„Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis Jei ne dvigubas karantinas, praėję metai, neabejotinai, būtų tapę rekordiniais sostinės būsto rinkai. Tiesa, po pirmojo karantino trumpam buvo atsiradę skelbusių priešingus rekordus ir kolapsą, tačiau taip neįvyko. Taigi, trumpai: kas ir kodėl, nes tiek net pats nepamenu, kad būčiau apie rinką kalbėjęs bet kuriais kitais metais. Visi metai: rezervacijų skaičius Vilniuje 2020 m. – 5 479 nauji butai ir kotedžai. Tai yra vos 10 proc. mažiau nei 2019 m. (6 058), bet 28 proc. daugiau nei 2018 m. (4 281) ir 44 proc. daugiau nei 2017 m. (3 798). Kaune viskas kiek lėčiau, nes rinka – mažesnė. Rezervuoti 838 būstai – 21…
Mušamo gelbėjimas – jo paties reikalas, arba Darbo kodeksas neapsaugo mobingo aukų
Prof. dr. Jolita Vveinhardt, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetas Pastaraisiais metais, kaip niekad anksčiau, žiniasklaidoje ir teismuose dažnai skamba žodis „mobingas“. Gruodžio viduryje, kaip vieną iš pasitraukimo iš rezidentūros Kauno psichiatrinėje ligoninėje priežasčių mobingą įvardijo grupė jaunų medikų. Nėra savaitės, kad nesulaukčiau į beviltišką padėtį patekusio žmogaus skambučio, nerandančio veiksmingos pagalbos. Nepaisant LR Sveikatos ministerijos įdiegtų prevencijos priemonių ar pavienių politikų iniciatyvų keisti Darbo kodekso 30-ąjį straipsnį, problemos sprendimas nepajudėjo iš mirties taško. Kita vertus, manau, kad net ir minėto Darbo kodekso straipsnio pakeitimas neduos efekto, kurio tikimasi. Tam yra dvi labai svarbios priežastys. Pirma, tikrasis mobingas lengvai prasprūsta pro darbuotojų apsaugos nuo psichologinio smurto tinklus (skirtingai nei…
Žvejys, viešai skelbiantis „pagavai – paleisk“ principą, pats juo nesivadovavo
Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai prie Veiviržo upės nustatė asmenį, neteisėtai sužvejojusį šlakį, bet socialiniuose tinkluose propaguojantį principą „pagavai – paleisk“. Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai per reidą prie Veiviržo upės, tikrindami žvejus, pastebėjo nuo upės automobilio link einantį žveją, besinešantį sugautą šlakį. Pamatęs aplinkosaugininkus, žvejys bandė telefonu nusipirkti žvejo mėgėjo kortelę, skirtą lašišų ir šlakių žvejybai, bet jau buvo per vėlu. Už žvejybą be kortelės asmeniui gresia bauda nuo 250 iki 550 eurų ir teks sumokėti 2910 eurų žalą žuvų ištekliams. Taip pat iš jo paimtas spiningas, su kuriuo sugauta žuvis. Nustačius pažeidėjo asmenybę, paaiškėjo, kad jis socialiniuose tinkluose turi daugiau…
Paskelbtas kvietimas teikti tarptautinės inovacijų programos „Eurostars 2“ paraiškas
Mažos ir vidutinės Lietuvos įmonės, vykdančios mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas, kviečiamos teikti paraiškas ir dalyvauti tarptautinėje inovacijų programoje „Eurostars 2“. Ji suteikia galimybę įmonėms įgyvendinti tarptautinius projektus, kuriant naujus, didelį komercinį potencialą turinčius produktus, paslaugas ar technologijas. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia dalyvauti šioje tarptautinėje programoje ir paraiškas teikti tiesiogiai „Eureka“ sekretoriatui. „Eurostars 2“ programa vienija 36 valstybes, todėl dalyvaujančios Lietuvos įmonės gali rinktis partnerius iš tokių šalių kaip Belgija, Liuksemburgas, Švedija ir kitų programoje dalyvaujančių valstybių. Šiame kvietime Kipras, Graikija, Rumunija neskiria finansavimo projektams, tad renkantis partnerius iš šių valstybių, jie projektuose galės dalyvauti tik nuosavomis lėšomis. „Tai puiki galimybė mažoms ir vidutinėms įmonėms prisijungti…
Ar į šią statistiką patenkate ir Jūs? Įdomūs faktai apie kalėdines dovanas
Švenčių bumas jau eina į pabaigą ir greičiausiai jau visi laimingi savo artimuosius apdalinę dėmesiu ir dovanomis. Dovanų pirkimas, šventinio stalo ruošimas daugeliui kėlė ne tik įtampą, ar viską pavyks spėti, bet ir finansinį stresą. Pateikiame įdomius faktus, atskleidžiančius, kaip gyventojai yra linkę pasitikti Kalėdų laikotarpį ir kiek laiko bei pinigų skyrė dovanoms. Rinko dovanas taip pat, kaip ir kasmet Nepaisant susiklosčiusios pandeminės situacijos, kaip ir kasmet lietuviai pirkti dovanas pradėjo jau iš anksto. Tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ inicijuotas gyventojų nuomonės tyrimas* parodė, kad 68 proc. respondentų kalėdines dovanas pasirinko pirkti, atsižvelgdami į turimą savo biudžetą. 27 proc. apklaustųjų šventėms teigė besiruošiantys iš anksto – kuo pradžiugins artimuosius, ieškojo…
Vilniaus mažojo teatro projektas „DramaTest“ – nauja teatro ir dramaturgijos bandymų erdvė
