• Sveikata

    Virškinimo problemos atvėsus orams: atskleidė faktą, nepalankų patiriantiems daug streso

    Sezoniniai pokyčiai atsiliepia ne tik mūsų nuotaikai, bet ir virškinimo sistemai: atvėsus orams, sulėtėjus gyvenimo tempui, sulėtėja ir medžiagų apykaita, o nesirūpinant mitybos įvairove, gali varginti pilvo pūtimas, sunkumo jausmas ir kiti virškinimo sutrikimai. Specialistai atskleidė, kokios priemonės padeda išvengti nemalonių simptomų, ką daryti, jei su jais susiduriame, ir atskleidė faktą, nustebinsiantį patiriančius daug streso. Norisi valgyti daugiau ir riebiau „Atėjus vėsesniems, lietingesniems, mažiau saulės šviesos turintiems orams, virškinimo sistemos darbas truputį sulėtėja, – sako BENU vaistininkė Loreta Tamošauskienė. – Dažnai rudenį pasikeičia ir maisto racionas – vis daugiau imama valgyti perdirbto maisto produktų, riebesnių, greitų užkandžių.“ Pasak „Antėja“ gydytojo gastroenterologo-endoskopuotojo Artūro Jacinavičiaus, keičiantis orams, trumpėjant dienoms, mūsų organizmo sistema…

  • Studijos - Karjera

    VMU Professor Jonas Ruškus awarded the ŠMSM Honorary Badge

    On 16 October, Jonas Ruškus, Professor at the Department of Social Work of Vytautas Magnus University (VMU) and former Vice-Chairman of the United Nations Committee on the Rights of Persons with Disabilities, was awarded the Honorary Badge of the Ministry of Education, Science and Sport (ŠMSM). Prof. Ruškus, one of eight individuals recognised for their outstanding contributions to education, received the Honorary Badge from Minister Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. He was honoured for his systematic efforts in shaping and implementing disability policies promoting inclusive opportunities in research, studies, and study-related activities, his expert work at international, national, and regional levels, and for representing Lithuania globally. Accepting the award, Prof. Ruškus expressed his…

  • Gamta ir gyvūnai

    Kviečiame paminėti Europos atliekų mažinimo savaitę, skirtą maisto švaistymo mažinimui

    Aplinkos ministerija kviečia prisijungti prie Europos atliekų mažinimo savaitės, kuri šiemet vyks lapkričio 16–24 dienomis. Jau 16-ąjį kartą organizuojama savaitė skirta atkreipti dėmesį į atsakingą vartojimą, o šių metų tema – maisto švaistymo mažinimas. Kviečiame savivaldybes, švietimo įstaigas, nevyriausybines organizacijas ir bendruomenes organizuoti renginius, diskusijas ar edukacines veiklas, skirtas informuoti visuomenę apie maisto švaistymo prevenciją. Taip pat laukiame informacijos apie iniciatyvas iš verslo įmonių – jūsų pastangas planuojame pristatyti kaip gerosios patirties pavyzdžius, įkvepiančius kitus atsakingiau vartoti ir prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo. Verslo sektorius gali parodyti svarų pavyzdį, kaip mažinti maisto atliekas ir skatinti sąmoningesnį vartojimą. Europos Sąjungoje kasmet iššvaistoma apie 59 mln. tonų maisto, kurio vertė siekia 132…

  • Studijos - Karjera

    VU ekspertų diskusija: Nobelio premijos laureatų mokslas – kasdienybė Saulėtekyje

