Spalio 22 d. 16 ir 19 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) vyks seniausio iki šių dienų išlikusio japoniškojo teatro – Nō – pasirodymai, nukelsiantys muziejaus lankytojus į praeities Japoniją. Nō (japoniškai – „įgūdis“) – tai pagrindinė klasikinės japonų muzikinės dramos forma, susiformavusi XIV a. Nō teatras yra laikomas seniausia iki šių dienų išlikusia ir vis dar gyvuojančia muzikinio teatro meno šaka. Šie spektakliai dažniausiai atspindi antgamtinius reiškinius bei dvasinius apsireiškimus ir apima vaidinimą, šokius, vokalą, muzikinius instrumentus ir kitus teatrinius elementus. Personažams ir jų emocijoms atspindėti naudojamos kaukės arba lėlės. Šią unikalią teatro tradiciją Lietuvai pristatys „Saruhachiza“ – Bun’ya stiliaus…
Lietuvos stipendijos – galimybė užsienio studentams kurti savo ateitį Lietuvoje
Pastaraisiais metais užsienio studentų skaičius Lietuvoje nuosekliai auga – 2024–2025 mokslo metais jie sudaro jau 13,85 proc. visų studijuojančiųjų, kai 2010 m. jų buvo vos 5 proc. Tai – nuoseklaus Lietuvos aukštųjų mokyklų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei kitų atsakingų institucijų darbo rezultatas. Lietuva kasmet skiria valstybines stipendijas užsienio studentams, siekdama pritraukti jaunus talentus iš įvairių pasaulio šalių. Šios stipendijos suteikia galimybę studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose magistrantūros ar dalinių studijų programose, o kartu stiprina šalies tarptautiškumą ir konkurencingumą. Tikimasi, kad dalis užsienio studentų, įgiję išsilavinimą Lietuvoje, čia liks gyventi ir dirbti, prisidėdami prie kvalifikuotos darbo jėgos augimo. Džiugu, kad net 56 iš 70 šiais metais stipendiją gavusių magistrantų jau…
Kultūros krizės prasideda nuo vaikystės: kokių pokyčių būtina imtis?
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė, profesorė Renata Bilbokaitė sako, kad šiandien Lietuva išgyvena ne tik ekonomines ar politines, bet ir gilesnes – kultūrines – krizes. Pasak jos, kultūros pagrindai formuojami dar vaikystėje, todėl tai, kaip auginame ir ugdome vaikus, lemia mūsų visuomenės kultūrinį tvirtumą ateityje. „Vaikystėje formuojasi asmens identitetas, tapatumo jausmas bei savęs suvokimo aspektas. Kultūra yra mūsų visuomenės pagrindas vertybiniu požiūriu. Ji išreiškiama per istoriją, muziką, dailę, meną, teatrą, dvasingumą ir kūrybą. Kaip reiškinys kultūra juk yra kintanti, tačiau vis tiek išlaiko tvirtą vertybinį pagrindą“, – sako profesorė. Kultūros pamatai prasideda šeimoje Profesorės teigimu, pirmieji kultūros pamatai visada formuojasi artimiausioje aplinkoje – šeimoje. Nors darželiai ir mokyklos stengiasi vaikų…
Į Madridą persikėlusi Gailė Butvilaitė susidūrė su sunkumais: pagalbos ranką ištiesė lietuvė
Venesueloje užaugusi aktorė Gailė Butvilaitė – jautri, atvira ir spinduliuojanti nuoširdumu. Nors scenoje ar ekrane ji neretai įsikūnija į kitus personažus, tikrame gyvenime Gailė vis drąsiau kalba apie tai, ką reiškia būti savimi – su visais jausmais, abejonėmis ir trapumu. Apie tai žinoma moteris prabilo socialiniuose tinkluose pasidalijusi jautria istorija. „Aš esu iš menininkų šeimos, tad emocijos man visada buvo artimos. Bet vis dar keista matyti, kad fizinė sveikata vertinama kaip savaime suprantamas prioritetas, o emocinė – tarsi kažkas mažiau svarbaus. Lyg jausmai būtų silpnumo ženklas. Aš visiškai su tuo nesutinku“, – sako G. Butvilaitė. Anot aktorės, mes dažnai nemokame su savo jausmais gyventi – juos slepiame, stumiame į šoną,…
Prieš ir po. Kaip svetainė tapo Prancūziją primenančia vieta namuose
Svetainė ir valgomasis yra daugiau nei laisvalaikio zona – tai taip pat namų nuotaiką išreiškianti erdvė, nuolat kintanti kartu su šeimininkais. Todėl natūralu, kad kažkada patikusios interjero detalės vieną dieną pasirodo atgyvenusios. Tokiu atveju tikrai nereikia bijoti pokyčių – interjero dizainerė Toma Laucienė kviečia įsitikinti, kad stilingai atnaujinti savo namus galima be didelių išlaidų, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. Tuo įsitikino ir nuosavame name su dukra gyvenanti Renata, panorusi atnaujinti svetainės ir valgomojo erdvę. Svarbiausia 22 kv. metrų svetainės ir valgomojo zonoje jai buvo sutalpinti kasdienybei reikalingus daiktus: sofą-lovą, pianiną, valgomojo stalą bei vietą knygoms, indams ir kitiems smulkiems daiktams. „Renata savo svetainės-valgomojo interjere norėjo provanso stiliaus detalių, lengvumo, šviesių spalvų…
Pasaulinė endodontijos diena: ką iš tiesų veikia gydytojas endodontologas
