Sparčiai vystantis technologijoms ir tobulėjant odontologinei įrangai, vis daugėja klinikų, ligų diagnostikai ir gydymui naudojančių modernią, pasaulyje pripažintų gamintojų įrangą. Tačiau, pasak gydytojo odontologo-ortopedo, odontologijos klinikos „Prodentum“ įkūrėjo ir vadovo prof. dr. Vygando Rutkūno, nepakanka įsigyti intraoralinį skenerį, kompiuterinį tomografą ar kitą šiuolaikinį prietaisą. Skaitmeninių technologijų taikymas yra labai specifinis dalykas ir tam, kad jas pasitelkus, galėtum išgauti maksimalią naudą pacientui, reikia specialių žinių ir išmanymo.
V. Rutkūno vadovaujamos odontologijos klinikos specialistai jau ilgą laiką aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje vykdydama tiek laboratorinius, tiek klinikinius tyrimus. Odontologijos profesionalai siekia gauti daugiau objektyvių duomenų apie šiuo metu taikomus gydymo metodus ir juos optimizuoti bei siūlyti kokybiškesnes ir saugesnes paslaugas pacientams.
Klinikos gydytojai prieš daugiau nei dešimt metų, kai daugelio manymu, skaitmeninės įrangos naudojimas buvo per daug sudėtingas, vieni pirmųjų Lietuvoje dantų implantų protezavimui pradėjo naudoti intraoralinius skenerius. Per dešimtmetį specialistų komanda atliko daugybę laboratorinių ir klinikinių mokslinių tyrimų, siekdama įvaldyti skaitmenines technologijas ir sugalvoti būdus, kaip jas efektyviai taikyti.
Skaitmeninis pacientas – gydymo simuliavimui ir sėkmingam iššūkių suvaldymui
„Šiandien savo kasdieniniame darbe mes naudojame intraoralinius skenerius, kompiuterinius tomografus, dentalinius rentgeno aparatus, veido skenerius, atliekame skaitmeninę fotografiją – taigi, turime labai daug skaitmeninių šaltinių ir vaizdų. Nepaprastai sudėtingas ir svarbus etapas, galima sakyti, netgi savotiškas menas – visus juos apjungti. To apjungimo esmė – sukurti skaitmeninį paciento modelį arba „skaitmeninį pacientą“. Taip vadinasi ir vienas iš mūsų vykdomų mokslinių projektų, kurio tikslas tokį pacientą turėti. Tokiame modelyje mes galėtume simuliuoti gydymą ir, atsižvelgdami į funkcinius ir estetinius parametrus, numatyti visus laukiančius gydymo iššūkius. Dažniausiai tokie ar panašūs vaizdai naudojami implantų padėtims planuoti, tačiau mūsų tikslas – panaudoti pačius naujausius skaitmeninius sprendimus bei surasti jų kombinacijas, kurios padėtų ne tik sklandžiai atlikti dantų implantaciją, tačiau taip pat padaryti protezavimą dėkingesnį, sumažinti jo kaštus ir gydymo diskomfortą, sutrumpinti gydymo laiką, užtikrinti tikslesnį sąkandį, maksimalią protezų estetiką, lengvesnę jų priežiūrą, ilgesnį implantų ir protezų tarnavimą“, – pasakoja profesorius.
Efektyviam bedančių žandikaulių gydymui – tikslios skaitmeninės implantacijos ir protezavimo protokolas
Kitas klinikos komandos tikslas – preciziškas tikslumas. Specialistų kuriama koncepcija – tiksli skaitmeninė implantacija ir protezavimas (angl. accurate digital implantology and prosthodontics (ADIP)) – apima viso gydymo proceso, pradedant skaitmeninės implantacijos planavimu bei atlikimu ir baigiant skaitmeniniu protezavimu, tikslumo koordinavimą. Tikslioji medicina (angl. precision medicine) – tai nauja tendencija medicinoje, kuria siekiama visą gydymą padaryti kuo tikslesnį. Pavyzdžiui, pagaminti priešvėžinį vaistą, kuris veiktų tiksliai tik vėžinę ląstelę, neturėtų šalutinių reiškinių, atlikti operacijas reikiamas sritis tiksliai pasiekiant per mažą pjūvį. Pasak V. Rutkūno, jo vadovaujama komanda šį tikslą kelia dantų implantacijai ir protezavimui.
