integraciją organizacijoje: „Prasidėjo reikšmingi pokyčiai – su „didžiuoju broliu“ atsisveikinama“
Šiuolaikinėse organizacijose žinių ir patirties perdavimas tampa itin svarbiu tvarumo aspektu. Dėl to vis daugiau įmonių skiria dėmesį vidiniams lektoriams – patyrusiems specialistams, kurie dalijasi savo žiniomis su naujais darbuotojais. Šis žingsnis ne tik užtikrina, kad vertinga patirtis neišeitų iš organizacijos, bet ir prisideda prie tvarios įmonės kultūros kūrimo. Draugišką kolegą keičia profesionalas „Populiarų „didžiojo brolio“ principą, kuomet naujam kolegai yra paskiriamas patyręs darbuotojas, šalia savo darbo dar ir apmokantis „naujoką“, keičia verslui prasmingesnė taktika – vidinis lektorius, besirūpinantis tik kokybiška pretendento į laisvą poziciją integracija į organizaciją“, – apie modernėjantį verslo organizacijų požiūrį į naujo darbuotojo adaptacijos iššūkius kalba „Academia Dominorum“ bendraįkūrėjas, lektorius Andrius Janiukštis. Anot jo, bandomasis laikotarpis…
„THE Impact Rankings 2024“: sveikatos ir gerovės kategorijoje – itin aukštas LSMU įvertinimas
Naujausiuose „Times Higher Education (THE) Impact Rankings 2024“ reitinguose Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), kaip ir pernai, išlaiko aukštas pozicijas. Bendras universiteto vertinimas – 801-1000 vieta. Šiemet LSMU vertintas šešiose iš 17 kategorijų: sveikatos ir gerovės, kokybiško išsilavinimo, lyčių lygybės, deramo darbo ir ekonomikos augimo, partnerystės siekiant tikslų, nelygybių mažinimo. 2023 m. Universitetas vertintas penkiose kategorijose. Išskirtinis šiųmetis rezultatas – itin aukštas įvertinimas kategorijoje „Sveikata ir gerovė“: čia LSMU pripažintas vienu geriausių pasaulio universitetų ir užėmė 10 vietą (gavo 91,1 balą) iš 1498 vertintų institucijų. Tokią aukštą poziciją lėmė Universiteto stiprūs mokslinių tyrimų rezultatai, gausus sveikatos mokslų absolventų parengimas, taip pat bendradarbiavimas ir reikšmingas poveikis žmonių sveikatai ir gerovei nacionaliniu ir…
Linas Jurkšas. Kodėl Europos centrinis bankas sumažino palūkanų normą ir kiek ji dar gali kristi?
Centriniai bankai retai ir lėtai keičia palūkanų normas. Praėjusią savaitę Europos centrinis bankas (ECB) sumažino palūkanų normą praėjus 9 mėn. po paskutinio palūkanų normų pakėlimo, o pastarąjį kartą ECB pagrindinę palūkanų normą šiek tiek pamažino beveik prieš 5 metus. Vis dėlto šįkart palūkanų normos buvo sumažintos 0,25 procentinio punkto – taip smarkiai ECB palūkanas paskutinį kartą sumažino beveik prieš 12 metų euro zonos skolų krizės įkarštyje. Kodėl ECB sumažo palūkanų normą? Pirmiausia tai susiję su sparčiai atslūgstančia kainų augimo banga. Infliacija euro zonoje siekė beveik 10 proc. 2022 m. viduryje, kai ECB pradėjo kelti palūkanų normas. Tokia euro zonoje dar neregėta infliacija kilo susidūrus pokovidiniam vartojimo bumui ir sutrūkinėjusioms tiekimo grandinėms. Kainų augimas dar…
Pirmasis tarptautinis armigerių sambūris Vilniuje
Birželio 8 d. iškilmingoje ceremonijoje, kuri vyko seniausiame Vilniaus viešbutyje „Narutis“, tarptautinės armigerių bendruomenės pirmuoju numeriu pažymėta insignija ir liudijimas lotynų kalba įteikti naujajam bendruomenės valdytojui ir lyderiui, Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto valdybos pirmininkui, Heraldikos akademijos direktoriui Pauliui Vaniuchinui. Ateinančius penkerius metus jis vadovaus ne tik tarptautinei armigerių bendruomenei, bet ir Lietuvos armigerių apygardai.Žodis „arma“ išvertus iš lotynų kalbos reiškia „herbas“, o žodis „armiger“ – „ginklininkas“. Taigi armigeris yra asmuo, turintis teisę pagal paveldėjimą, suteikimą arba patvirtinimą naudoti herbą. Tai gali būti žmogus, giminė, organizacija ir pan.Iškilmėse inauguruotas naujasis armigerių lyderis P. Vaniuchinas skiriamuosius armigerių ženklus įteikė Škotijos apygardos armigerių atstovui dr. Bruceʼui Durie, Danijos apygardos armigerių atstovui Carl-Thomasʼui…
Skelbiamas 2024 metų Lietuvos mokslo premijų konkursas
Lietuvos mokslo premijų komisija kviečia teikti paraiškas 2024 metų Lietuvos mokslo premijų konkursui. Konkursui teikiami Lietuvai reikšmingi fundamentiniai ir taikomieji mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai su Lietuvos mokslo ir studijų institucijų prieskyra. Darbai 2024 metų Lietuvos mokslo premijų konkursui priimami iki 2024 m. spalio 1 d. Informacija apie Lietuvos mokslo premijų nuostatus, konkursą, laureatus skelbiama Lietuvos mokslų akademijos svetainėje adresu: https://www.lma.lt/lietuvos-mokslo-premijos-1 Fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus premijai gauti teikia Lietuvos aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai. Eksperimentinės plėtros darbus premijai gauti bendru teikimu siūlo Lietuvos verslo įmonės ar organizacijos kartu su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis arba mokslinių tyrimų institutais. Darbų pateikėjai nurodo darbų mokslinę ir praktinę reikšmę. Premijai gali…
KTU atsižvelgia į studentų poreikius – kaip per dešimtmetį pasikeitė universiteto veidas?
