Atliekų apdorojimas Kauno regione ir Lietuvoje
Šiuo metu Kauno regiono komunalinės atliekos po pirminio rūšiavimo vežamos ir apdorojamos Kauno regiono mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamykloje. Nors MBA oficialiai atsidarė viso labo 2016 metais, matome, kad tai akivaizdžiai nepasiteisinęs projektas, kuris tiek ekonominiu, tiek aplinkosauginiu, tiek ir gyventojų sveikatos požiūriu žalingas Kauno regionui ir jo žmonėms.
Labai gaila, kad gavome tokį nedėkingą buvusios valdžios palikimą: vieta parinkta tiesiog pasibaisėtinai – MBA pastatyta pačiame Kauno mieste, o pati gamykla neduoda apčiuopiamos naudos. Suprantame ir užjaučiame Kauno miesto, Ramučių, Karmėlavos ir kitus aplinkinius gyventojus, kurie nuolat jaučia nuo MBA sklindančius kvapus. Džiaugiamės, kad Kauno MBA pastaruoju metu susilaukia vis daugiau dėmesio: tiek iš savivaldybių vadovų, tiek iš Aplinkos ministerijos, todėl tikimės, kad artimiausiu metu ši gamykla bus likviduota.
Kauno regiono MBA įrenginiuose, 2019-ųjų duomenimis, per metus apdorota apie 140 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų. Kauno miesto atliekos čia sudarė 64 proc.
Visam Kauno regionui ši paslauga per metus kainuoja apie 9 mln. Eur, o Kauno miesto gyventojams – atitinkamai 5,5 mln. Eur.
Apdorojus 140 tūkst. t mišrių komunalinių atliekų, išrūšiuojama tik 1250 tonų perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų. Tai nesiekia net 1 proc. nuo bendro atliekų kiekio. Pinigine išraiška skaičiai kalba patys už save: realizavus už 9 mln. Eur išrūšiuotas tinkamas perdirbimui antrines žaliavas gaunama tik 78 tūkst. Eur pajamų. Tuo tarpu 1 tona išrūšiuotų perdirbamų atliekų gyventojams kainuoja 7200 eurų.
„Kauno mieste jau dabar turime pakankamai gerai išvystytą pirminio atliekų rūšiavimo sistemą. Jau šiame pradiniame etape iš mišraus komunalinių atliekų srauto išskiriama ir atskirai surenkama perdirbimui tinkamas plastikas, kartonas, popierius, stiklas, metalas, tekstilė, žaliosios atliekos. 99 proc. į MBA patekusių mišrių komunalinių atliekų lieka neišrūšiuota – jos yra netinkamos perdirbimui, todėl jas vežti apdoroti į MBA netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. Tie 99 proc. į MBA patekusių atliekų po apdorojimo, kainuojančio 9 mln. eurų, galiausiai vis tiek pašalinama sąvartyne arba sudeginama Kauno kogeneracinėje jėgainėje“, – konkrečiais skaičiais argumentavo bendrovės „Kauno švara“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.
140 tūkst. tonų komunalinių atliekų panaudojimas energijai gauti Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ), aplenkiant MBA, Kauno regionui kiekvienais metais leistų sutaupyti po 4 mln. eurų, o vien Kauno miestui – apie pustrečio milijono kasmet. Atliekų deginimo KKJ paslaugos kaina – 35 Eur/t, o MBA išrūšiavimo paslauga – 62,81 Eur/t.
Įdomus faktas: vien per 2020 m. I pusmetį po pirminio rūšiavimo (iš gyventojų) Kauno mieste buvo surinkta beveik tiek pat antrinių žaliavų (plastikas, kartonas, popierius, stiklas, metalas, tekstilė, žaliosios atliekos), kiek buvo surinkta per visus 2016 metus. Taigi galima daryti prielaidą, kad per 4 metus surenkamų antrinių žaliavų kiekis beveik padvigubėjo.
