Prancūziškas batonas – vienas tų produktų, kuriuos tikriausiai galėtume pavadinti šios šalies simboliu. Šis batonas yra nepamainoma kasdienio gyvenimo dalis. Prancūzai jį valgo ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienei ar užkandžiauja tiesiog eidami gatve. Tačiau kodėl iš pirmo žvilgsnio toks paprastas produktas staiga tapo tokiu pamėgtu visame pasaulyje? Thierry Lauvray, prekybos tinklo „Iki“ konditerijos ekspertas, sako, kad išskirtinis prancūziško batono bruožas – auksinės spalvos traški išorė ir ypatingai minkštas vidus. „Nors vadinamas prancūzišku, šis batonas neabejotinai itin mėgstamas ir Lietuvoje. Tradicinis prancūziškas batonas kepamas naudojant vos tris ingredientus: kvietinius miltus, vandenį, mieles arba raugą ir druską. Prancūziškas batonas neturi būti nei perkeptas, nei per mažai iškeptas. Iš išorės jis turi…
3 iš 4 atliekas rūšiuojančių Lietuvos gyventojų tai daro dėl aplinkos tausojimo
Trys iš keturių atliekas rūšiuojančių Lietuvos gyventojų to imasi norėdami prisidėti prie aplinkos tausojimo. Siekį prisidėti prie gamtos išteklių taupymo ir sąvartynų mažinimo nurodė 74% apklaustųjų. Beveik trečdalis jų nurodė, kad juos rūšiuoti skatina patogi rūšiavimo sistema ir arti namų esantys konteineriai. Šiuos Lietuvos gyventojų įpročius atskleidė tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa, atlikta šių metų vasario 9 – 12 dienomis. Gamtos saugojimas labiau motyvuoja jaunus ir aukštesnes pajamas gaunančius gyventojus Tyrimo duomenimis, rūšiavimo dėl gamtos išteklių tausojimo dažniau imasi kotedžų ir individualių namų gyventojai (iki 83% rūšiuojančių apklausos dalyvių), didžiųjų Lietuvos miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Be to, gamtos išteklių tausojimo motyvais dažniau vadovaujasi jauno (18 – 29 m.) ir…
Velykiniai atradimai su šefu Roku Galvonu: išbandykite tris išskirtinius receptus
Velykos kasmet pranašauja apie visai čia pat esantį gamtos atgimimą, todėl tai – puiki proga naujos gyvybės suteikti ir mūsų šventiniams stalams, sako jauniausiu Lietuvos šefu tituluojamas Rokas Galvonas. Jis kviečia kurti naujas velykinių valgių tradicijas ir dalijasi trimis unikaliais receptais, kuriems reikalingus „Deluxe“ prekių ženklo ingredientus rasite prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėse. R. Galvonas pasakoja, kad jam Velykos pirmiausia asocijuojasi su šeima, ir, žinoma, gausybe maisto nuklotu stalu: „Absoliutus mano velykinis favoritas yra tikra stalo puošmena – „Velykų boba“, dar kitaip vadinamas „paskenduoliu“. Tai dar XIX amžiuje ar seniau keptas mielinis pyragas, kurio kildinimo procesas vykdavo šaltame vandenyje. Po to, aukštoje formoje yra kepama mielinė banda. Apmaudu, kad šiemet švenčių su…
Taksi į pavežėjos darbą iškeitusi pensininkė: „Dabar aš ilsiuosi ir nebijau klientų“
„Dabar aš ilsiuosi“, – sako 63 metų „Bolt“ pavežėja dirbanti Irena Enskaitienė. Dvidešimt metų Vilniuje gyvenanti moteris – viena iš nedaugelio moterų, uždarbiaujančių su šia pavežėjimo platforma. Ji neslepia, kad, panorusi keisti darbą ir vežti keleivius, susidūrė su skeptiškomis aplinkinių reakcijomis, jų sulaukia iki šiol. Vis dėlto, žodžio kišenėje neieškanti moteris džiaugiasi pagaliau radusi ramų darbą, kurio gali imtis kada panorėjusi. Sumaniusi tapti vairuotoja išgirdo, kad čia ne bobų reikalas I. Enskaitienė vairuotojos darbu susidomėjo beveik prieš šešerius metus, kai pabodo ilgametė veikla. „Visą laiką dirbau restoranuose su maistu. Buvau ir kepėja, ir įvairiose kitose pozicijose. Viename draugų vakarėlyje papasakojau, kaip nusibodo tas darbas. Nebuvo galima ten nei pasipuošti, nei…
Skrandžio rūgštingumo problemas reikia spręsti integratyviai: gydytoja paaiškino, kaip ir ką daryti
Dažnas mūsų pastebi, kad anksčiau galėjo drąsiai valgyti pačius aštriausius patiekalus ar užkandžiauti vėlai vakare, ir kitą dieną savijauta vis tiek būdavo puiki. Tačiau bėgant metams, net jeigu ir neteko susidurti su rimtesnėmis sveikatos problemomis, suvalgius sunkiau virškinamo bei aštresnio maisto vis dažniau ima pasireikšti nemalonūs simptomai: suprastėjęs virškinimas, rėmuo, gastroezofaginio refliukso liga (GERL) ir kt. Tai nėra atsitiktinis reiškinys. Biomedicinos mokslų daktarė, docentė ir šeimos gydytoja Lolita Rapolienė sako, kad taip nutinka dėl kelių priežasčių: „Bėgant metams silpnėja visi kūno raumenys, tarp jų ir apatinio stemplės sfinkterio raumenys, kuris atsakingas už stemplės apsaugą nuo rūgštaus skrandžio turinio. Kita priežastis ta, kad su amžiumi virškinimo sistemoje prasideda tam tikri pokyčiai…
Aktyvumas karantininį pavasarį: kaip mankštintis, kol sporto klubai dar uždari?