Spalio 16 d. pasaulyje minima Endodontijos diena, skirta priminti apie nematomą, bet gyvybiškai svarbų darbą, kurį atlieka gydytojai endodontai. Šią dieną inicijavo Tarptautinė endodontų asociacija, siekdama didinti visuomenės informuotumą apie endodontijos svarbą ir gydymo galimybes išsaugant natūralius dantis. Nors daugeliui pacientų šis terminas vis dar skamba miglotai, endodontinis gydymas dažnai būna paskutinė galimybė išgelbėti dantį. „Pacientai neretai mano, kad endodontologas – tai tiesiog gydytojas, valantis danties kanalus. Tačiau iš tiesų tai mikroskopiniu lygiu danties viduje dirbantis specialistas, siekiantis padėti dantims likti burnoje“, – sako endodontijoje besispecializuojanti gydytoja odontologė Austėja Kalkienė ir pasakoja apie tai plačiau. Kas yra endodontija? Pasak pašnekovės, paprasčiau tariant, endodontija – tai danties vidinių struktūrų gydymas, dažniausiai…
Nekalbantis vaikas ar po traumos nutilęs suaugęs – logopedai grąžina balsą ir pasitikėjimą
Kai vaikas darželyje vis dar netaria žodžių, pradinukas susiduria su skaitymo sunkumais, o suaugęs žmogus po ligos ar traumos nebegali kalbėti, jiems reikia ne tik specialisto, bet ir žmogaus, kuris išklausys, padrąsins ir padės atgauti pasitikėjimą savimi. „Kai suaugęs žmogus po ligos ar traumos nebegali pasakyti savo vardo – jis ne tik negali kalbėti, bet ir jaučiasi sutrikęs, bejėgis. Tokiu atveju logopedo darbas tampa labai artimas psichologo veiklai, nes svarbu išklausyti, palaikyti, padrąsinti. Kartais net nesupranti, ką jis sako, bet matai emociją, ir tai yra tikra“, – sako Meda Sadeckienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja, logopedė. Pasak jos, logopedo darbe svarbus ne tik teorinis žinių bagažas, bet ir…
Parodė, kaip atrodo naujai kuriami Vilniaus darželiai: pažintiniai takai, baseinai, šiuolaikiška architektūra
Šiuolaikiniai Vilniaus lopšeliai-darželiai – atviri, gyvi, augantys kartu su bendruomenėmis. Jie nė iš tolo neprimena senųjų, vienodų įstaigų, išsibarsčiusių po visą Lietuvą. Naujieji darželiai atliepia konkrečios miesto vietovės aplinką ir gyventojų poreikius. Puikūs to pavyzdžiai – šiemet Vilniuje baigtas statyti modernus lopšelis-darželis „Vydūnėlis“ ir pradėtas statyti naujas darželis Žemynos g. Tai tik du iš daugiau nei dešimties Vilniaus miesto savivaldybės neseniai įvykdytų, vykdomų ar planuojamų naujų bei visiškai atnaujinamų senesnių ikimokyklinių sostinės įstaigų projektų. Vilniaus miesto savivaldybės viešos paskirties objektų projektavimo ir rangos valdymu besirūpinanti UAB Vilniaus vystymo kompanija per pastaruosius metus įgyvendino darželių projektus, kurie keičia supratimą apie ikimokyklines ugdymo erdves. „Kartu su miestu nubrėžėme gaires, pagal kurias naujų…
Nacionalinis susivienijimas smerkia ideologinį puolimą prieš teisingumo viceministrę Kristiną Zamarytę-Sakavičienę
Politinė partija Nacionalinis susivienijimas reiškia paramą Teisingumo viceministrei Kristinai Zamarytei-Sakavičienei ir smerkia prieš ją nukreiptą ideologinį bei politinį puolimą, kuris grindžiamas ne profesiniais kriterijais, o asmeninių pažiūrų demonizavimu. Partijos išplatintame pareiškime teigiama, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko vieši pareiškimai apie viceministrės neva netinkamumą eiti pareigas dėl jos vertybinių nuostatų kelia pavojų demokratijos principams. J. Sabatauskas kaltina viceministrę priešiškumu LGBTQ teisėms ir Stambulo konvencijos ratifikavimui, esą tai sukelia „interesų konfliktą“. Panašią poziciją viešais užgauliojimais palaiko ir politikas Matas Maldeikis, kuris viceministrės paskyrimą pavadino „sveiku protu nebepaaiškinamu“. Toks retorikos lygis rodo, kad kai kurie politikai valstybės pareigūnus vertina ne pagal kompetenciją, o pagal grupinių interesų tenkinimą, – rašoma…
Jaunimas darbo rinkoje: nepasirengę dirbti, o pradėję – nepasirengę likti
Jaunoji karta kelia vis didesnį nerimą darbdaviams. Nauji tyrimai rodo, kad Z kartos pasirengimu dirbti abejoja ir atrankų specialistai, ir patys jaunuoliai. Be to, beveik trečdalis jų per artimiausius dvejus metus planuoja keisti darbą. Anot darbo rinkos specialistų, toks jaunų darbuotojų pasimetimas ir mobilumas rodo vertybinį darbuotojų poslinkį nuo lojalumo prie sąmoningumo. Organizacijoms – tai ženklas tapti dar lankstesnėms ir prisiimti didesnę atsakomybę už jaunų talentų ugdymą. Nauja personalo tyrimų kompanijos „Criteria“ pasaulinė ataskaita atskleidžia, kad tik vienas iš dvylikos samdančių specialistų mano, jog Z karta (iki 28 m.) turi reikiamų įgūdžių ir nusiteikimo darbui. Abejonių dėl savo gebėjimo sklandžiai įsilieti į profesinį gyvenimą turi ir patys jaunuoliai – tik…