PRIELAIDA DĖL PINIGŲ SUTAUPYMO (3 skaidrė): vertinome 2018 m. atliekų tvarkymo duomenis ir juos analizavome pagal šiuo metu galiojantį atliekų tvarkymo mokestį (ATM) ir jeigu visi regionai mokėtų tik už atliekų vežimą tiesiogiai į kogeneracines jėgaines (energijai išgauti):
- 2018 m. Kauno regione atliekų tvarkymo mokestis (ATM) būtų sumažėjęs 44%. Konkretus pavyzdys: vežant į MBA, atliekų sutvarkymo išlaidos siekė 9 457 930 Eur. „Apėjus“ MBA, ir atliekas vežus tiesiogiai į KKJ, išlaidos būtų siekusios 5 270 300 Eur.
- Kauno regionas būtų sutaupęs apie 4 187 630 Eur (visa Lietuva – virš 19 mln. Eur per metus);
MBA veiklos chronologija:
- VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – Kauno RATC) veiklą pradėjo 2005 m. kovo 2 d.
- VŠĮ Kauno RATC dalininkai 2010 m. rugsėjo 10 d. pritarė dėl paraiškos teikimo finansavimui pagal 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų priemonę VP3-3.2-AM-01-V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“;
- Statybos leidimas Kauno MBA išduotas 2014 m. rugsėjo 23 d. (priimant šį sprendimą dabartiniai Kauno miesto savivaldybės vadovai nedalyvavo);
- Kauno MBA pradėta ekspoatuoti 2016 m. sausį.
- Projekto biudžetas iš viso – 34,441 mln. eurų, iš jų 29,244 mln. eurų skirti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, 5,196 mln. eurų prie projekto įgyvendinimo prisidėjo projekto vykdytojas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras. Konkrečiai Kauno MBA statybos vertė sudarė 24,672 mln. eurų.
Atliekų tvarkymo kultūra Lietuvoje ir Europoje
Tenka pripažinti, kad Lietuvos atliekų tvarkymo kultūra vis dar turi didelių trūkumų. Užtenka pasižiūrėti į CEWEP Europos sąjungos šalių komunalinių atliekų tvarkymo palyginimą ir aiškiai pamatysime, kur Lietuvai reikėtų pasitempti. Jeigu rūšiuojame ir kompostuojame geriau, nei Europos vidurkis – 52% prieš 47%, likusias atliekas šaliname kur kas primityviau. Pavyzdžiui, energijai panaudojame viso labo 13 proc. atliekų ir net 25% atliekų šaliname į sąvartynus.
Idealus atliekų tvarkymo scenarijus – sekti šalių, kurios visas atliekas arba išrūšiuoja, arba iš jų išgauna energiją, pavyzdžiu (tokių šalių ES net 5 – Švedija, Suomija, Danija, Vokietija, Olandija, nedaug nuo jų atsilieka ir Belgija, Austrija bei Liuksemburgas). Tad jeigu nėra galimybės išrūšiuoti antrinių žaliavų, atliekas reikia ne šalinti į sąvartyną, o išgauti iš jų ekonominę naudą – energiją.
Jeigu ir toliau intensyviai plėtotume antrinių žaliavų rūšiavimą, o netinkamas rūšiavimui komunalines atliekas panaudotume energijai gauti, „apeinant“ MBA – atliekų tvarkymo mokestis (ATM) galėtų sumažėti iki 42%, o Lietuva priartėtų prie geriausiai atliekas tvarkančių šalių elito.
Atliekų mokestis ir tą lemiantys veiksniai
Galutinė kaina gyventojams už atliekų tvarkymą susideda iš dviejų sudedamųjų dalių:
– Atliekų surinkimo ir vežimo įkainis, įskaitant administravimą. Tai sudaro 46 proc. viso įmokos dydžio.
– Atliekų tvarkymo mokesčio (Kauno RATC), kuris sudaro 54 proc. viso įmokos dydžio.
Jeigu Aplinkos ministerija „palaimintų“ po pirminio rūšiavimo perdirbimui netinkamų atliekų panaudojimą energijai gauti, bereikalingai nevežant jų į MBA, atliekų sutvarkymo mokestis Kauno regiono gyventojams atpigtų iki 44 proc. Atitinkamai Lietuvoje kaina sumažėtų iki 42 proc.
Pranešimą paskelbė: Jonas Tumpa, UAB „Kauno švara“