„Sukontroliuoti visus procesus, kad viskas vyktų preciziškai tiksliai – ir implantas būtų įsriegtas, ir protezavimas atliktas nepriekaištingai tiksliai – rimtas iššūkis, kuriam toli gražu neužtenka vien tik turėti šiuolaikinę įrangą. Savo mokslinių tyrimų ir ilgalaikio bendradarbiavimo su pripažintomis pasaulinėmis kompanijomis dėka mes sukūrėme ir ištobulinome savo tikslios skaitmeninės implantacijos ir protezavimo protokolą, leidžiantį itin efektyviai gydyti bedančius žandikaulius. Tam pasitelkiami mūsų sukurti įrankiai, pagerinantys skenavimo, vaizdų apjungimo ir tuo pačiu viso gydymo tikslumą,“ – komandos pasiekimais dalinasi V. Rutkūnas.
Pasak jo, klinikoje esančios vidinės laboratorijos specialistai taip pat įtraukti į tikslios implantacijos ir protezavimo užtikrinimo procesą, nes gaminant protezus, atsiranda daug laboratorinių etapų. Tik detaliai juos išnagrinėjus ir įvertinus visus klinikinius bei laboratorinius aspektus, tikslios implantacijos ir protezavimo protokolą galima dar labiau ištobulinti. V. Rutkūno teigimu, šio protokolo vertė ir tikslumo potencialas geriausiai atsiskleidžia susidūrus su sudėtingomis, kompleksinėmis situacijomis, kai pacientas yra netekęs daugelio dantų.
Geriausiems implantacijos rezultatams – dinaminės navigacijos metodas
Dantų implantacija – itin didelio preciziškumo reikalaujanti procedūra. Tikslus dantų implanto pozicionavimas sumažina komplikacijų riziką, kaulo priauginimo poreikį, komplikacijų tikimybę ir užtikrina geresnius implantacijos rezultatus. Tiksliai pagal planą atlikus implantaciją, ir dantų protezavimas tampa paprastesnis, formuojasi mažesnės protezavimo paklaidos, mažėja komplikacijų tikimybė bei gerėja protezavimo prognozė.
Nemažai odontologijos klinikų šiuo metu siūlo gidinę implantaciją, naudojant 3D spausdintus gidus. Tačiau, patyrusio specialisto teigimu, 3D gidų spausdinimas užima nemažai laiko, per tokį gidą sunku aušinti implantacijos vietą, todėl didėja kaulo perkaitinimo rizika, pacientas patiria didesnį diskomfortą, galimas sunkesnis gijimas. Procedūros metu pastebėjus paklaidas, tokio gido koreguoti negalima, todėl gali prireikti tęsti implantaciją be jo. Be to, atliekant implantaciją su 3D spausdintais gidais, reikia, kad pacientas plačiai išsižiotų, nes naudojami ilgesni chirurginiai instrumentai ir dėl riboto išsižiojimo kartais nepavyksta pritaikyti šio gidinės chirurgijos metodo.
