Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) informuoja, kad statant naują tiltą Kaune per Nerį ir viaduką per Jonavos gatvę, rangovas jau atliko parengiamuosius darbus, įgręžė tilto polius, statomos atramos, formuojami pylimai. Iki birželio planuojamas pylimo tarp viaduko ir tilto įrengimas. Birželio mėnesį į įrengtą tilto perdangos surinkimo aikštelę planuojama atgabenti metalo konstrukcijas, jas suvirinti į vientisą siją ir specialios įrangos pagalba užstumti ant įrengtų atramų. Visą projektą, kuris apima naujo tilto per Nerį, viaduko per Jonavos gatvę bei dešinėje magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda pusėje numatyto jungiamojo kelio statybą, pagal sutartį numatoma pabaigti iki 2021 m. rugsėjo mėn. Projekto įgyvendinimo metu vairuotojai galės naudotis abiem A. Meškinio (Kleboniškio) tiltais. Darbų metu transporto priemonių greitis Klaipėdos kryptimi bus ribojamas iki 70 km/val., dėl to didelių…
Kova dėl šių darbuotojų po karantino tik aštrės: kuo pasižymi geras eksporto specialistas
Nors ekonomistai braižo įvarius ekonomikos atsigavimo scenarijus po COVID-19 krizės, akivaizdu, kad Lietuvos verslo laukia pokyčiai. Teks prisitaikyti ne tik prie pasikeitusių vartojimo įpročių, bet ir aktyviau ieškoti naujų rinkų užsienyje. Vienu iš svarbiausių darbuotojų organizacijoje šiuo etapu tampa eksporto specialistas. Jau prieš karantiną šių darbuotojų trūkumas buvo rimta kliūtis spartesnei verslo plėtrai, o ateityje specialistų, galinčių sėkmingai auginti pardavimus kitose rinkose, paklausa dar labiau išaugs. Eksporto specialistų iki šiol nerengia joks šalies universitetas, tad ugdyti savo darbuotojų eksporto kompetencijas imasi pačios įmonės. Pagalbą lietuviškam verslui siūlo ir verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“, įgyvendinama eksporto lyderių programą „Sparnai“. „Sparnų“ programos ėmėmės reaguodami į verslo poreikius ir pasiūlydami jiems…
Dezinfekcinio skysčio deficitas išlieka – trūksta priemonių paviršiams valyti
Dėl koronaviruso grėsmės įmonėms ir įstaigoms pradėjus reguliariai dezinfekuoti patalpas, rinkoje jaučiamas didelis paviršių dezinfekcinio skysčio trūkumas. Sušvelninus karantino sąlygas paviršių dezinfekcijai skirto skysčio poreikis dar labiau išaugs, nes veiklą atnaujins parduotuvės ir paslaugų įmonės. Reaguojant į šią problemą, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras suteikė licenciją gaminti paviršių dezinfekcinį skystį, kurio pagrindinė žaliava – spiritas. Pirmoji įmonė Lietuvoje, gavusi licenciją gaminti paviršių dezinfekcinį skystį iš spirito – Pasvalio bioetanolio gamykla „Kurana“. Pasvalio bendrovė prieš kelias savaites pradėjo gaminti rankų dezinfekcinį skystį, o balandžio mėn planuoja pagaminti 1 mln. litrų paviršių dezinfekcinio skysčio. „Kurana“ paviršių dezinfekcinį skystį pirmiausia siūlys Lietuvos įstaigoms ir įmonėms, o eksportuos tik patenkinus vietos rinkos poreikius. „Jei prieš…
Gamtą saugančios technologijos: prisideda prie resursų mažinimo ir miškų išsaugojimo
