Seimas pritarė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-5103(2) ir lydimojo Aplinkos apsaugos įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-5104(2), kurių tikslas – sukurti efektyvią atliekas naudojančių ar šalinančių, įskaitant ir atliekas laikančių, įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo sistemą.
Atliekų tvarkymo įstatymas papildytas straipsniu, reglamentuojančiu atliekas tvarkančių įmonių civilinės atsakomybės draudimą.
Įstatyme įtvirtinta, kad pavojingąsias atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės ir įmonės, surenkančios, vežančios, apdorojančios nepavojingąsias atliekas – naudoti netinkamas padangas – apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant tokią veiklą ar dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai.
Draudimo objektu bus laikomi veiklos vykdytojo turtiniai interesai, susiję su jo civiline atsakomybe, atsirandančia dėl veiklos vykdytojo veiksmais surenkant, vežant ar apdorojant atliekas padarytos žalos tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai. Žalos aplinkai atlyginimas kartu apimtų ir draudėjo civilinę atsakomybę dėl draudėjo neteisėta veika (veikimu, neveikimu) padarytos žalos aplinkai ir jos elementams (vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, aplinkos orui), apskaičiuotos pagal aplinkos ministro patvirtintą aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, kai yra tenkinamos visos įstatyme nustatytos ir kitos draudiko sąlygos.
Draudimo išmoką draudikas mokės nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) aplinkos apsaugos institucijai, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą.
Draudimo išmokos dydį nustatys draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis bus nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso, aplinkos ministro patvirtintos aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos ir kitų teisės aktų nuostatomis.
Įstatyme naujai reglamentuotas ir atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimas.
Nustatyta, kad, jeigu įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, ji privalo sutvarkyti atliekas, uždaryti ir sutvarkyti atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius, prižiūrėti juos po jų uždarymo, išvalyti užterštą gruntą ir dirvožemį, įgyvendinti kitas atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstytame atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane nurodytas priemones, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.
Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių, kurios privalo turėti leidimą, išskyrus nuotekų dumblo apdorojimą vykdančias savivaldybės valdomas įmones, nustatytų prievolių įvykdymas bus užtikrinamas galiojančia laidavimo draudimo sutartimi ir (arba) banko garantija ir (arba) maksimaliąja hipoteka.
Nustatyta, kad maksimalioji hipoteka turi apimti prievolių įvykdymo užtikrinimą ir Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nuostolių, patiriamų dėl to, kad įmonė nevykdo nustatytų prievolių, atlyginimą. Maksimaliosios hipotekos objektu negali būti atliekų naudojimo ar šalinimo veikloje naudojamas nekilnojamasis daiktas ar jo dalis.
Įstatymas priimtas už balsavus 120, prieš buvus vienam, susilaikius 4 Seimo nariams
Lydimajame Aplinkos apsaugos įstatyme įtvirtinta, kad Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų ar aplinkos ministro nustatytos atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. Už pakartotiną pažeidimą bus baudžiama bauda nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Aplinkos apsaugos įstatymo pataisoms pritarė 120 Seimo narių, vienas balsavo prieš.
Pataisos įsigalios 2022 m. gegužės 1 d.
Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija