Iš senosios Kauno ledo arenos čiuožėjams persikėlus į šiuolaikiškus Ledo rūmus greta „Girstučio“, nugyventos patalpos Aušros gatvėje tapo daugiafunkciu sporto kompleksu. Pokyčių imtasi dėl išaugusio treniruočių aikštelių poreikio. Čia išsiteks šimtai sportininkų – galės treniruotis krepšininkai, futbolininkai ir netgi penkiakovininkai. Inventoriumi jau dabar naudojasi įvairių Kauno sporto mokyklų auklėtiniai. Efektyvesnis turto valdymas Įvertinus Ledo rūmų užimtumą, nuspręsta imtis pokyčių. Paskaičiuota, kad Kovo 11-osios g. esančiose dviejose pilnų matmenų aikštėse po vienu stogu telpa visi žiemos sporto šakų entuziastai. Transformavus senąją Ledo areną Aušros g. 42C į daugiafunkcį sporto centrą, sukurta daugiau erdvių skirtingoms sporto šakoms. Sekta pasiteisinusiu Kauno halės pavyzdžiu, kur kone kasdien sportuoja šimtai žmonių. „Girdėjome svaičiojimų, kad senoji…
Ministerija kviečia teikti kandidatūras medikų apdovanojimams
Minint Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, kuri nuo 2004 m. kasmet švenčiama balandžio 27-ąją, Sveikatos apsaugos ministerija tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama jiems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. Kandidatus nominacijoms galima teikti iki š. m. kovo 15 d. Ministerija kviečia sveikatos apsaugos sistemos įstaigas, medikų bendruomenę ir pacientus aktyviai siūlyti kandidatus nominacijoms. „Artėjant Lietuvos medicinos darbuotojų dienai turime puikią progą pagerbti sveikatos apsaugos sistemai ir pacientams nusipelniusius darbuotojus, išreikšdami jiems nuoširdų dėkingumą už kasdienį pasiaukojimą saugant žmonių sveikatą ir gyvybes. Mūsų šalies medikų profesionalumas, kasdienės jų pastangos stiprinti žmonių sveikatą ir visos medikų bendruomenės tarpusavio bendradarbiavimą –…
„Via Lietuva“ ruošiasi žvyrkelių programos startui: atliekami kelių su žvyro danga priešprojektiniai tyrimai
Praėjusiais metais už valstybinės reikšmės kelių plėtrą atsakinga įmonė „Via Lietuva“ parengė naują žvyrkelių programą, į kurią iš viso įtraukta 750 km kelių su žvyro danga. Naujai Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai žvyrkelių programai skyrus papildomą ir tikslinį finansavimą, jos įgyvendinimui jau pradėti parengiamieji darbai. Skaičiuojama, jog už šiais metais žvyrkelių programai Vyriausybės skirtą papildomą 20 mln. Eur sumą asfaltavimo darbai galėtų būti inicijuoti 40 km kelių su žvyro danga atkarpose. Tikslus asfaltuojamų žvyrkelių kilometrų skaičius paaiškės po rangos darbų viešųjų pirkimų procedūrų. Siekdama kokybiškai pasirengti žvyrkelių programos įgyvendinimui bei efektyviai panaudoti valstybės skirtas lėšas, „Via Lietuva“ pradėjo kelių su žvyro danga tyrimus bei konstrukcijos būklės vertinimus. Remiantis šių tyrimų rezultatais bus…
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pranešimas: Seime vyks spaudos konferencija „10-osios Lietuvių kalbos dienos – kalbos šventė Lietuvoje ir pasaulyje“
2025 m. vasario 7 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Vasario 12 d., trečiadienį, 13.00 val. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK) Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai, 2 a.) rengia spaudos konferenciją „10-osios Lietuvių kalbos dienos – kalbos šventė Lietuvoje ir pasaulyje“. Joje bus pristatyta jubiliejinių Lietuvių kalbos dienų renginių programa, pagrindiniai dalyviai, išsamiau papasakota apie šių metų Lietuvių kalbos dienų sostinės Šiaulių ir mažosios sostinės, kuriai atstovauja Vašingtono K. Donelaičio lituanistinė mokykla, kūrybinius sumanymus, diasporos įsitraukimą ir organizatorių siekius. Dalyvauja: Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Daina…
Raimundas Petrauskas išrinktas KTU Tarybos pirmininku
Vasario 7 d. vykusio Kauno technologijos universiteto (KTU) Tarybos posėdžio metu slaptu balsavimu naujuoju Universiteto Tarybos pirmininku tapo Raimundas Petrauskas, bendrovės „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius. R. Petrauskas anksčiau jau yra ėjęs KTU Tarybos pirmininko pareigas. Primename, kad KTU Taryba sudaroma 5 metams iš 11 narių. Taryba numato strateginius Universiteto tikslus, renka rektorių, užtikrina atskaitingumą ir ryšį su visuomene bei steigėjais. Pranešimą paskelbė: Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas
Lietuvoje prasideda „Galaxy S25“ serijos išmaniųjų telefonų prekyba
