Ieškodami teigiamų permainų ir įkvepiančių patirčių neretas renkamės keliauti – skirtingi tyrimai patvirtina, kad poilsinės, pažintinės, egzotinės ar kitos išvykos skatina laimės jausmą, o dažnai keliaujantieji jaučia didesnį pasitenkinimą gyvenimu. Pasak Berklio universitete studijas apie laimę pasirinkusios Aušros Kupliauskaitės, kelionės padeda ištrūkti iš rutinos, sąmoningai išgyventi akimirkas ir kurti prisiminimus, suteikiančius ilgalaikį džiaugsmą. Keliaujantys po užsienio šalis – laimingesni Įvairūs pasaulio mokslininkų tyrimai atskleidžia, kad dažnesnės kelionės teigiamai veikia žmogaus laimės jausmą. Prieš keletą metų Vašingtono valstybinio universiteto mokslininkų studijoje buvo analizuojama, kaip kelionių dažnumas susijęs su bendru pasitenkinimu gyvenimu. Tyrime dalyvavo 500 respondentų, kurie buvo apklausti apie savo kelionių įpročius. Tyrėjai nustatė, kad dažniau keliaujantys jautėsi laimingesni – jų…
Praktiški patarimai, kaip mažinti durpės naudojimą savo sode
Maišai durpių – dažno sodininko mėgėjo pavasario pirkinių sąraše. Be jų jau neįsivaizduojame daržovių, gėlių, prieskoninių augalų auginimo. Visgi – durpės mūsų darže ar ant palangės reiškia, kad kažkur Europoje, greičiausiai net mūsų šalyje, buvo sunaikinta pelkė ar jos dalis. Durpių pramonė ir intensyvus ūkininkavimas nusausintuose durpiniuose dirvožemiuose, neigiamai veikia aplinką – sunaikina pelkių ekosistemas, vertingas buveines, kurios taip reikalingos paukščių perėjimui ir yra retų jų rūšių namai, skatina klimato kaitą. Pelkių nykimas tiesiogiai veikia ir žmogų – pelkės yra tarsi “kempinės”, sugeriančios potvynių vandenį, o įsiterpdamos į kraštovaizdį, jos saugo mus ir nuo gaisrų plitimo. Europoje, didžioji auginimo terpėms tinkamų (aukštapelkinių) durpių dalis yra išgaunama Baltijos šalyse. Kasmet Lietuvoje…
Pavasarinė alergija kamuoja trečdalį gyventojų, tačiau gydosi ne visi – kuo tai gresia?
Kiekvieną pavasarį pradėjus žydėti medžiams ir augalams, žiedadulkių koncentracija ore ženkliai išauga, sukeldama alergines reakcijas jautriems asmenims. Ši problema kamuoja nemenką šalies gyventojų dalį – kone trečdalis jų (30 proc.) kasmet patiria įvairaus intensyvumo alerginius simptomus, rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas. Visgi kas penktas (21 proc.) nuo alerginių reakcijų kenčiantis gyventojas nesiima jokių veiksmų ar gydymo priemonių, rodo tyrimo rezultatai. Alergologai ir klinikinės imunologijos specialistai pabrėžia, kad nevaldoma alerginė būklė gali progresuoti ir į sunkesnes ligas. Kasmet atgimstanti gamta – iššūkis sveikatai Lietuvoje pirmieji pradeda žydėti beržiniai medžiai – jų sezonas dažnai prasideda dar vasario pabaigoje ir tęsiasi iki birželio pradžios. Nuo gegužės iki liepos mėnesio,…
Kas vyks Europos dieną Vilniuje?
Europos diena – gegužės 9 d. – Europos vienybės ir solidarumo diena. Šią dieną minimas istorinis įvykis – 1950 m. paskelbta R. Šumano deklaracija, kuri padėjo pamatus taikai Europoje ir šiandienos Europos Sąjungai, grindžiamai demokratija, pagarba žmogaus teisėms ir tarpusavio pasitikėjimu. Šiemet Europos diena ypatinga – švenčiame Šumano deklaracijos 75 metų sukaktį. Europos diena Lietuvoje ir visoje Europoje tradiciškai minima šventiniais renginiais. Gegužės 9 d. 10-14 val. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje vyks Europos dienos šventei skirta mugė. Organizatorius: Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Europos dieną vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami dalyvauti viktorinose, interaktyviuose žaidimuose, edukacinėse veiklose, laimėti prizų – visa tai rasite V. Kudirkos aikštėje…
KTU – stipriausias tarp inžinerinių universitetų Lietuvoje
Šiandien paskelbtuose žurnalo „Reitingai“ Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinguose, Kauno technologijos universitetas (KTU) tapo stipriausiu šalies inžineriniu universitetu, surinkęs 60,34 balo. Universitetai vertinti pagal įvairius kriterijus, o vertinant mokslo, meno/sporto veiklas bei kuriamą pridėtinę vertę šalies ūkiui – KTU reitingai, lyginant su pernai, pakilo. „Džiugu žinoti, kad mūsų universitetas reikšmingai prisideda ne tik prie mokslo, meno ar sporto, tačiau ir šalies ekonomikos augimo. Būtent šioje kategorijoje pastebimas didžiausias KTU augimas tarp Lietuvos universitetų bendrajame jų vertinime“, – naujausius reitingus komentuoja KTU Strategijos ir kokybės valdymo direktorė Lolita Jurkšienė. Minėto kriterijaus dedamosiose KTU tarp Lietuvos universitetų taip pat pirmauja pagal atliktus mokslo taikomosios veiklos ir eksperimentinės plėtros projektų ar meno veiklos užsakymų…
Masažas – gydymas prisilietimu: kada padeda, o kada gali pakenkti?
