Vis daugiau ženklų rodo, kad 2026-ieji taps metais, kai darbo rinka įžengs į naują etapą: darbo jau netrukus žmonės ieškos nebe per skelbimus, o su dirbtinio intelekto (DI) pagalba. Iki šiol kandidatai pildydavo savo CV, atnaujindavo „LinkedIn“ profilį, atsirinkdavo tinkamus skelbimus, siųsdavo kruopščiai parengtus motyvacinius laiškus. Tačiau jau ateinančiais metais beveik visus šiuos procesus bus galima automatizuoti. Ekspertai sako, kad keisis ir tai, kaip žmonės kandidatuos, ir tai, kaip darbdaviai atrinks talentus. Apie tokius artėjančius pokyčius signalizuoja didžiųjų darbo paieškos platformų kryptis: „LinkedIn“, „OpenAI“ ir kitos technologijų bendrovės sparčiai diegia sprendimus, kurie keičia tiek kandidatavimo, tiek atrankų logiką. DI tendencijų analitikai teigia, kad netrukus kandidatams nebereikės siuntinėti dešimčių CV –…
Tik jau nepulkime neatsiklausę padėti žmogui su negalia – bus rimtų bėdų
Dėkui Dievui, nebe sovietmečio laikai, kai žmonės su negalia buvo laikomi kažkur užriby, nematomi. Rimtai, nes vieni su negalia gimsta, kitus gali ji prigriebti gyvenimo kely. Ir vis dėlto stigma iš tų laikų liko: juntamas toks nejaukumo, nežinojimo, baimės suklysti jausmas, kalbantis su negalią turinčiu žmogumi, ir jis ligi šiol mus lydi. Gal nepakankamai jautru? O gal per daug jautru? „Lietuvos sveikata“ tęsia projektą „Nepasiduodantys negaliai“ ir Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė atvirai interviu dalijasi dažniausiomis klaidomis bei patarimais, kaip jų išvengti. – Indre, norėčiau pradėti nuo to, kad kai mieste, svečiuose ar darbe susiduriame su negalią turinčiu žmogumi, pradėdami pokalbį, kažkodėl sustingstame, pasidaro lyg ir nedrąsu, atsiranda…
Kai vaikas nebevalgo: gydytoja apie nematomą grėsmę Lietuvos šeimoms
Naujausioje Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF ataskaitoje skelbiama, kad 2024 m. visame pasaulyje mitybos nepakankamumas buvo nustatytas 42,8 mln. vaikų iki penkerių metų amžiaus. Iš jų 12,2 mln. kentėjo nuo sunkaus mitybos nepakankamumo. Kitaip tariant, 6,6 proc. pasaulio vaikų iki penkerių metų amžiaus nustatytas mitybos nepakankamumas, o 1,9 proc. – sunkus. Ši problema ryškiausia Pietų Azijoje – šiame regione mitybos nepakankamumas pernai nustatytas net 14,1 proc. vaikų iki penkerių metų amžiaus. Skirtingose Afrikos žemyno dalyse šis procentas svyruoja tarp 5 ir 7 proc. Bendrame Rytų Europos ir Centrinės Azijos regione, į kurį įtraukta ir Lietuva, jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų su nepakankama mityba pernai buvo 1,6 proc. Vaikų klinikinės…
Kraujo bijau tiek, kad alpstu
Jeigu jūsų šeimoje ar artimųjų, draugų rate yra žmogus, kuris paniškai bijo kraujo, vengia tikrintis sveikatą, atlikti kraujo tyrimus – šis projekto „Pagalbos tiltai“ straipsnis yra būtent apie tai. Julija Užkurnienė, medicinos gydytoja, psichoterapeutė, mindfulness mokytoja dalijasi praktinėmis įžvalgomis, ką daryti susidūrus su šia fobija. Sunkiai serga 3-4 proc. pasaulio gyventojų Kraujo baimė turi medicininį terminą – vadinama hematofobija – ir ji priskiriama kraujo, infekcijų bei sužalojimų fobijų grupei, nurodo Amerikos psichiatrų asociacija. Įdomu tai, kad ši fobija tyrinėjama jau nuo 9-ojo dešimtmečio, todėl šiandien gerai žinomos šio tipo fobijos galimos atsiradimo priežastys bei gydymo būdai. Tačiau apie viską – nuo pradžių. Tikriausiai daugeliui yra tekę sutikti gyvenime bent vieną…
