2024 m. spalio 8 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo narys Matas Skamarakas kviečia vienytis išspręsti didžiausią Lietuvos problemą – pašalinti netinkamą vyrų elgesį. „Mes, visi Lietuvos piliečiai, Seimas, Vyriausybė, ministerijos, įstaigos ir specialistai savo veikimu ar nusišalinimu nuo vaikų parengimo sėkmingam, savarankiškam gyvenimui sudarome sąlygas vaikams patirti gyvenimo traumas, kurias jie augdami „realizuoja“ per susiformavusį netinkamą vyrų elgesį: alkoholizmą, rūkymą, narkomaniją, lošimus, smurtą, neatsakingą elgesį vandenyje, avarijas, nužudymus ir savižudybes“, – pabrėžė M. Skamarakas. Parlamentaro teigimu, 2023 m. Lietuvoje gimė 10 479 berniukai. Pasak jo, prognozuojama, kad jei niekas nepasikeis, šiais metais mirs 3 321 vyras, o tai sudarys 32 proc.…
Globalios NT tendencijos Baltijos šalyse: vienos net nesisapnuoja, o kitos – lenkia Vakarų šalis
Per pastaruosius 10 metų išryškėjusios pasaulinės megatendencijos, tokios kaip žemės išsaugojimas, besikeičiančios technologijos ir sociodemografiniai pokyčiai, daro stiprią įtaką investavimo procesams visame pasaulyje. To padariniai matomi ir Baltijos šalių nekilnojamo turto (NT) rinkoje. Nors tam tikros temos Baltijos regione dar nesisapnuoja, dalis jų jau yra įleidusios šaknis ir daro įtaką vystytojų bei investuotojų sprendimams, sako Gabrielė Gegevičiūtė, investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“ investicinių projektų vadovė. Anot ekspertės, Baltijos šalyse vis dar mažai dėmesio skiriama žiedinės ekonomikos principų taikymui, senų pastatų rekonstrukcijai, tuščių plotų centrinėse miestų dalyse išnaudojimui ir kokybiško gyvenimo sąlygų užtikrinimui senėjančiai visuomenės daliai. Nepaisant to, SBA grupės investicijų valdymo bendrovės projektų vadovė pastebi, kad naujų gyvenimo formų…
Dingstančių vaikų Lietuvoje nemažėja: kaip apsaugoti atžalas
Lietuvoje šiemet garsiai nuskambėjo net kelios vaikų dingimo istorijos. Vieno dingusio paauglio aktyviai ieškoma ir šiuo metu. Tad nenuostabu, kad vis didesnei daliai tėvų rūpi jų atžalų saugumas. Tyrimai rodo, kad trečdalis vaikus auginančių mūsų šalies gyventojų yra išgyvenę situacijas, kai negalėjo susisiekti su atžalomis ir nieko nežinojo apie jų buvimo vietą. Nevyriausybinės organizacijos duomenys rodo, kad dauguma dingusių vaikų Lietuvoje yra surandami, tačiau dingimo atvejų, deja, nemažėja. Dingusių žmonių šeimų paramos centro duomenimis, per tris pirmuosius 2023 metų ketvirčius paieškų registre užregistruota apie 1 700 vaikų, 2022 metais ieškota beveik 2 tūkst. vaikų. Statistika rodo, jog būta metų, kai dingusių vaikų skaičius Lietuvoje viršijo 3 tūkstančius. Dingusių žmonių šeimų…
Baltijos šalių gyventojai vis labiau saugo namus: išaugo patikimų spynų ir signalizacijos svarba
Visose Baltijos šalyse pastaraisiais metais namų saugumui dėmesio skiria vis daugiau žmonių. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje per metus labiausiai padaugėjo gyventojų, kurie gyvenamąjį būstą saugo patikimais durų užraktais ir namų signalizacijomis. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tyrimo duomenys rodo, kad patikimomis spynomis būstą saugančių žmonių skaičius pastaraisiais metais augo labiausiai. Estijoje tokia visuomenės dalis išaugo nuo 24 iki 42 proc., Lietuvoje – nuo 30 iki 44 proc., Latvijoje – nuo 24 iki 36 proc.. „Būsto draudimas, saugios spynos ir apsaugos sistemos yra patys populiariausi namų saugojimo būdai. Šiemet visų šių apsaugos būdų naudojimas žymiai išaugo ypač Lietuvoje. Tai…
Į Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją pretenduoja devyni kandidatai
Kultūros, mokslo, visuomeninės įstaigos ir organizacijos bei jų atstovai pasiūlė kandidatus, iš kurių bus išrinktas 2024 metų Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas. Šia premija įvertinami asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtiniai nuopelnai etninės kultūros srityje, reikšminga kūrybinė, mokslinė veikla ir kiti darbai, susiję su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu. Kandidatais įregistruoti: prof. dr. Rimantas Balsys (pateikė Klaipėdos universitetas); Dalia Bernotaitė-Beliauskienė (pateikė Lietuvos nacionalinis dailės muziejus); prof. dr. Eugenijus Jovaiša (teikimą pasirašė Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys, Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkė Agnė Žilinskaitė, Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė); dr. Algimantas Katilius (pateikė Lietuvos istorijos institutas); Ugnius Liogė (pateikė Prigimtinės kultūros…
S. Gentvilas: verslui skirta 11,6 mln. eurų parama netaršiems automobiliams įsigyti