Klinikos gydytojai pirmieji Lietuvoje dantų implantacijos procedūrai pasitelkė dinaminės navigacijos metodą, jau kurį laiką naudotą neurochirurgijoje ir kitose medicinos srityse. Pasak prof. dr. V. Rutkūno, ši metodika pranašesnė už statinę navigaciją daugeliu atžvilgiu. Ją pasitelkus, virtualus dantų implantacijos planas atliekamas greitai, todėl procedūrą galima atlikti to paties vizito metu. Šiam metodui nereikia 3D spausdinto gido, todėl sutrumpėja gydymo laikas ir mažėja jo kaštai. Dinaminės navigacijos metu geriau aušinamas kaulas, todėl jis mažiau traumuojamas, užtikrinamas geresnis gijimas. Atliekant implantaciją dinaminės navigacijos metodu pacientui reikia mažiau išsižioti, o tai ne tik užtikrina mažesnį diskomfortą bet ir padaro šį metodą tinkamu kiekvienam pacientui, nes ribotas išsižiojimas netampa kliūtimi jo naudojimui. Svarbu ir tai, kad pastebėjus netikslumus, dinaminės navigacijos planas iš karto gali būti pakoreguotas ir procedūra toliau tęsiama saugiai, užtikrinant geriausius implantacijos rezultatus.
Preciziškam protezų tikslumui – specialūs proteziniai komponentai ir itin kokybiškos medžiagos
V. Rutkūnas sako, kad jo vadovaujama gydytojų komanda geriausių rezultatų siekia atlikdama kiekvieną procedūrą. Siekiant maksimaliai kokybiško protezavimo, klinikos laboratorijoje atliekami moksliniai tyrimai su inovatyviomis dantų implantacijoje, kaulo regeneracijoje ir protezų gamyboje naudojamomis medžiagomis.
„Specializuojamės restauracijų iš bemetalės keramikos gamyboje ir čia naudojame aukščiausios kokybės cirkonio oksido medžiagas. Tokių medžiagų naudojimas jau tapo įprastu, tačiau mūsų tikslas – pagaminti preciziškai tikslų protezą. Pagal ADIP protokolą gavę ir specialiais algoritmais apdoroję skaitmeninius vaizdus, galime tai atlikti nepriekaištingai. Naudojant intraoralinius skenerius dažniausiai gaminamos nedidelės apimties restauracijos. Naudojant ADIP gydymo protokolą galime ypatingai tiksliai pagaminti pilną bemetalės keramikos dantų lanką bedančiam žandikauliui – čia ir atsiskeidžia mūsų tikslios skaitmeninės implantacijos ir protezavimo potencialas“, – pasakoja V. Rutkūnas.
Specifinio dizaino chirurginiai gidai leidžia patogiai uždėti protezą iš karto po implantacijos, nors taikant tradicinius gydymo metodus tą padaryti yra keblu.
„ADIP protokolo dėka, dantų protezavimas iš karto po implantų įsukimo gali būti pasiektas minimaliai invazyviai traumuojant ir dirginant aplinkinius audinius. Protezavimo darbams pasitelkiame didesnį tikslumą užtikrinančius protezinius komponentus ir biosuderinamas medžiagas. Žinome, kad protezo sėkmė labai stipriai priklauso nuo to kaip pacientas sugebės jį išsivalyti, prižiūrėti. todėl jau gydymo pradžioje susiplanuojame protezą, kad jis būtų estetiškas, išvalomas, higieniškas, o tada jau ir visi pradiniai implantacijos etapai susidėloja sklandžiai. Implantai gali būti aukščiausios kokybės, medžiagos irgi, bet rezultatas netenkins, nes kaupsis apnašas pacientas negalės kokybiškai išsivalyti protezo. Taigi, taikant inovacijas visada labai svarbu nepamiršti paprastumo“, – darbo subtilybėmis dalinasi patyręs specialistas.
Ateities vizija – mišrios realybės technologijos pritaikymas ir spausdintas 3D kaulas
Prof. Vygandas Rutkūnas pasakoja, kad smalsumas, entuziazmas ir noras užtikrinti kuo geresnius rezultatus pacientams, skatina klinikos gydytojus gilintis į ateities technologijas.
„Mišrios realybės (ang. mixed reality) technologijos jau kurį laiką sėkmingai taikomos medicinoje. Dabar žiūrėdami į pacientą mes matome tik išorinį sluoksnį – dantis, dantenas, bet jeigu pasitelkę mišrią realybę, galėtume pradėti matyti gilesnius audinius ir svarbias anatomines struktūras – kaulą, kraujagysles, tai būtų nepaprastai naudinga. Atlikdami intervencines procedūras, galėtume saugiau dirbti. Taigi, dar vienas mūsų projektų, kurį vystome su Vilniaus universitetu, Kauno technologijos universitetu ir užsienio partneriais – mišrios realybės pritaikymas odontologijos praktikoje“, – pasakoja V. Rutkūnas.
