Nekilnojamojo turto (NT) rinkos pokyčiai neretai sukelia sunkumų ne tik norintiems įsigyti nuosavą būstą, bet ir siekiantiems jį parduoti. Šiemet individualių namų pardavimų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, pastebimai sumažėjo. Be to, pastebima, kad visame segmente išaugusios būstų kainos keičia pirkėjų įpročius – kur kas svarbesnis tampa patogumas, geras susisiekimas ir išvystyta infrastruktūra, todėl dažniau pasirenkama didmiesčiuose įsigyti butus, o ne namus. Visgi, kokie aspektai leidžia individualiems namams išlikti aktualiems rinkoje ir kaip tai pasiekti? Atsižvelgiant į Registrų centro duomenis, per 2024 m. pirmąjį ketvirtį individualių namų sandorių sudaryta 13 proc. mažiau nei prieš metus, o lyginant su 2023 m. paskutiniu ketvirčiu, net 24 proc. mažiau – tai mažiausias sandorių…
Skoniui ir vaizdui nebus lygių, o išleisite visai mažai: ypač skanus būdas, kaip iškepti įdarytą menkę
Skaniai pavalgyti – vienas didžiausių malonumų. Jis tik dar labiau sustiprėja, kai gardaus patiekalo paruošimui visai nereikia nei daug darbo, nei įmantrių ingredientų. Paprasti produktai gali virsti įspūdį paliksiančia vakariene. Vienas tokių – gera kaina ir skoniu pasižyminti menkė, kuri, pasak Gintarės Kitovės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, yra viena populiariausių žuvų tarp lietuvių. Nors dažniausiai gaminama iš jos filė, šįkart verta išbandyti kitokį metodą – orkaitėje išsikepti įdarytą menkę, kuriai neatsispirs net į žuvį paprastai šnairuojantys valgytojai. Valgyti rekomenduojama kelis kartus per savaitę Negarsėjame kaip žuvies aistruolių tauta, tačiau tendencijos džiugina – žuvies lietuviai valgo vis daugiau, sako G. Kitovė. Anot jos, žuvies populiarumas stabiliai auga, šiemet jos nupirkta…
Tyrimas: vos kas dešimtas lietuvis išgeria reikiamą kiekį vandens
Karštuoju sezono metu gydytojai pataria nepamiršti stebėti išgeriamo vandens kiekį. Didžiausios Lietuvoje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenų“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad dauguma gyventojų nepakankamai rūpinasi savo kasdieniniu skysčių vartojimu. Nemaža dalis – 19 proc. – apklaustųjų per dieną išgeria tik 1-2 stiklines vandens. 26 proc. apklaustųjų teigė išgeriantys 3-4 stiklines per dieną ir tik 9 proc. gyventojų per dieną išgeria 7-8 arba didesnį vandens stiklinių kiekį. Šeimos gydytoja, psichoterapeutė Justė Latauskienė pabrėžia vandens vartojimo svarbą žmogaus sveikatai. Gydytoja rekomenduoja per dieną išgerti apie 8 puodelius skysčių: ne tik vandens, bet ir arbatos, sulčių ar kavos. Anot jos, vandens poreikis tarp žmonių labai varijuoja, tačiau susirūpinimą labiausiai kelia tie atvejai, kai…
Įsigaliojo DI aktas: kokie reikalavimai bus pradėti taikyti artimiausiu metu?
Nuo šių metų rugpjūčio pradžios įsigaliojo Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas (DI aktas). Tai – pirmas ir kol kas vienintelis pasaulyje teisės aktas, reglamentuojantis su dirbtiniu intelektu susijusią veiklą: juo siekiama užtikrinti, kad dirbtinio intelekto technologijos būtų naudojamos saugiai, derinant technologinę pažangą su pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsauga. Įsigaliojęs DI aktas neabejotinai turės didžiulės įtakos verslui, ypač toms įmonėms, kurios kuria dirbtinio intelekto sprendimus arba savo veikloje naudoja dirbtinio intelekto technologijas, teigia advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkai Ovidijus Speičys ir Gabrielė Šapkauskaitė. Teisininkai primena, kad DI aktas apima keletą svarbių aspektų. Pirmiausia, jis nustato skirtingus dirbtinio intelekto sistemų rizikos lygius ir pagal tai reglamentuoja jų naudojimą. Sistemos yra skirstomos į keturias…
Ed Sheeran Lietuvoje: didieji duomenys parodė, kuriame mieste gyvena daugiausiai gerbėjų
Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ didieji duomenys rodo, kad Ed Sheeran koncertai Dariaus ir Girėno stadione praėjusį savaitgalį pritraukė tūkstančius gerbėjų iš visos Lietuvos. Gediminas Jankauskas, „Data Atlas“ produkto vadovas ir duomenų mokslininkas, pastebi, kad į koncertą taip pat plūdo klausytojai iš užsienio. „Pasiklausyti Ed Sheeran dainų atvyko žmonės iš visos Lietuvos ir ne tik. Žinoma, aktyviausi buvo kauniečiai, tačiau jų procentas galėtų būti ir didesnis. Atlikėjo fanų iš Kauno ir Kauno rajono buvo daugiausiai, kauniečiai sudarė 38 proc. visų žiūrovų iš Lietuvos“, – pastebi G. Jankauskas. Vilniaus regionas taip pat parodė didelį susidomėjimą atlikėjo kūryba – ketvirtadalis, 25 proc., lietuvių atvyko iš sostinės ir jos apylinkių. Šiek tiek mažesnis gerbėjų…
Viceministrė A. Kudarauskienė: vis daugiau jaunuolių atranda profesinį mokymą