Prasidėjus kalendoriniam pavasariui, tradiciškai ateina metas pradėti judėti aktyviau ir ruoštis vasaros sezonui. Bet sporto klubai lankytojams durų Lietuvoje neatvers mažiausiai iki balandžio 1 dienos, tad savo sveikata gyventojams tenka pasirūpinti patiems – sportuoti namuose ar lauke, dažnai be trenerių pagalbos ar stingant reikiamų įrankių. Savarankiškai mankštintis gali padėti išmaniosios programėlės, kurios leis sekti savo progresą, išmokti naujų pratimų ir atsipalaiduoti. 1. Sportui bet kokiomis sąlygomis – „Fitify Workouts“ Ieškantiems įrankio, kuris aktyviu laisvalaikiu padėtų pasirūpinti nuo „A iki Ž“ verta išbandyti virtualų trenerį „Fitify“. Programėlė ne tik išmokys naujų pratimų, bet ir pasiūlys iš anksto paruoštų treniruočių, seks vartotojų progresą, skaičiuos sudegintas kalorijas. „Fitify“ vartotojai programėlėje ras daugiau nei 900…
Eksporto specialistams rengti skirta programa keliasi į Kauno technologijos universitetą
Eksporto augimas didele dalimi priklauso nuo specialistų, dirbančių su užsienio rinkomis, kompetencijų ir parengimo. Nuo 2023 metų šių specialistų rengimu rūpinsis Kauno technologijos universitetas (KTU), kuris perima „Versli Lietuva“ eksporto lyderių programos „Sparnai“ įgyvendinimą ir integruoja ją į bakalauro studijų programą „Verslas ir antreprenerystė“. Tai bus pirmoji specializuota studijų programa, rengianti eksporto srities specialistus Lietuvoje. „Menkas eksporto rinkų pažinimas ir eksporto kompetencijų trūkumas vis dar išlieka viena didžiausių kliūčių, stabdančių smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą į užsienį. Nors nuo programos „Sparnai“ pradžios į darbo rinką įsiliejo 40 eksporto specialistų, bet tai yra gana mažai, lyginant su verslo poreikiu ir eksporto rinkų galimybėmis, kurias įmonėms gali atverti eksporto specifiką išmanantys darbuotojai.…
„Vilniaus vandenys“: plastiko minkštikliai nuotekose – grėsmingai auganti problema, pramonei būtini griežtesni įpareigojimai
Plastiko minkštiklių – ftalatų ir fenolių – kiekiai nuotekose grėsmingai auga. Prieš dešimtmetį šalies vandentvarkininkams dar buvę nežinomi, dabar šie teršalai rikiuojasi dažniausiai nuotekose aptinkamų ir sparčiausiai augančių teršalų dešimtuke. Vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pirmadienį kreipėsi į Aplinkos ministeriją, siūlydama griežtinti gamybos įmonių į nuotekas išleidžiamų ftalatų ir fenolių reguliavimą. Bendrovė taip pat ieško mokslinio ir technologinio sprendimo šiems teršalams išvalyti ir tikisi didesnio visų – pramonės įmonių bei gyventojų – sąmoningumo, siekiant išsaugoti švarią supančią aplinką. Ftalatai ir fenoliai yra lengvai migruojanti plastiką suminkštinanti medžiaga, plačiai naudojama gamybos procesuose ir randama įvairiuose buities produktuose – maisto ir gėrimų pakuotėse, namų valymo ir skalbimo priemonėse, žaisluose, kosmetikos gaminiuose, asmens higienos priemonėse. Skaičiuojama, kad vien…
Pasaulinė žemės diena: sustokime, pagalvokime, veikime!
Šiais metais Pasaulinę žemės dieną antrą kartą esame priversti minėti kitaip – be šiai progai skirtų masinių renginių ir žmonių susibūrimų. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) akademinei bendruomenei Žemės diena turi ypatingą simbolinę reikšmę, nes akademijos tyrėjai ir dėstytojai dirba, o studentai ateityje planuoja dirbti tiesiogiai planetos likimui įtaką darančiose srityse – ekologijos, žemės ūkio, miškininkystės, inžinerijos, vandens išteklių, bioekonomikos. Kovo 20 d. 12 val. VDU ŽŪA laikantis valstybės nustatytų karantino reikalavimų bus iškelta Žemės vėliava. Šia ceremonija akademijos bendruomenė siekia atkreipti visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį į mūsų planetai kilusius iššūkius bei skatina ugdyti naują požiūrį ir ieškoti naujų sprendimų šiems iššūkiams mažinti. 2021 m. Žemės dienos…
Tyrimas atskleidė, kokius naujus apsipirkimo įpročius lietuviai atrado per pandemiją
Jau daugiau nei metus atsikvėpti neleidžiančios COVID-19 pandemijos metu vartotojai atrado naujų pomėgių, pradėjo dažniau gaminti maistą namuose, o šiemet atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad didžioji dalis gyventojų pakeitė ir apsipirkimo įpročius. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, teigia, kad vartotojų elgesys maisto prekių parduotuvėse pastebimai pasikeitė. „Pandemija pakeitė ne tik mūsų asmeninius gyvenimus ir kasdienybę, bet taip pat suformavo ir tam tikrus apsipirkimo įpročius, kurie leidžia jaustis saugiau COVID-19 protrūkio metu. Atliktas visuomenės tyrimas rodo, kad naujus įpročius, tokius kaip pirkinių krepšelio planavimas, apsipirkimas su sąrašu, gyventojai planuoja išlaikyti ir ateityje. Savo ruožtu, siekdami, kad apsipirkimas būtų kuo saugesnis ir patogesnis, mes toliau didiname savitarnos kasų…