Pasak jo, šio projekto idėja yra tokia, kad surinkus visą skaitmeninio paciento informaciją ir užsidėjus holografinius akinius, dirbant būtų galima matyti kompiuterinės diagnostikos ir gydymo planavimo 3D vaizdus. Nors pagal šią metodiką klinikoje dar nedirbama, tačiau, vystant šią technologiją, atliekami tyrimai, registruojami ir apdorojami vaizdai.
Dar vieno klinikos specialistų vykdomo futuristinio projekto tikslas – 3D biospausdintuvu pagaminti kaulinio audinio pakaitalą. Netekus dantų ir norint atstatyti sąkandį, dažnai tam nepakanka kaulinio audinio ir reikia atlikti kaulo priauginimą. Kaului atstatyti pasitelkiami įvairūs kaulo pakaitalai, tačiau šiuo metu naudojamos medžiagos nėra idealios ir turi įvairių trūkumų. Šiuo tikslu siekiama sukurti trimatį karkasą, kuris būtų mechaniškai atsparus, atkurtų prarastą kaulo tūrį ir kartu skatintų kaulinio audinio įaugimą į patį karkasą. Tai reiškia, kad laikui bėgant kaulinės ląstelės turėtų įaugti į karkasą ir taip atstatyti kaulinio audinio defektą, o karkasas – bent dalinai ištirpti. Taigi, siekiant šio tikslo, dirbama kartu su kolegomis iš VU Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto, spausdinami karkasai ir bandoma juos pritaikyti tyrimuose su laboratoriniais gyvūnais. Tam, kad ateityje 3D spausdintus kaulus būtų galima naudoti ir žmonėms, reikia išsiaiškinti, kaip atspausdintas karkasas veikia organizmą, kokią įtaką kaulo formavimuisi daro įvairios 3D spausdinimui naudojamos medžiagos, atlikti daugybę kitų tyrimų. Tačiau projekte dalyvaujantys gydytojai įsitikinę, kad galimybė, naudojant šį metodą, atstatyti prarastą kaulinį audinį odontologijoje bei veido ir žandikaulių chirurgijoje leistų pacientui patirti mažiau diskomforto ir reikšmingai prisidėtų prie medicinos ateities.
Problemų sprendimui – kruopščiai patikrinti moksliniai metodai
Vykdydama mokslinius projektus, V. Rutkūno vadovaujama klinika bendradarbiauja ne tik su Lietuvos, bet ir su užsienio universitetais – Liuveno universitetu Belgijoje, Ciuricho universitetu Šveicarijoje, Malmo universitetu Švedijoje. Taip gaunamos unikalios žinios pritaikomos gydant sudėtingas odontologines būkles, kas ir yra didžiausias klinikos išskirtumas. Pagrindinis mokslinis klinikos partneris – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos institutas.
„Viskas prasideda nuo smalsumo ir pomėgių. Didžioji mūsų komandos dalis domisi mokslu. Ir jeigu mes matome kažkokią klinikinę problemą arba situaciją, kurios sprendimą reikia pagerinti, tai ir bandome naudoti tą mokslinį metodą laboratorinėmis sąlygomis. Tik kruopščiai patikrinti ir neabejotinai efektyvūs sprendimai pasiekia praktiką. Daugelis mūsų esame ir universiteto darbuotojai, į mūsų veiklą yra įsitraukę nemažai studentų ir doktorantų“, – baigdamas pokalbį apibendrina prof. Vygandas Rutkūnas, kuriam darbas kartu yra ir jo hobis.
Pranešimą paskelbė: Žygimantas Kvartūnas, RAKVA UAB