    Lapkričio 6 d. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre vyko Vilniaus universiteto (VU) fizikos, chemijos, medicinos ir fiziologijos ekspertų diskusija. Šių metų Nobelio premijos laureatų atradimai, jų tarpdiscipliniškumas ir poveikis mokslo pažangai bei kasdieniam gyvenimui nagrinėti plačiai: nuo dirbtinio intelekto (DI), genetinių tyrimų ir baltymų modelių pasiekimų iki pokyčių ateities tyrimuose ir studijose Lietuvoje. Renginyje savo įžvalgomis dalijosi VU Fizikos fakulteto ir Gyvybės mokslų centro mokslininkai: astrofizikos mokslų daktaras Jonas Bialopetravičius, biochemijos mokslų daktarė Miglė Tomkuvienė, biochemijos mokslų daktaras Justas Dapkūnas ir biologijos mokslų daktarė Kristina Daniūnaitė. Diskusiją moderavo VU Fizikos fakulteto doktorantas, studentų organizacijos „Open Readings“ atstovas Dominykas Augulis. Nobelio premijos atradimų reikšmė Šių metų Nobelio fizikos premija buvo…

  • Studijos - Karjera

    Scenarijus Lietuvos miestams: ar misija „kokybė mažame mieste“ įmanoma?

    Pasaulyje gyventojų daugiau nei 8 milijardai. Pasaulyje miestai sudaro apie 2 proc., o iki 2050 metų prognozuojama, kad miestuose gyvens daugiau nei 75 proc. žmonių. Todėl urbanistika – miestų vystymosi koordinavimas ir jų struktūrinių dalių formavimas – tampa vis reikšmingesnė. Šie globalūs urbanizacijos iššūkiai aktualūs ir Lietuvai, siekiant tvaraus vystymosi ir atsigręžiant į urbanizuotos aplinkos kokybę, kuri turi lemiamos įtakos miestų ateičiai.  Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto (AF) Urbanistikos katedra (UK)  nagrinėja ir teikia siūlymus jau 80 metų. „Nors daugelio Lietuvos miestų gyventojų skaičius šiuo metu mažėja, miestų planavimas ir projektavimas nepraranda aktualumo. Mažėjant teritorinės plėtros poreikiui, atsigręžiama į urbanizuotos aplinkos kokybę – siekiama modernizuoti ir regeneruoti esamus miestus…

  • Automobiliai

    8 patarimai, kaip prailginti savo automobilio tarnavimo laiką

    Jūsų automobilis yra viena didžiausių investicijų, nuo kurios tiesiogiai priklausote. Šiomis dienomis daugelis vairuotojų savo transporto priemones eksploatuoja ne vienerius metus. Todėl ypatingai svarbu tinkamai prižiūrėti savo automobilį, kad jis tarnautų kuo ilgiau ir reikalautų kuo retesnio remonto. Taigi, pateikiame jums 8 paprastus, tačiau labai svarbius patarimus, kaip prailginti automobilio tarnavimo laiką. 1. Laikykitės planinės automobilio techninės priežiūros grafiko Niekuomet nepamirškite reguliarios planinės automobilio techninės apžiūros. Reguliarus variklio tepalų keitimas gali prailginti variklio ilgaamžiškumą. Laiku keičiant stabdžių trinkeles galima išvengti rotorių ir suportų pažeidimų. Taip pat, atliekant techninę priežiūrą galima palaikyti nepriekaištingą elektros sistemos būklę. Prevencinė techninė priežiūra gali padėti sutaupyti daugybę pinigų, padidinti jūsų saugumą ir išvengti papildomų rūpesčių.…

  • Gamta ir gyvūnai

    Siūloma skatinti biodujų gamybą: už jas nereikėtų mokėti akcizų

    Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos parengtoms Akcizų įstatymo pataisoms, kurias priėmus biodujoms nebūtų taikomas akcizas. Iš biomasės ar biologiškai skaidomos atliekų dalies gaminamos biodujos gali pakeisti gamtines dujas ir yra klimatui neutrali alternatyva. Šiuo metu biodujos, kai jos atitinka gamtinėms dujoms keliamus kokybės ir sudėties reikalavimus, panaudotos kaip variklių degalai stacionariose įrangose ir šildymui, yra apmokestinamos Akcizų įstatyme nustatyta tvarka nuo 0,54 euro iki 23,60 eurų  už megavatvalandę. Įstatymo pataisose siūloma, kad gavus pritarimą iš Europos Komisijos nuo 2025 m. liepos 1 d. biodujoms nebūtų taikomos pastovioji ir kintamoji akcizo tarifo dalys. Šios pataisos galėtų sumažinti ūkio subjektų, savo veikloje naudojančių biodujas, veiklos kaštus. Taip pat skatinant biodujų gamybą…