Policistinių kiaušidžių sindromas – dažna, bet vis dar menkai suprantama moterų sveikatos problema
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – viena dažniausių hormoninių būklių, paveikiančių vaisingo amžiaus moteris. Specialistų duomenimis, su šiuo sindromu susiduria nuo 10 iki 20 procentų moterų visame pasaulyje, tačiau dalis jų apie tai net nežino. Priežastis paprasta – PKS simptomai dažnai būna įvairūs, o kartais ir visai neryškūs. Gydytojai pabrėžia, kad PKS nėra viena konkreti liga. Tai sindromas, apimantis visą simptomų ir hormoninių pokyčių visumą. Jam būdingas padidėjęs vyriškų hormonų kiekis, sutrikusi ovuliacija ir dažnai – pakitimai kiaušidėse, matomi echoskopijos metu. Kokie simptomai turėtų kelti įtarimų? Vienas dažniausių signalų – nereguliarios menstruacijos arba ilgos pertraukos tarp jų. Kai kurioms moterims mėnesinės gali pasirodyti vos kelis kartus per metus. Kitas svarbus…
Apgaulių pūga gruodį: sukčių aktyvumas metų pabaigoje šoktelėjo beveik 4 kartus
Dar prieš dešimt metų buvo manoma, kad kibernetiniai nusikaltėliai turi labai gerai mokėti programuoti. Dabar situacija visai kitokia. Sukčiavimas tapo lengvai prieinama paslauga. Sukčiai veikia kaip industrija, kuri planuoja savo veiksmus taip pat kruopščiai, kaip tai daro teisėtas verslas. Tai rodo ir skaičiai: vien per 2025 metus „Telia“ jau užblokavo apie 15 milijonų skambučių. „Šiandien sukčiai dažniausiai nedirba po vieną. Jie veikia didelėse tarptautinėse grupėse. Šios grupės veiklą vykdo panašiai kaip didelės įmonės. Jos turi labai daug darbuotojų, kuria naujus sprendimus, ieško skirtingų pajamų šaltinių ir komandai stiprinti net išlaiko personalo skyrius, motyvuoja darbuotojus, kurie pasiekia aukštų rezultatų sukčiaudami“, – sako Vytautas Bučinskas, Verslo užtikrinimo, atsparumo ir tvarumo vadovas. Sukčiai…
Šventiniu laikotarpiu – nemaloni staigmena miške: vėl išmestos padangos
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Kuršėnų regioninio padalinio miškininkai dalijasi neraminančia informacija – jau antrą kartą šiais metais Gruzdžių girininkijoje randamos išmestos padangos. Jau antras radinys šiemet Prieš pat šventes Gruzdžių girininkijoje, Šiaulių r., užfiksuotas naujas šiukšlinimo atvejis – rasta daugiau nei tona išmestų padangų. Tokie dideli kiekiai padangų išmetami ne pirmą kartą. Dar spalį miškininkai toje pačioje girininkijoje rado daugiau nei 5 t padangų. Dideli atliekų kiekiai šventiniu laikotarpiu fiksuoti ir Klaipėdos r., Šernų girininkijoje – Šernų ir Lėbartų miškuose girininkai neseniai iš miško išvežė daugiau nei 11,5 t įvairių atliekų. Nors bendras surenkamų nereikalingų padangų kiekis Lietuvoje mažėja – 2023 m. surinkta 212 t, o praėjusiais metais – 192 t, pastarųjų mėnesių įvykiai rodo, kad šiukšlinimo miške problema išlieka aktuali. Neatsakingai išmestos atliekos – didelė žala gamtai ir žmogui Dažniausiai miškuose randamos atliekos – plastiko…