Šiuo metu daugelyje regionų besitęsiantis COVID-19 protrūkis lėmė visuotinę saviizoliaciją ir nukreipė planetos dėmesį nuo kompleksiškų ir ilgalaikių problemų, sukoncentruodamas resursus į pasaulinės sveikatos krizės sprendimą. Tačiau šis laikotarpis yra puiki galimybė apsvarstyti ir tai, kaip pažangių technologijų pagalba galėtume apsaugoti save bei ateities kartas nuo prognozuojamos aplinkosaugos krizės. Visuomenės susirūpinimas – didėja Pasaulio gamtos fondo, vienos žinomiausių aplinkos apsaugos organizacijų, duomenimis, per pastaruosius 50 metų mūsų planetos bioįvairovė sumažėjo net 52 proc., o stuburinių gyvūnų populiacija – vidutiniškai 60 proc. Nuolat augantis žmonių skaičius lemia vis didesnį gamtinių išteklių poreikį, kuris skatina atogrąžų miškų kirtimą ir verčia net milijoną gyvūnų ir augalų rūšių balansuoti ant išnykimo ribos. Kadangi netrukus…
Akistata su Covid-19: į Lietuvos oro uostus greitoji skubėjo daugiau kaip septyniasdešimt kartų
Siekiant užkardyti COVID-19 viruso patekimą į šalį, Lietuvos oro uostuose buvo imtasi ypatingo reagavimo ir saugumo priemonių sustiprinimo. Šiuo laikotarpiu visuose šalies oro vartuose dirbo didelės visuomenės sveikatos specialistų, kariuomenės atstovų, savanorių, oro uostų, antžeminio aptarnavimo bendrovių darbuotojų ir į ekstremalios situacijos valdymą įsitraukusių institucijų pajėgos, dėjusios milžiniškas pastangas rūpinantis keliautojų gerove ir sveikata. Nuo vasario mėnesio pradžios, kai Europoje pradėjo augti užsikrėtusiųjų naujuoju koronavirusu skaičius, į Lietuvos oro uostus greitosios medicinos pagalbos automobiliai kviesti net 75 kartus. Daugiausiai – 61 kartą – medikai vyko į Vilniaus oro uostą, Kaune lankėsi 9 ir Palangoje – 5 kartus. Pats sudėtingiausias etapas Lietuvos oro uostuose buvo kovo 15–17 dienomis, o karščiausia diena…
Už plaukų sruogą 100 kartų plonesnis akinių lęšis – tik vienas iš metamedžiagų pasiekimų
Šiandien didelės skiriamosios gebos fotoaparatai tapo miniatiūriniai ir telpa į mobiliuosius telefonus – jie laisvai prieinami visuomenei. Tokiu būdu kiekvienas iš mūsų gali nešiotis savo kišenėje po galingą fotoaparatą. Tačiau elektronikos specialistai žino, kad su mobiliojo telefono kameros matmenų vaizdų sistemomis galima padaryti kur kas daugiau nei tik fiksuoti kasdienines akimirkas. „Šviesoje yra tiek daug informacijos, kurios šiuo metu nefiksuoja mobiliųjų telefonų kameros, bet kurią būtų galima užfiksuoti vaizdo sistemomis, veikiančiomis metamedžiagų pagrindu. Prieiga prie šios papildomos informacijos gali pakeisti mūsų požiūrį į gaunamų vaizdų apdorojimą. Pavyzdžiui, jei skundžiatės dėl savo odos būklės, iš paprasto mobiliojo telefono vaizdo kameros būtų galima gauti optinę informaciją apie odą bei panaudoti geriau ją…
Įvertino, kaip Lietuvoje taikomas gydymo metodas, tapęs dar aktualesniu pandemijos akivaizdoje: pokyčiai būtini
