Pesto – vienas labiausiai pasaulyje pamėgtų tradicinių itališkų padažų iš baziliko ir sūrio, taip pat praturtintas kedro riešutais, česnakais ir aukščiausios kokybės alyvuogių aliejumi. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad šis padažas – ne tik skanus, suteikiantis gaivumo įvairiausiems patiekalams, tačiau ir yra labai universalus, o ieškantys neįprastų skonių gali išbandyti ir kitokias šio padažo versijas. Atsirado dar viduramžiais „Pesto padažas yra paprastai pagaminimas, sveikas ir gaivus pagardas, padėsiantis nesunkiai leistis į kulinarines improvizacijas. Šis padažas puikiai dera valgant pačius įvairiausius patiekalus. Italijoje jis mėgstamas su makaronais, juo gardinami sumuštiniai, salotos, o kartais netgi sriubos. Pesto itin pamėgtas ir Lietuvoje. Pastebime, kad pirkėjai ne tik dažnai jo…
Į televizoriaus pasirinkimą nežiūrėkite pro pirštus: interjero dizainerė nurodė didžiausias klaidas
Televizorius gali tapti stilinga interjero detale arba atvirkščiai – sugadinti visą kambario vaizdą, įsitikinusi interjero dizainerė Justina Garbštė. „Samsung The Frame“ kampanijos ambasadorė dalijasi pagrindinėmis taisyklėmis, kurias būtina žinoti planuojant televizoriaus vietą namuose ir įspėja, kokių klaidų reikėtų vengti. „Pirma ir pati svarbiausia taisyklė, į kurią reikėtų atsižvelgti – tinkamai pasirinkti televizoriaus dydį pagal turimą erdvę. Televizoriaus įstrižainė yra tiesiogiai susijusi su dviem dalykais: atstumu nuo sofos iki televizoriaus ir aukščio, kuriame televizorius yra kabinamas. Pavyzdžiui, jei televizoriaus įstrižainė yra 48 centimetrų, tuomet atstumas nuo sofos iki televizoriaus turėtų būti apie 2,7 metro. Jei televizorius yra 50 centimetrų įstrižainės – atstumas turėtų siekti 3 metrus, o 65 cm ir didesnės…
Prezidentas su aplinkos ministru aptarė pasirengimą EVT
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda prieš artėjančią Europos Vadovų Tarybą (EVT) susitiko su aplinkos ministru Simonu Gentvilu ir aptarė Lietuvos poziciją klimato kaitos klausimais. „Europos Sąjunga, keldama ambicingus taršos mažinimo tikslus, jau dabar demonstruoja pasaulinę lyderystę kovoje su klimato kaita. Lietuva, palaikydama žaliąją transformaciją, sieks teisingo pastangų pasidalinimo tarp valstybių, atsižvelgiant ir į mūsų šalies žmonių bei ekonomikos galimybes“, – sakė šalies vadovas. Gegužės 25 d. EVT tvirtins papildomas gaires, skirtas užtikrinti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis iki 2030 m. sumažėtų 55 proc. Prezidentas per susitikimą taip pat domėjosi, kaip vyksta pasiruošimas šių metų lapkritį Glazge vyksiančiai Jungtinių Tautų (JT) Klimato kaitos konferencijai (COP26). Pranešimą paskelbė: Antanas Manstavičius,…
Kunigas Benas Lyris: „Abejojate donoryste? Pažiūrėkite į laukiančiuosius transplantacijos kaip į savo vaikus“
Pasaulyje labai daug kas mūsų nejaudina. Ir tik pajutę, kas yra liga ar nelaimė, tampame jautresni aplinkai ir esame pasirengę viskam, kad tik artimasis išgyventų, pasveiktų. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos kalbina kunigą Beną Lyrį ir klausia: kaip padaryti, kad taptume jautresni vieni kitiems. Bendraudami su žmonėmis matome, kad apie organų donorystę žino daugelis, tačiau jų informacija ne visada teisinga. Donorystę gaubia mitai, įvairūs gąsdinimai ir pan. Maždaug trečdalis artimųjų nesutinka, kad mirštančio ligonio organai būtų paaukoti donorystei. Mes labai dažnai esame abejingi tol, kol mūsų tai nepaliečia. Nes iki tol tiesiog nesuprantame tos situacijos. Tarnaudamas Kauno klinikose, matau labai daug žmonių, kurie laukdami donoro savo…