Finišuoja „Live on Water“ projektas: finale – melodingosios Rūtos Loop pasirodymas
Atsitraukti nuo visko, pabėgti į gamtą ir pabūti ramybėje: tai – veiksmai, kurie padeda tiek atlikėjams, tiek ir kitiems kūrėjams atsiriboti nuo išorinio pasaulio ir įveikti kūrybinį bloką. Tokios taisyklės laikosi ir melodingoji Rūta Loop. Rūta – paskutinioji atlikėja, pasirodžiusi ant muzikinio projekto „Live on Water“ plausto Nemune, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Kai su kitais menininkais vykstame į kūrybines stovyklas – jos itin išpopuliarėjo po karantino, turime jaukią ir malonią tradiciją: dalytis savo kūryba ir nebebūti tokiais individualistais, kaip anksčiau. Mes keliaujame į sodybą, kuri – gamtos apsuptyje, dvelkia ramybe ir taptų įkvėpimo šaltiniu“, – sako atlikėja. Rūta pasakoja, kad tokia vieta – jos tėvų sodyba, esanti Utenos rajone. Pasak jos,…
Drausti, patarti, o gal klausti: kaip į paauglių antrąją pusę turėtų reaguoti tėvai?
Išsiblaškymas, padidėjęs jautrumas ir kur kas intensyvesnės emocijos – įprasti ženklai, bylojantys, kad paauglys įpuolė į romantinius santykius. Tačiau kaip į juos turėtų reaguoti tėvai, dažnai siekiantys perdėtai apsaugoti vaikus? Apie tai išsamiai pasakoja SOS vaikų kaimai Lietuva multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) programos specialistė Monika Jankauskaitė. „Prisiminkite pirmuosius savo paauglystės santykius – būtent nuo to pradedu šnekėdama su tėvais apie jų vaikų romantinį gyvenimą. Juk net kai įsimyli suaugusieji, dažnas aplink save nebemato beveik nieko kito. O čia kalbame apie paauglius. Tad natūralu, kad tai taps jų pasaulio centru, didžiausiu prioritetu gyvenime, o hobiai, mokslai, kiti draugai ar šeima gali atsidurti antrame plane“, – sako M. Jankauskaitė. Ji pratęsia, kad…
Mažiau biurokratijos, daugiau dėmesio aplinkosaugai ir savivaldai: Seimo rudens sesijoje priimti Aplinkos ministerijos parengti įstatymų projektai
Praėjusią savaitę pasibaigusioje Seimo rudens sesijoje priimti 9 Aplinkos ministerijos parengti teisės aktų paketai. Svarbių įstatymų pataisos sustiprino aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, sutrumpino administracines procedūras dėl poveikio aplinkai vertinimo, sudarė sąlygas kaimuose esančią žemę perduoti savivaldai, nustatė aukštesnius reikalavimus statybos produktams. „Rudens sesija tikrai buvo labai produktyvi, konstruktyvi, tačiau kartu ir sunki. Tai buvo metas, kai susidūrėme su daugybe iššūkių, bet aš džiaugiuosi, kad Aplinkos ministerijos vairą pavyko perimti sklandžiai ir efektyviai. Per trumpą laiką subūriau stiprią, atsidavusią politinę komandą, ir nuo pat pirmos dienos kartu su visais Aplinkos ministerijos kolegomis pajutome vieningą norą įgyvendinti bendrus tikslus. Kiekvienas žingsnis buvo žengiamas su aiškiu noru prisidėti prie mūsų šalies aplinkosaugos tikslų ir su pasitikėjimu, kad galime kurti…
