Įmonė „Gerbūvio projektai“ įgyja pagreitį. Jau trečius metus sparčiai auga užsakymų portfelis, o nuo 2020 m. apyvarta kasmet auga kone dvigubai. 2023-aisiais įmonė tempo nemažino. Įmonė „Gerbūvio projektai“ jau 13 metų specializuojasi asfaltavimo, betonavimo, kelių statybos, trinkelių klojimo, mažosios architektūros, inžinerinių tinklų statybos, spec. technikos nuomos, grindinio elementų pardavimo ir kitų gerbūvio darbų srityse. Įmonės vadovas Antanas Magrinas pasakoja, kad anksčiau įmonė per metus įgyvendindavo po 2–3 stambesnius projektus, o 2023 m. užsakymų portfelyje buvo jau 15 projektų, kurių kiekvieno vertė – nuo 100 tūkst. eurų iki 1,5 mln. eurų. Per 2024 m. planuojama įgyvendinti dvigubai daugiau projektų nei praėjusiais metais. Įmonės proveržį lėmė susitelkimas į Lietuvos automobilių kelių direkcijos (Kelių…
Vasarą būkite pasiekiami ir dalinkitės akimirkomis netrukdomai: mitai, susiję su telefono baterija ir kuo tikėti
Gali būti, kad esate girdėję, jog telefono baterija sugenda greičiau, jei telefonas įkraunamas visą naktį arba tada, kai jį dažnai įkraunate prijungę prie kompiuterio. Iš tiesų tik vienas iš šių teiginių yra teisingas, tačiau ar žinote, kuris? Pasak Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ Inovacijų eksperto, egzistuoja daug mitų, susijusių su ilgu ir sklandžiu telefono baterijos veikimu. Tad tam, kad išmanusis patikimai veiktų visose situacijose, svarbu žinoti kelias taisykles ir netikėti klaidingais patarimais. „Vasarą daugelis renkasi atostogauti, keliauti, dalyvauja įvairiose šventėse, susibūrimuose – visose šiose situacijose svarbu turėti patikimai ir ilgai veikiantį išmanųjį įrenginį bei įamžinti svarbias akimirkas, dalintis jomis su artimaisiais. Tai padaryti sunku, kai, atrodytų, neseniai įkrautas telefonas ima ir išsikrauna.…
Dirbtinio intelekto bumas medicinos srityje: įstatymų leidėjai nespėja su technologijų proveržiu
Dirbtinio intelekto sąvoka pasauliui žinoma jau daugiau nei 60 metų, tačiau su ChatGPT atėjimu, apie dirbtinio intelekto technologijas pradėta kalbėti su nauju entuziazmu, o ši sritis įgavo naują pagreitį. Visgi su sparčiai tobulėjančiomis technologijomis nesuspėja įstatymų leidėjai, o tai slopina progresą. Pasak ekspertų, tai ypač pastebima medicinos srityje – kur technologijos itin didelį pagrindą ir aktualumą įgijo „Covid-19” pandemijos metu. Dirbtinis intelektas gali diagnozuoti „Kai nėra reguliavimo, atsiranda pilka zona”, – tvirtina „Sorainen” vyresnioji teisininkė Erika Žigutė. Pasak advokatės, tiek Lietuva, tiek ir kitos pasaulio šalys atsilieka nuo pažangių technologijų vystymosi, negalvodamos arba nepriimdamos jų reguliavimą bei naudojimą nustatančių įstatymų. Žigutės teigimu, technologijos yra taip pažengusios, kad jau dabar medicinoje…
64-erių studentas Viktoras: norint būti geru specialistu, magistrantūra yra būtina
Vidutinis magistro laipsnį įgyjančių žmonių amžius yra nuo 20 iki 30 metų, tačiau niekada nevėlu siekti magistro laipsnio, net jei jums 40, 50, 60 ar daugiau metų. To pavyzdys – 64-erių Vilniaus universiteto (VU) dramos terapijos magistrantūros studentas Viktoras Karaliūnas. Pašnekovas sako, kad nustebusių žvilgsnių ir klausimų iš bendramokslių nesulaukė, atvirkščiai – tarp jų nemažai ir bendraamžių, o su jaunesniais kolegomis keičiasi patirtimi: jie moko naujų dalykų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto panaudojimo ypatumų, o jis – gyvenimiškosios patirties. Vyras įsitikinęs – amžius nėra veiksnys, stabdantis žmogų nuo naujų žinių ir kompetencijų įgijimo, tačiau artimųjų ir dėstytojų palaikymas visgi yra labai svarbus. „Mano artimas draugas paskatino nebijoti ir stoti į magistrantūrą“, –…
VU MIF superkompiuteris – vis dar neįvertinta supergalia, kuria galite pasinaudoti
Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete esantis superkompiuteris jau daugelį metų sėkmingai naudojamas atliekant mokslinius tyrimus ir priimant praktinius verslo sprendimus. Šis galingas įrenginys, kurio galimybės neapsiriboja vien skaičiavimais, bet toli peržengia įprastų kompiuterių ribas, vis dar yra mažai žinomas plačiajai visuomenei, nors jo nauda – neabejotina. Kaip HPC keičia projektinius darbus: studentės sėkmės istorija VU Matematikos ir informatikos fakulteto duomenų mokslo studentė Jaunė Malūkaitė savo bakalauro darbui pasirinko analizuoti ZIVE įmonės pateiktą uždavinį, kurio rezultatai ateityje gali būti naudojami ir praktikoje. J. Malūkaitė taikė EKG signalų analizę širdies aritmijai klasifikuoti. Šio darbo tikslas – ištirti neuroninių tinklų transformerių panaudojimo galimybes EKG pūpsnių analizėje siekiant identifikuoti aritmijos pūpsnius tiriamame signale. Ateityje…
Sumažėjo darbingumas, sutriko virškinimas? Atkreipkite dėmesį į savo laikyseną