COVID-19 pandemijos metu vizitai pas gydytojus tapo apriboti, tačiau išimtis paprastai taikoma sergantiems lėtinėmis ligomis. Visgi, anot specialistų, dabartinė padėtis ypač pavojinga būtent tiems, kurie kenčia nuo sunkių ligų, tarp kurių patenka ir onkologiniai susirgimai. Pastariesiems organizmą sekinančias gydymo procedūras tenka atlikti dažnai, o su kiekvienu apsilankymu ligoninėje didėja ir tikimybė užsikrėsti pavojingu virusu. Kiek ramiau į susidariusią padėtį gali žvelgti pacientai, kuriems taikomas pažangus imunoterapinis gydymas, nes procedūros atliekamos kur kas rečiau, o poveikis organizmui ne toks žalingas. Deja, Lietuvoje į tokį gydymą šiuo metu dažniausiai gali pretenduoti tik dalyvaujantys klinikiniuose tyrimuose arba įvairiose programose. Medicinos profesorius: sistemoje būtini pokyčiai Imunoterapija šiuo metu pasaulyje plačiai taikoma, pavyzdžiui, pažengusio plaučių…
Sėkmės turime linkėti ne tik šalies medikams, bet ir žemdirbiams
Dėl COVID-19 pandemijos stojantis verslas ir ekonomika šiuo metu visiems sėja nerimą dėl ateities. Todėl vienas svarbiausių saugiklių šiandienos situacijoje darbo netenkantiems žmonėms būtų žinia, kad bent jau maisto produktų kainos ateityje išliks stabilios. O jos priklausys nuo to, kiek sėkmingas prasidedantis sezonas bus Lietuvos žemės ūkiui ir kaip visas mūsų agroverslo sektorius gebės prisitaikyti prie staiga pasikeitusių veiklos sąlygų. Kilo nerimo dėl būtinų prekių „Lenkijai ir kitoms ES valstybėms įvedus papildomas patikras asmenims, kertantiems sienas, buvo tikrai daug neaiškumų ir chaoso, kaip viskas vyks. Kovas yra tas metų mėnuo, kai Lietuvos link iš užsienio aktyviausiai juda transportas su žemės ūkiui skirtomis trąšomis ir augalų apsaugos priemonėmis. Visa tai ir…
Gydytoja pataria: kad maža žaizdelė karantino metu netaptų mirtina liga
Dalis Lietuvos gyventojų karantino metu izoliavosi savo sodybose, taip pat kai kurie žmonės, imdamiesi papildomų saugumo priemonių, jau pradėjo ir sodų lankymo sezoną bei po truputį kimba į žemės darbus. Kapstantis daržuose, gėlynuose ar ūkyje sunku išvengti smulkių susižalojimų, todėl medikai ragina imtis apsaugos priemonių, jog maža žaizdelė netaptų rimtos ligos priežastimi. „Tiems, kurie turi galimybę pabėgti į užmiestį ir laiką karantino metu leisti užsiimant sodininkyste ar daržininkyste, patarčiau saugotis net ir smulkių sužeidimų, nes žaizdas užteršti sodo ar daržo žeme yra ypatingai pavojinga – kyla grėsmė užsikrėsti stablige. Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad stablige galima užsikrėsti tik turint didžiulę gilią žaizdą, tačiau tai netiesa. Rizika užsikrėsti šia infekcija…
Vizažistė pataria, kaip pačiai pasidaryti kasdienį akių makiažą
Tam, kad net ir lengvas makiažas atrodytų tvarkingas ir išbaigtas, labai svarbu didelį dėmesį skirti akims. Tačiau makiažo specialistai pastebi, kad moterims pačioms gražiai pasidažyti vokus šešėliais – neretai sudėtinga, o dažna net nedrįsta bandyti ir apsiriboja vien blakstienų tušu. „Mary Kay“ vizažistė Jelena Liaudinienė tikina, kad dabar, kol kone visą laiką leidžiame namuose, pats metas mokytis makiažo pagrindų, kurie pravers ir pasibaigus karantinui. Vizažistė atskleidžia svarbiausius žingsnius, kurie padės išmokti sukurti tobulą akių makiažą, tinkantį kasdienai. Tam, kad bet koks makiažas atrodytų gražiai, būtina odą paruošti, pamaitinti. Anot specialistės, paakių oda gerokai plonesnė, jautresnė nei viso veido, todėl veido kremų rekomenduojama netepti aplink akis. Verčiau rinktis specialiai paakiams skirtas…