Aplinkos ministras patvirtino finansavimo sąlygas elektra arba vandeniliu varomų sunkiųjų (N3 klasės) transporto priemonių įsigijimui. Šiai paramai skirta 11,6 mln. eurų. „Transportas yra vienas taršiausių sektorių, todėl labai svarbu pasirūpinti, kad ne tik fiziniai asmenys galvotų apie savo įpročių keitimą, bet kad ir stambios verslo įmonės pasirūpintų, kad krovininiai automobiliai, autobusai kuo mažiau terštų aplinką. Ši valstybės skirta pagalba padės užtikrinti, kad ir krovinius pervežančios įmonės daugiau dėmesio skirtų taršos mažinimo problemoms”, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuo spalio 22 d. priims įmonių projektų įgyvendinimo planus dėl šios paramos. Projektai bus atrenkami tęstinės atrankos būdu: paraiškos priimamos, kol pakaks lėšų projektams įgyvendinti, bet ne…
„VU ekspertai padeda suprasti“: Nobelio medicinos premija – mokslininkams, atradusiems genų veiklą reguliuojančią mikro-RNR
Šį pirmadienį Stokholme veikiančiame Karolio institute Nobelio komitetas pradėjo 2024 m. Nobelio premijų sezoną. Nobelio medicinos premija šiemet paskirta amerikiečiams prof. Victorui Ambrosui ir prof. Gary Ruvkunui už mikro-RNR atradimą ir jos vaidmens potranskripciniame genų reguliavime nustatymą. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto jaun. asistentas, medicinos genetikas Karolis Baronas sako, kad Harvardo universiteto mokslininkai atrado esminį genų veiklos reguliavimo principą, kuris jau turi įtakos, o ateityje turės ir dar daugiau, sprendžiant daugelį sveikatos problemų. „Šie mokslininkai supranta organizmą kaip sudėtingų procesų visumą. Mus vienija tos pačios ląstelės ir ta pati DNR grandinė bei turinys – tie patys genai, tos pačios chromosomos. Kas yra įdomu ir kuo išsiskiria šių metų Nobelio laureatų…
Šiltasis sezonas baigėsi: 4 patarimai kaip išlaikyti energijos lygį ir apsisaugoti nuo virusų
Pereinamasis laikotarpis, pasibaigus vasarai, gali būti iššūkis tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Kadangi dienos trumpėja, o natūralios šviesos mažėja – tai gali neigiamai paveikti žmonių nuotaiką ir energiją. Kaip išlaikyti vasaros metu sukauptą aukštesnį energijos lygį ir nesusirgti rudens sezonui būdingomis ligomis pasakoja Julija Aganauskaitė-Žukaitė, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė. Streso valdymas, aktyvus poilsis ir kokybiškas miegas Miego trūkumas silpnina žmogaus organizmo gebėjimą kovoti su virusais ir bakterijomis, todėl labai svarbu turėti bent 6–8 valandas per parą nepertraukiamo, kokybiško miego bei reguliarų miego režimą. Reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas iš efektyviausių būdų išlaikyti energijos lygį, nesvarbu, ar tai bėgimas, joga, ar pasivaikščiojimai gamtoje – judėjimas suaktyvina endorfinus ir pagerina nuotaiką. „Pasivaikščiojimai…
„Portathon 2024“ sprendimai – alternatyviai energijai įdarbinti uostuose ir jūriniame sektoriuje
Šiemet tarptautiniame uosto technologijų hakatone „Portathon“ gimė net 18 novatoriškų idėjų uostams ir jūriniams verslams. Inovatoriai, studentai, technologijų entuziastai, profesionalai iš Lietuvos, Norvegijos, Vokietijos, Lenkijos, Rumunijos, Graikijos, Švedijos, Ukrainos bei kitų šalių sprendė ambicingus iššūkius ir kūrė visam Baltijos jūros šalių regionui skirtus pažangius sprendimus bei jūrines technologijas. Pristatome į nugalėtojų TOP 4-uką patekusių komandų – „KU Engineers“ bei „The Western Creators“ iš Klaipėdos, „Fjord Dwellers“ iš Norvegijos, „Problem Solving Masters“ iš Kauno – pergalingus technologinius ir skaitmeninius sprendimus, kuriuos stipriausiais pripažino tarptautinė vertinimo komisija. Lyderių ketvertukas pasidalijo hakatono partnerių įsteigtą 4000 eurų piniginį prizinį fondą. Žaliosios energijos ir automatizacijos banga Šiemet dalyviai galėjo rinktis iš 8 iššūkių, kuriuos pateikė…
Šilutės rajono vizija – darni visos savivaldybės plėtra
Pamario kraštas savo nematoma jėga vilioja atvykti visus – pėsčiomis, dviračiais, automobiliais, vandeniu. Nepaprastų grožio ir pažinimo akimirkų galima patirti apsilankius didžiausioje Lietuvos saloje Rusnėje. Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis sako, kad darnus vystymasis – tai visos bendruomenės vystymasis, kurio tikslas pasiekti visuomenės gerovę. Darnaus vystymosi prioritetas – Šilutės krašte sukurti darnią ir žalią aplinką, kuri kurs geresnę gyvenimo kokybę. „Kuriama socialinė infrastruktūra pritaikoma šiandieniams poreikiams – remontuojamos mokyklos, darželiai, integruojant naujas technologijas, kurios leidžia įstaigoms kurti naujas veiklas, skatinančias vaikų susidomėjimą ir gerinančias mokymosi kokybę. Visuose mūsų projektuose taikomos universalaus dizaino gairės. Tikslas didinti žaliąją infrastruktūrą – saugomos esamos žaliosios zonos, kuriamos naujos. Urbanizuotose teritorijose mažinamas kietųjų dangų plotas…
