Saugomų vertingų žuvų – aštriašnipių eršketų – populiacijos atkūrimui Baltijos jūroje ir į ją įtekančiose upėse skiriamas didelis dėmesys. Šios rūšies žuvų išteklių išsaugojimu susirūpinta tarptautiniu mastu. 2022 m. spalio 12–13 d. Klaipėdoje vyko tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Baltijos aštriašnipių eršketų (Acipenser oxyrinchus) išteklių atkūrimas: iššūkiai, grėsmės ir perspektyvos“, kurios metu aptarti ties išnykimo riba atsidūrusios žuvų rūšies išteklių atkūrimo, paramos išsaugojimo priemonėms, skirtoms ilgalaikiam žuvų išteklių atkūrimui, klausimai ir pasidalinta gerąja patirtimi.
Dvi dienas vykusioje konferencijoje dalyvavo užsienio svečiai iš Lenkijos, Estijos ir Latvijos, su kuriais Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos jau kurį laiką glaudžiai bendradarbiauja aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimo klausimais. Taip pat renginyje dalyvavo Gamtos tyrimų centro ir Klaipėdos universiteto mokslininkai, svečiai iš Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų bei Lietuvos Respublikos Seimo atstovas.
LR žemės ūkio ministerijos atstovė pristatė pranešimą apie Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) paramą išsaugojimo priemonėms, skirtoms ilgalaikiam žuvų išteklių atkūrimui. Gamtos tyrimų centro mokslininkai paruošė pranešimą apie Aštriašnipio eršketo (acipenser oxyrinchus) atkūrimo programą ir veiksmų planą 2022–2026 metams Lietuvos vandenims. Užsienio kolegos pasidalino patirtimi apie eršketų apsaugą, pristatė atliktus mokslinius tyrimus, papasakojo apie esamą aštriašnipių eršketų populiacijos situaciją savo šalyje.
Pasibaigus diskusijoms, konferencijos dalyviai nuvyko į Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Vakarų regiono žuvivaisos skyrių Rusnėje, kuriame sėkmingai formuojama motininė banda dirbtiniam aštriašnipių eršketų veisimui Lietuvoje. Didžiausias šiuo metu skyriuje užaugintas reproduktorius sveria virš 30 kg. Jis yra 10 metų amžiaus. Ikrus iš lytiškai subrendusių eršketų specialistai tikisi išgauti po 4–5 metų, nors natūraliai gamtoje aštriašnipiai eršketai subręsta per dvigubai ilgesnį laiką.
Antrąją – praktinę – konferencijos dieną organizuotas 5 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų šiųmetukų išleidimas į Nerį. Konferencijos dalyviai turėjo unikalią galimybę ne tik išgirsti, bet ir pamatyti, kaip vykdomi šių vertingų žuvų išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai.
Lietuviai yra vieni aktyviausių aštriašnipių eršketų augintojų Baltijos šalyse. Šalyje, patvirtinus nacionalinę aštriašnipio eršketo A. oxyrinchus išteklių atkūrimo programą, šios žuvys auginamos nuo lervučių, kurios Lietuvą pasiekia iš Vokietijos, iki reproduktorių. Į laisvę paleidžiami eršketų metinukai žymimi išoriniais žymekliais, suteikiančiais daug informacijos apie šias žuvis.
Per dešimt metų į Lietuvos upes jau įveista virš 265 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų. Šių metų pavasarį 1000 vnt. aštriašnipių eršketų metinukų buvo papildytos Neries iš Šventosios upės. Šią savaitę bus išleisti 5000 vnt. šių žuvų šiųmetukų, o iki spalio mėnesio pabaigos – dar 25 tūkst. vnt. eršketukų.
Vidutinis šią savaitę į Neries upę išleidžiamų aštriašnipių eršketų svoris apie 30 gramų. Praėjus 15–20 metų, šių karališkų žuvų svoris gali siekti net iki 100 kilogramų. O pilnai suaugusios žuvies – net 400 kg. Subrendę aštriašnipiai eršketai, tikimasi, grįš į Lietuvos upes neršti.
Renginys organizuotas įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. programą, finansuojamą iš Europos jūrų reikalų, žuvininkystės fondo (EJRŽF) lėšų.
Pranešimą paskelbė: Rita Šakinytė, Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