  • Studijos - Karjera

    Parodoje MRU – prezidento V. Zelenskio ir žuvusio Ukrainos herojaus vilkėtos vyšyvankos

    „Vyšyvankos, gimusios kare“ – paroda, kurią Vilniuje pristato Mykolo Romerio universitetas (MRU) ir Ukrainos moterų įkurta tarptautinė organizacija „Už šeimos vertybes“, vadovaujama aktyvistės, žinomos savanorės Natalijos Fedorčiuk. Vieną iš eksponatų – buvusio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužnio vyšyvanką bus galima įsigyti paramos Ukrainos vaikams aukcione lapkričio 7 dieną. Lapkričio 7-8 dienomis Mykolo Romerio universitete (MRU) vyks Ukrainos dienų renginiai, kuriais siekiama paremti Ukrainos žmones, ypač vaikus, kenčiančius nuo Rusijos atakų, ir kuriais prisidedama prie Lietuvos narystės Europos Taryboje bei Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybos ministrų komitetui sukakties paminėjimo. MRU Ukrainos dienų ciklą sudaro – Tarptautinė praktinė Konferencija „Teisė ir Rusijos agresija prieš Ukrainą“ ir knygos „The impact of war…

  • Studijos - Karjera

    Klaipėdos universiteto alumnas Darius Šoparas: kelias į inovacijas prasideda KU

    Darius Šoparas – įmonės „Creative Partner“, siūlančios išmanius IT sprendimus verslui, savininkas  bei vienas iš sąskaitų apskaitos sistemos „Sąskaita123“ įkūrėjų. Sistema dar prieš ketverius metus Lietuvos verslo konferencijos bei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros organizuotame renginyje pelnė „Metų masinio vartojimo paslaugos“ apdovanojimą. Ir tai vos keletas Dariaus Šoparo veiklų, jų per 20 metų patirtį IT ir finansų srityje – daugybė. Klaipėdos universiteto (KU) alumnas, baigęs informatikos studijas, sako, kad būtent čia – universitete susiformavo fundamentalus mąstymas ir gebėjimas rasti tinkamus iššūkių ar problemų sprendimo būdus. O tai vienas svarbiausių bruožų darbo rinkoje ir versle. Taip  pat vienu iš didžiausių pasiekimų baigus studijas KU, verslininkas įvardija užmegztus ir ilgą laiką puoselėjamus…

  • Įvairenybės

    Fejerverkų istorija: nuo senovės Kinijos iki Amerikos

    Jei jų nematote, juos girdite. Naujųjų metų išvakarėse įprasta išgirsti garsų fejerverkų sprogimą arba pamatyti, kaip fejerverkų šou metu jie spalvingai sprogsta danguje ir kuriam laikui neapsakomai nušviečia visą padangę. Pirotechnikos pramogos – nuo blizgučių iki romėniškų žvakių – jau seniai tapo pagrindine daugelio šalių, įskaitant ir Lietuvos, kasmetinių švenčių dalimi, padedančia pažymėti nacionalines šventes, sporto renginius ir kt. Tačiau sudėtingi, kompiuteriu valdomi šiuolaikinių fejerverkų šou pasirodymai yra labai toli nuo paprastesnių fejerverkų ištakų senovės Kinijoje. Fejerverkai atsirado senovės Kinijoje, o paskui paplito į Vakarus Manoma, kad maždaug I a. pr. m. e. Kinijoje gyvenęs žmogus į ugnį įmetė bambuko gabalėlį ir jis su trenksmu sprogo. Bambuko stiebuose yra oro…