Kai skauda nugarą ar sustingsta pečiai, daugelis intuityviai ieško masažo specialisto. Tačiau ne visi masažai vienodi, o netinkamai pasirinktas ar neteisingai atliekamas masažas gali ne palengvinti, o išprovokuoti dar didesnį skausmą, paūminti esamą būklę ar net sukelti komplikacijų. Pasak „Eglės sanatorijos“ masažo specialistės Ingos Radvilienės, pirmasis ir svarbiausias žingsnis – suprasti, kokio masažo žmogui iš tiesų reikia, o antrasis – pasirinkti tinkamą specialistą. „Gydomasis masažas nėra tik papildoma priemonė. Tinkamai taikomas, jis tampa neatsiejama įvairių ligų gydymo ar profilaktikos dalimi. Aišku, vienos procedūros nepakanka – norint ilgalaikio poveikio, reikia viso kurso: nuo penkių iki penkiolikos procedūrų“, – sako ji. Pagrindiniai masažų tipai Egzistuoja pagrindiniai keli masažo tipai, tai – gydomieji,…
Ne tik miško pavojus: kaip erkės atsiduria jūsų rankinėje, ant šuns kailio ar net pirkinių maišelyje
Vos keli žingsniai per žolę – ir jūs jau rizikos zonoje. Balandis žymi ne tik gamtos pabudimą, bet ir pavojingo sezono pradžią – į kovą dėl šeimininko išalkusios stoja erkės. Maitintis ima ne tik po žiemos išalkusios jų nimfos, bet ir suaugusios erkės, kurios lipa aukštyn augalų stiebais, tykodamos praeinančių žmonių. Tačiau klaidinga manyti, kad pavojus tyko tik miško glūdumoje – erkės vis dažniau pasirodo ten, kur kasdien vaikštome visi: parkuose, kiemuose, net iškylų pleduose. Nacionalinis visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pernai Lietuvoje 807 žmonės susirgo erkiniu encefalitu – iš jų 11 asmenų mirė. „Gintarinės vaistinės“ išplėstinės praktikos vaistininkė Martyna Vengrytė pastebi, kad šiandien erkės vis dažniau atkeliauja į namus…
Vaikų sveikatos patikra: ne formalumas, o būtinybė
Artėjant vasaros atostogoms, ligonių kasų specialistai ragina tėvelius nedelsti ir profilaktiškai patikrinti vaikų sveikatą. Gydytojo išduodamas Mokinio sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus. Kasmetiniai visų ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ir mokinių iki 18 metų, taip pat pilnamečių moksleivių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas mokyklose sveikatos patikrinimai yra privalomi ir nemokamai atliekami toje gydymo įstaigoje, kurioje asmuo yra prirašytas. Pas šeimos gydytoją reikia kreiptis įprasta tvarka, užsiregistruojant iš anksto. „Primename, kad artėjant vasarai, artėja ne tik moksleivių, bet ir gydytojų atostogų metas, dėl šios priežasties pravartu profilaktinius tikrinimus atlikti dar pavasarį, kad vizito netektų laukti iki rudens“, – sako Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Sonata Leščinskienė. Profilaktinis sveikatos patikrinimas…
„Stasys Museum“ reakcija į globalias aktualijas: nauja tarptautinė paroda „Ir vėjas mus nuneš“
Šį šeštadienį, gegužės 10 d., Panevėžio „Stasys Museum“ lankytojai kviečiami į naujos tarptautinės parodos „Ir vėjas mus nuneš“ atidarymą. Ekspozicija nagrinėja globalias krizes – nuo karo ir migracijos iki klimato kaitos – jungdama vizualųjį meną, garsą ir performansą į vieną įtraukiantį pasakojimą. Žiūrovai parodos atidarymo dieną galės nemokamai išvysti Arturo Bumšteino performansą „Navigacijos“ iš serijos „Blogi orai“ bei aplankyti ekspoziciją. Žemės ir vandens sintezė „Ir vėjas mus nuneš“ koncepcijos pagrindinis dėmesys sutelkiamas į žemės ir vandens sintezę. Anot „Stasys Museum“ parodų kuratorės Linos Albrikienės, parodoje plėtojamas daug sričių aprėpiantis, šiuo metu ypatingai pasauliui aktualus, moksliniais bei meniniais tyrimais paremtas vizualus ir garsinis žemėlapis, kuris atspindi skirtingas temas. Parodoje plėtojamas kelis šimtmečius…
VU astrofizikai su kolegomis iš Lenkijos tiria žemiškai gyvybei būtinų elementų evoliuciją kosmose
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkai, bendradarbiaudami su Lenkijos mokslų akademijos Nikolajaus Koperniko astronomijos centro kolegomis, vykdo tarptautinį tyrimą, siekdami ištirti cheminių elementų, būtinų žemiškai gyvybei, evoliuciją kosmose. Astrofizikų komanda tiria anglies, azoto ir deguonies gausą žvaigždėse, Paukščių Tako galaktikoje. Mokslininkai tikisi atskleisti žvaigždžių ir galaktikos evoliucijos procesus, kurie daro įtaką šių elementų pasiskirstymui. Pasak mokslininkų, be vandenilio ir helio, kurie susidarė ir pasklido kosmose netrukus po Didžiojo sprogimo, anglis, azotas ir deguonis yra trys gausiausi elementai Visatoje. Šie elementai yra būtini gyvybei. „Labai gerai pažįstami cheminiai elementai, gaminami žvaigždėse, pasklinda Visatoje joms baigiant gyvenimą. Būtent taip anglis, azotas ir deguonis atsirado mūsų aplinkoje ir…