Vasario 7 d. Lietuvoje prasideda oficialūs „Samsung“ telefonų „Galaxy S25 Ultra“, „Galaxy S25+“ ir „Galaxy S25“ pardavimai. Šiuose įrenginiuose dirbtinis intelektas tampa tikru asmeniniu pagalbininku – jis supranta naudotojų poreikius, palengvina kasdienes užduotis ir leidžia naudotis išmaniosiomis funkcijomis intuityviau nei bet kada anksčiau. Pagal išankstinės prekybos rezultatus, Lietuvoje perkamiausiu „S25“ serijos modeliu išlieka „Galaxy S25 Ultra“, sudarantis 60 proc. visų pardavimų. Antrąją vietą užima „Galaxy S25“ modelis su 25 proc. pardavimų, trečioje rikiuojasi „Galaxy S25+“, kurio pardavimai sudaro 15 proc. Didesnė atmintis tampa vis svarbesniu veiksniu priimant sprendimą dėl įrenginio pasirinkimo. Bendrovės duomenimis, 90 proc. „Galaxy S25“ serijos pirkėjų renkasi versijas su 512 GB atmintimi, taip signalizuodami augančius duomenų saugojimo…
Premijuotas VILNIUS TECH ir VU mokslininkų komandos 15 metų vykdytas tyrimas paspartins ligų gydymą
Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendruomenei neeilinis įvykis – Lietuvos mokslų akademija ką tik paskelbė 2024 metų Lietuvos mokslo premijų laureatus ir vienos iš šešių premijų laimėtojais tapo mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. Dalius Navakauskas ir jo mokinys prof. dr. Dalius Matuzevičius. Premijuotas Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkų komandos 15 metų vykdytas Fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų darbų ciklas „Epigenetiniai ir genetiniai biožymenys ligų diagnostikai ir individualizuotai terapijai: mechanizmų tyrimas, metodų kūrimas ir pritaikymo sritys (2009–2023)“. Šis didžiulis darbas tapo svarbiu moksliniu proveržiu ligų diagnostikoje ir individualizuotos terapijos kūrime, kuris atveria visiškai naujas galimybes personalizuotai sveikatos priežiūrai ir paspartins ligų gydymą. „Tai buvo pirmoji tokios apimtiems ir…
Iš Dakaro sugrįžęs B. Vanago videografas: žmonės bijo nepatogių kelių
Laisvai samdomas operatorius, prodiuseris, montažo režisierius, šių metų Benedikto Vanago komandos Dakaro ralyje videografas, Silvestro Belt vaizdo klipų „Eurovizijai“ autorius Vytautas Valaitis savo karjerą pradėjo dar mokykloje – savamokslis moksleivis jau filmavo vestuves. Vis dėlto, anot Vytauto, gyvenimas ir karjera būtų pasisukę visiškai kitaip, jei jis būtų nusprendęs nestoti į universitetą. „Universitetas tikrai nėra vien tik studijos. Man tai buvo lyg smėlio dėžė, kurioje galėjau eksperimentuoti, dalyvauti įvairiose bendruomenėse ir realizuoti save. Man ši laisvė leido kartu su studijomis vystyti savo veiklas, susirasti svarbių ryšių ir netgi atrasti būsimą žmoną“, – pasakojo vyras. Papildoma specialybė – saugi ateitis Nors Vytautas yra vaizdo įrašų kūrėjas, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) jis studijavo…
Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“
Siūlymams pereiti į 4 dienų darbo savaitės modelį skambant vis dažniau ir garsiau, girdime ir daug prieštaravimų. Vienas argumentas – „visada taip buvo“, kitas – „verslui bus per sunku“. Tuo tarpu treti teigia, kad tai nesuderinama su vienos ar kitos industrijos specifika. „Net neabejoju, kad 1926 m. Henry Fordo gamyklose įvykdytas perėjimas iš 6 į 5 darbo dienas ar industrinės revoliucijos metu vykdyti pirmieji bandymai leisti darbininkams pailsėti (1870 m. – JAV, 1871 m. – UK, 1936 m. – Prancūzijoje) lygiai taip pat buvo laikomi utopija ir nesąmone“, – teigia VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto dekanė prof. dr. Vida Davidavičienė. Anot jos, priešintis neįprastai idėjai – normalu, tačiau ignoruoti kintančios…
Ar įmanoma, kad Lietuvoje visiškai dingtų internetas?
Lietuvai ruošiantis krizinėms situacijoms ir Baltijos jūroje pasikartojant sabotažo atvejams, kyla klausimas, ar nors vienai dienai Lietuva visiškai liktų be interneto? Ekonomikai gyvybiškai svarbaus interneto visoje Lietuvoje „išjungti“ nepavyks net ir paveikus daugiau kaip vieną ryšių infrastruktūros tašką. „Bitės“ ekspertai ramina, kad ekstremalioms situacijoms esame pasiruošę geriau nei manoma, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Gamtos stichijos, energetiniai šokai ar kibernetiniai išpuoliai daro poveikį ryšių infrastruktūrai bei sklandžiam paslaugų veikimui. Vis tik ryšio tiekėjai mūsų šalyje investuoja į tinklo stabilumą, paslaugų užtikrinimą bei rizikų valdymą tam, kad nuo kritinių situacijų būtume maksimaliai apsaugoti. Nemažiau svarbu ir tai, kad ištikus bet kokiai krizei, jų padariniai būtų kuo mažesni, bet svarbiausia – neliktume be ryšio“,…