Baigėsi priėmimo į profesines mokyklas prašymų teikimo pagrindinis vasaros etapas. Į profesines mokyklas pretenduoja iš viso 22,7 tūkst. stojančiųjų (2023 m. – 21,6 tūkst.). Kvietimų sudaryti sutartis jie sulauks iki rugpjūčio 9 d. „Šiemet vasaros priėmimas į profesines mokyklas sulaukė 1 tūkst. daugiau stojančiųjų nei pernai. Džiugu matyti, kad susidomėjimas profesiniu mokymu pastaraisiais metais auga. Tai yra itin perspektyvus pasirinkimas jaunam žmogui – profesinėje mokykloje galima įgyti ne tik darbo rinkoje paklausiausių įgūdžių, bet kartu ir vidurinį išsilavinimą. Todėl kuo daugiau jaunuolių skatiname apsvarstyti šį kelią vietoje akademinio mokymosi – dalies moksleivių gabumai geriausiai atsiskleidžia labiau praktinėje veikloje“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė. Pasak viceministrės, jaunuoliai,…
Farmacijos specialistų trūkumas: nors norinčių studijuoti daugėja, absolventai nespėja pakeisti išeinančių pensijinio amžiaus darbuotojų
Galimybė baigus studijas įsidarbinti – kone šimtaprocentinė, o atlyginimai reikšmingai auga kiekvienais metais. Nors šios priežastys vis daugiau jaunuolių skatina rinktis farmacijos studijas, tačiau sveikatos srities specialistai prognozuoja – vaistininkų trūkumas artimiausiais metais tik augs. Nusprendusių rinktis farmacijos studijas šalyje nuolat gausėja. Kaip sako Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Farmacijos ir farmakologijos centro vadovė, docentė Kristina Garuolienė, kasmet vis daugiau studentų įgyja farmacijos mokslų magistro laipsnį: šiais metais į pirmą kursą planuojama priimti 60 studentų – 15 proc. daugiau nei pernai, kai buvo priimti 51 studentai. Įsidarbina 98 proc. baigusiųjų studijas Baigusiems šias studijas darbo pasiūlymų nestinga. 2016-2022 m. duomenys rodo, kad tokių absolventų įsidarbinimo rodiklis per…
A. Pečkauskas pradeda eiti sveikatos apsaugos ministro pareigas
Premjerei Ingridai Šimonytei pateikus sveikatos apsaugos viceministro Aurimo Pečkausko kandidatūrą eiti sveikatos apsaugos ministro pareigas ir Prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašius dėl to dekretą, nuo rugpjūčio 6 d. A. Pečkauskas pradeda eiti sveikatos apsaugos ministro pareigas. Jis poste keičia Arūną Dulkį, kuris sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjo trejus metus ir septynis mėnesius. A. Pečkauskas teigia, kad svarbu užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą, taip pat gilinti dialogą su profesinėmis bendruomenėmis bei savivaldybėmis, kurios pertvarko savo sveikatos paslaugų teikimą. „Sveikatos apsaugos sistema yra viena didžiausių viešųjų paslaugų teikime, todėl būtina geriau atliepti tiek profesinių bendrijų, tiek pacientų, tiek savivaldybių lūkesčius. Tam bus skiriamas esminis dėmesys. Kaip pagrindinius artimiausius darbus įvardinčiau susitarimo su medikų profesinėmis bendruomenėmis…
Klaipėdos universiteto mokslininkų tyrimai: Baltijos jūros karščio bangos darosi vis ilgesnės ir intensyvesnės
Vasarą dažnai galime išgirsti apie karščio bangų varginamus pietų ir vidurio Europos gyventojus. Karščio bangų pasitaiko ir Lietuvoje. Vien šią vasarą kaitrų metu oro temperatūra dažnai viršijo 30 laipsnių. Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslininkė-okeanografė dr. Toma Dabulevičienė sako, kad vienas iš klimato kaitos padarinių yra vis dažniau pasitaikančios karščio bangos ne tik sausumoje, bet ir vandens telkiniuose. Tarp jų ir Baltijos jūroje. O tokie reiškiniai sukelia daug neigiamų pasekmių. „Jūros karščio bangos yra santykinai retos, tačiau ekstremalios vandens temperatūros anomalijos, kai vandens temperatūra bent penkias dienas iš eilės yra ženkliai aukštesnė už ilgametes klimatines normas. Vandens temperatūra yra vienas iš pagrindinių organizmų pasiskirstymą, funkcionavimą ir elgesį lemiančių veiksnių,…
Olimpinių žaidynių medalis kaip investicija: už kiek būtų galima jį įsigyti?
Varžantis tarp geriausių pasaulio atletų, aukso medalio laimėjimas yra aukščiausias įmanomas įvertinimas. Kadangi jis yra auksinis, o auksas turi nemenką finansinę vertę, kyla klausimas, ar žaidynių medaliai galėtų veikti kaip investavimo priemonė? Kaip yra nustatoma jų vertė ir koks yra užtikrinčiausias kelias iki tokios investicijos? Medalio nematerialioji pusė – tai, kas sukuria medalio vertę Nors jie vadinami aukso medaliais, iš tiesų yra pagaminti iš sidabro ir padengti plonu aukso sluoksniu. Vertinant tik fizinę medalio dalį, Paryžiaus olimpinėse žaidynėse įteikiamų aukso medalių grynoji vertė yra kiek daugiau nei 860 eurų. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei sidabro medalio, kadangi aukso vertė paskutiniu metu pasižymėjo dideliu augimu. Bronzos medalis, dėl savo paprastos…