Įprastą kūrybinį ritmą sutrikdžiusi pandemija daugeliui kultūros organizacijų tapo ne tik priverstine pauze, bet ir tyrinėjimų bei ieškojimų galimybe. Vilniaus mažasis teatras šį laiką nusprendė išnaudoti naujų nedidelio formato eksperimentų paieškai – jau netrukus startuos teatro ir dramaturgijos bandymų erdvė „DramaTest“. Ji kvies menininkus kurti pasitelkiant klasikinę ir šiuolaikinę dramaturgiją, o sausio 5 d. paskelbtas atviras kvietimas, skirtas iki 10 metų patirtį turintiems režisieriams. Karantinas – laikas naujiems atradimams Nuo visuotinio karantino pradžios pasikeitusi teatro laiko tėkmė pradėjo diktuoti ne tik įprastą gyvenimą ribojančias taisykles, bet ir naujas idėjas, kaip šį pakitusį laiką išnaudoti eksperimentams ir ateities galimybių paieškoms. „Jau po pirmojo karantino labai aiškiai supratome, kad šio sezono darbai…
SAUSIO 1 D. ĮSIGALIOJO NAUJI ŽEMĖS VERČIŲ ŽEMĖLAPIAI
2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus įsakymu patvirtinti žemės verčių žemėlapiai. Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos sklypų mokestinės vertės perskaičiuojamos kas 5-ius metus. Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos apskaičiuojant mokestines vertes, nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, apskaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, nustatant notarinių paslaugų kainas, kai tvirtinami turto perleidimo sandoriai, ir kitoms reikmėms. Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1399 verčių zonų. Palyginti su 2020 m., nustatyta 51 verčių zona daugiau. 2020 metais tokių zonų buvo 1348, 2019 metais – 1261, o 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti verčių…
Finansinis IQ: ar mokate valdyti savo finansus?
Intelekto lygis, arba intelekto koeficientas, yra nustatomas specifiniu intelekto testu (IQ testas), apie kurį visi esame daugiau ar mažiau girdėję. Tačiau ar teko girdėti apie finansinį intelektą ir jo koeficientą? Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Finansų inžinerijos mokslininkėms, išanalizavusioms daugybę mokslinės finansų literatūros ir bendradarbiaujant drauge su „Swedbank“ finansų specialistais, pavyko sukurti finansinio intelekto nustatymo metodiką. Tuo pagrindu buvo sukurtas ir plačiajai visuomenei naudoti pritaikytas finansinio intelekto identifikavimo testas, kuris platinamas per „Swedbank“ informacinius kanalus. Į klausimus apie šią naujovę atsako jos autorės doc. dr. Algita Miečinskienė, prof. dr. Jelena Stankevičienė, prof. dr. Daiva Jurevičienė, doc. dr. Kamilė Taujanskaitė ir doc. dr. Irena Danilevičienė. Sukūrėte finansinio IQ matavimo įrankį.…
Visagine ir Kazlų Rūdoje daugiau kaip 400 mamų ir vaikų nuo sporto užsikrėtė geros nuotaikos virusu
Per praėjusius 2020-uosius Visagino ir Kazlų Rūdos savivaldybėse beveik pusšimtis įvairaus amžiaus moterų ir vaikų nuo sveikatinamojo fizinio aktyvumo užsikrėtė geros nuotaikos virusu: sportuodami ant minibatutų numetė daugiau kaip pusę tonos svorio ir nuėjo beveik 160 mln. žingsnių. „Judesio jausmas – tai kažkas nepakartojamo! Net mano sūnus pamėgo. Mes kartu galime prasmingiau, sveikuoliškai praleisti vakarus“, – apie savo patirtis kalba Kazlų Rūdoje gyvenanti Rūta Kmitienė. „O aš jaučiuosi pilna energijos ir galiu gyventi visavertį gyvenimą“, – jai antrina Gaila Gaižiūnienė. Pašnekovės, kaip ir dar beveik 400 mamų ir vaikų, visus 2020-uosius buvo kviečiamos ant minibatutų treniruotis ne mažiau kaip 10 savaičių iš eilės ir kasdien nueiti bent po 10 000…
Dėl Vilniuje pamestų medicininių atliekų
Viešumoje pasklidus informacijai apie Vilniuje Antakalnio mikrorajone iš greta veikiančių medicinos įstaigų pamestą, nežinia kam priklausančią dėžę su medicininėmis atliekomis, pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovė „Toksika”, renkanti medicinines atliekas iš greta esančios Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, savo iniciatyva atliekas operatyviai surinko ir pasirūpino tinkama jų utilizacija. Atlikusi vidinį tyrimą, „Toksika” nustatė, kad pamestos atliekos nebuvo transportuojamos „Toksikos” transportu ir atliekos nepriklauso bendrovės aptarnaujamoms gydymo įstaigoms. „Toksika” atliekų pakavimui tiekia specialiai ženklintas medicininių atliekų pakavimui skirtas dėžes, o pamestosios dėžės ženklinimas skiriasi. Liudininkų parodymais medicininių atliekų dėžę pametusi transporto priemonė neturėjo skiriamųjų ženklų, pažymėtina, jog „Toksika” visas naudojamas transportas yra ženklintas bendrovės logotipu, taip pat yra įdiegta transporto kontrolės sistema, leidžianti „online”…