Šiais metais grįžtančius į paskaitas studentus, ar visiškai naują gyvenimo etapą Kaune pradedančius pirmakursius Kauno technologijos universitetas (KTU) pasitiks pasikeitęs. Šiemet užbaigta Studentų gatvės rekonstrukcija, taip pat šiuo metu daug dėmesio skiriama bendrabučių atnaujinimui, pastatų modernizavimui ir saulės elektrinių įrengimui. Be to, atnaujintose erdvėse studentai galės rinktis iš daugybės laisvalaikio praleidimo galimybių – sporto, meno, organizacinių veiklų. KTU Infrastruktūros direktorius Gražvydas Visockas teigia, kad KTU studentų miestelis – aplinka, kurioje studentai praleidžia gražiausius savo jaunystės metus, turi tenkinti ne tik studijų ir mokslo, bet ir laisvalaikio poreikius. „Labai svarbu, kad studentai galėtų naudotis naujausiomis auditorijomis, mokomosiomis laboratorijomis su integruota moksline įranga, naujomis moderniomis kompiuterinėmis klasėmis ir grupinėmis bei individualiomis darbo…
Bažnytinio paveldo muziejuje vyks Ulrikės Reichert ir Jocheno Schaalio tekstilės restauravimo dirbtuvės
Bažnytinio paveldo muziejuje birželio 12–14 d. vyks tekstilės restauratorės Ulrikės Reichert ir lazerio technologijų pritaikymo tekstilės restauravimui specialisto Jocheno Schaalio (Kelnas, Vokietija) dirbtuvės. Programoje numatyta visuomenei atvira nemokama paskaita ir praktinės dirbtuvės šios srities profesionalams. Birželio 12 d. paskaitoje „Auksas ir šilkas – Europos bažnyčių lobynai pro tekstilės restauratoriaus akinius“ restauratorė pasakos apie istorinės tekstilės tyrimų ir konservavimo ypatumus ir pateiks atliktų darbų apžvalgą: ji restauravo relikvijas iš „Auksinės koplyčios“ (Goldene Kammer) Šv. Uršulės bažnyčioje Kelne, Šv. Ambrozijaus relikvijas Milane, relikvinius audinius iš Šv. Severino bažnyčios Kelne, palę iš Šv. Servacijaus bažnyčios Zygburge, kapą iš Gdansko liturginių rūbų lobyno Liubeke. Praktinės tekstilės restauravimo dirbtuvės „Lazerio technologijų panaudojimas tekstilės restauravime“ ir…
Ar Marso kanjonais, ar dirvožemiu Žemėje rūpintis – svarbiausia mokslininkų užduotis?
Klimato kaita sufleruoja, kad žemės ūkyje reikalingi pokyčiai, išryškina problemas, kurias turi spręsti ir ūkininkai, ir vartotojai. Viena jų – kritiškai prastėjanti dirvožemio būklė. Jis kenčia dėl intensyvaus naudojimo, nesaikingo tręšimo, erozijos, taršos ir kitų priežasčių. Ką privalome padaryti šiandien, kad turėtume sveiką dirvožemį rytoj? Šis ir kiti svarbūs klausimai aptariami tarptautinės projekto „Tausojantis klimato atžvilgiu žemės ūkio paskirties dirvožemio valdymas“ (EJP SOIL) 5-ojoje konferencijoje birželio 10–14 dienomis Vilniuje. Klimato kaita veikia dirvožemio būklę Dirvožemis palaiko biologinę įvairovę, yra didžiausia anglies saugykla žemėje. Kuo svarbi anglis? Ji gali padėti pašalinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš atmosferos ir taip prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Tačiau dirvožemis yra ribotas išteklius, jo būklė…
KTU mokslininkai: Lietuvai pridėtinės vertės kūrimo šaltiniu lieka tik inovacijos
Šiandien verslas negali gyvuoti be inovacijų, kurios skatina įmonės augimą, o jų diegimas gali atverti naujas galimybes, padedančias padidinti pelningumą. Nuolat besikeičiančioje aplinkoje įmonės, kurios nediegia inovacijų, rizikuoja atsilikti nuo konkurentų ir prarasti savo rinkos dalį. Apie tai, kodėl verslo įmonėms svarbu nuolat tobulėti ir investuoti į novacijas bei mokslinius tyrimus kalba Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) prof., mokslo grupės „Inovacijos ir antreprenerystė“ tyrėja Monika Petraitė bei KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) vadovas Mindaugas Bulota. Didžiausia pridėtinė vertė ten, kur mokslas M. Petraitė teigia, kad į rinką ateina daugybė startuolių, kuriems šiandien Lietuvoje yra itin palankus klimatas. Jie nuolat eksperimentuoja su naujomis, inovatyviomis idėjomis…