Galvos skausmas, padidėjęs nuovargis ir sumažėjęs darbingumas, sutrikęs kvėpavimas, prastėjantis virškinimas – visa tai gali būti ne rimtų ligų požymiai, o tiesiog prastos laikysenos pasekmės, sako gydytojai. Sukelia įvairias sveikatos problemas Anot sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ kineziterapeuto Viktoro Simanavičiaus, netaisyklinga laikysena – tai tokia kūno padėtis, kuri sukelia papildomą apkrovą raumenims ir sąnariams, sukelia disbalansą ir gali lemti įvairias sveikatos problemas. „Bloga laikysena dažnai atsiranda dėl netinkamų kasdienių įpročių, o jos pasekmės – skausmai ir įtampa nugaros, kaklo ir pečių srityse. Vėliau gali atsirasti lėtinis skausmas, kuris gali daryti įtaką ir galvos skausmams, kurie vadinami cervikogeninės (kaklinės) kilmės skausmais. Kitos netaisyklingos laikysenos pasekmės – padidėjęs nuovargis ir sumažėjęs darbingumo lygis.…
Kuo patraukli radiologijos technologo specialybė ir kodėl verta rinktis studijas KU: absolventų pasakojimai
Radiologijos studijų programa Klaipėdos universitete (KU) atveria plačias galimybes jauniems žmonėms, besidomintiems technologijomis ir jaučiantiems pašaukimą medicinai. Tai patvirtina prie įdomaus ir atsakingo radiologijos technologo darbo, padedančio išsaugoti žmonių sveikatą, jau prisilietusių KU absolvenčių istorijos. Vos po 3,5 metų intensyvių studijų – galimybė dirbti multidisciplininėje medikų komandoje KU radiologijos studijų programos absolventė Vilma Maksvytytė sako, kad radiologijos technologo specialybę pasirinko tikslingai. „Tuo metu nepažinojau nei vieno žmogaus, baigusio šią specialybę, tačiau buvau įsitikinusi, kad ji – itin perspektyvi ir paklausi darbo rinkoje. Ir tikrai nesuklydau!“, – džiaugiasi ji. Iš karto po studijų V. Maksvytytė įsidarbino Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose. Radiologijos technologė džiaugiasi galimybe ne tik dirbti su naujausiomis medicinos…
Vaiko negalavimų priežastis – alergija
Alergija yra imuninės sistemos padidinto jautrumo reakcija į tam tikrą alergeną – išorės dirgiklį. Pastaraisiais dešimtmečiais alergijų mastai sparčiai didėja, o vaikystėje ši problema yra ypač dažna ir jautri. Dažniausios alerginės vaikų ligos yra alerginis rinitas, dar vadinamas alergine sloga, su alergija susijęs atopinis dermatitas, vis dažnesnėmis tampa alergija maistui, bronchų astma. Alerginis rinitas paveikia apie 10-30 proc. vaikų, atopinis dermatitas diagnozuojamas maždaug 15-20 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus, maisto alergija pasireiškia apie 6-8 proc. vaikų iki 3 metų, o bronchų astma nustatoma 5-10 proc. vaikų. Alerginių ligų formavimosi mechanizmas Alerginė reakcija yra vienkartinis epizodas, kuris įvyksta ūmiai arba gali būti lėtinio tipo. O alerginė liga yra ilgalaikė problema.…
Pokyčiai švietime studentų akimis: ieško būdų įtraukti vaikus su specialiaisiais poreikiais
Daryti pokytį visuomenėje – tokį tikslą sau išsikėlė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai, dalyvavę Inovacijų agentūros ir universiteto inicijuotuose verslo iššūkių projektuose. Vieno jų metu Kūrybiško verslo ir inovacijų dizaino programos studentai siekė padėti mokykloms į ugdymo procesą įtraukti vaikus su specialiaisiais poreikiais bei kurti realius pokyčius įtraukiojo ugdymo srityje. „Lietuvos ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose šiais mokslo metais mokosi apie 75 tūkst. mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymo poreikių. Tai sudaro beveik 16 proc. visų darželius ir mokyklas lankančių vaikų. Įtraukiojo ugdymo vystymas šiuo metu yra vienas iš prioritetinių klausimų. Labai svarbu, kad sprendžiant uždavinius, kylančius diegiant įtraukųjį ugdymą, taip aktyviai įsitraukia ir studentai. Iki 2029 m. įtraukiojo ugdymo reformai…
Lopšelio-darželio direktorius Sergejus Neifachas: „Švietimo lyderis – lyg architektas, kuris sukuria savo mokyklos viziją“
Jei mokyklą lygintume su orkestru, pirmaisiais smuikais jame griežtų mokytojai, tačiau grojimo visumą lemiantis dirigentas, be abejo, būtų mokyklos vadovas. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docento ir Vilniaus lopšelio-darželio „Jurginėlis“ direktoriaus Sergejaus Neifacho, mokyklos vadovas šiais laikais yra ne tik administratorius, bet ir vadybininkas, verslininkas, savotiškas architektas, kuris geba sukurti savo mokyklos viziją. Apie tai, kas yra švietimo lyderystė ir kodėl mokyklų vadovams verta giliau išmanyti švietimo sistemą, kalbamės su doc. S. Neifachu ir profesore Lilija Duobliene, vadovaujančia švietimo politikos ir lyderystės magistrantūros studijoms VU. Gerbiamas Sergejau, esate praktikas, pats vadovaujate švietimo įstaigai. Kodėl, Jūsų manymu, mokyklų vadovams reikalingas dar ir teorinis švietimo lyderystės išmanymas? Doc.…