Turite klausos problemą? Nustebsite, kiek daug pastangų kainuoja atrasti savyje jėgų kreiptis pagalbos
Pavasarį pranašaujantis paukščių čiulbėjimas yra tik vienas iš aplinkos garsų, kurie daugybei žmonių dėl turimo klausos sutrikimo nepažįstami – Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, jog per artimiausius dešimtmečius prasta klausa gali grėsti jau 1 iš 4 planetos gyventojų. Daugiau rūpinantis savimi ir išsivadavus iš stereotipinių nuostatų, kai problema paliečia asmeniškai, priimti sprendimą nešioti klausos aparatus daug lengviau. Dažniausiai klausa ima silpti dėl natūralaus senėjimo proceso, tačiau sveikatos būklė, kai viena ar abiem ausimis sunku „sugaudyti“ aplinkos garsus ar pašnekovo žodžius, pasireiškia ir dėl genetikos, gretutinių ligų ar traumų, kitų sveikatos pakitimų. Kasdienis triukšmas – dar viena klausos sutrikimo priežastis, kuri lydi kiekvieną mūsų. Itin jo žalą jaučia vis daugiau jaunų žmonių,…
Pats laikas virti dilgėlių sriubą – vaistininkė paaiškino, kuo ji naudinga
Didžioji dilgėlė – pavasarinis augalas, kuris šiuo metų laiku yra tikras naudingų medžiagų šaltinis. Šiais metais „Eurovaistinės“ lietuviškiausiu vaistinių augalu pripažinta dilgėlė, pasak vaistininkų, naudinga ir grožiui, ir gerai savijautai. „Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė sako, kad didžioji dilgėlė gerai visuomenei pažįstamas vaistinis, vitamininis, maistinis augalas, kuris ypač prisimenamas po žiemos, tačiau gali būti naudojamas visus metus. „Didžiąją dilgėlę galima pavadini pavasariniu augalu, kuris naudingas, kai mums trūksta vitaminais prisotinto maisto. Dilgėlių daigeliuose randame labai daug vitaminų, kurie naudingi po žiemos išsekusiam žmogui. Joje gausu ir vitamino C, ir B grupės vitaminų. Ne veltui dabar galime matyti, kad visi, kas rūpinasi sveika mityba, renka dilgėles“, – sako vaistininkė. Dilgėlė turi sukaupusi…
Klaipėdos valstybinei kolegijai suteikta išskirtinė teisė
Klaipėdos valstybinei kolegijai suteikta teisė pačiai vertinti būsimųjų studentų užsienyje įgytą išsilavinimą ir kvalifikaciją liudijančius dokumentus. Tai daryti savarankiškai Lietuvoje turi teisę tiktai dvi kolegijos ir dalis universitetų. „Tokios teisės suteikimas yra didžiulis įvertinimas ir dar vienas įrodymas, kad vykdome kokybišką veiklą ir turime aukščiausio lygmens pasitikėjimą“, – tvirtino Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorė Gražina Markvaldienė. Kiekvienas asmuo, turintis užsienyje įgytą kvalifikaciją (užsienio vidurinės mokyklos diplomą), ir norintis studijuoti Lietuvos aukštojoje mokykloje privalo kreiptis dėl įgytos kvalifikacijos pripažinimo, t.y. gauti specialų patvirtinimą, jog jo turimas išsilavinimas atitinka Lietuvos vidurinįjį išsilavinimą. Iki šiol norintieji studijuoti Klaipėdos valstybinėje kolegijoje ir vidurinį išsilavinimą įgiję užsienyje papildomai turėjo kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (SKVC).…
Kuršėnuose – pirmasis saulės parkas Lietuvoje, šienaujamas baltiškų avių
Kuršėnuose esančiame saulės elektrinių parke nuo šiol gyvena beveik 50 avių kaimenė. Tai pirmasis saulės parkas Lietuvoje, kuriame žolę rupšnos nykstančios baltiškos avys – škudės. Šis saulės energijos bendrovės „Saulės grąža“ sprendimas leis tiekti dar žalesnę energiją vartotojams. „Atsižvelgę į gerąją dvejopo žemės panaudojimo praktiką, nusprendėme saulės parko žemę po moduliais skirti ūkininkavimui ir apgyvendinti avių. Tokių pasiteisinusių pavyzdžių yra Kanadoje, JAV, Belgijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje. Rupšnodamos žolę, augančią aplink saulės modulius, avys pasirūpina, kad suvešėjusi augmenija nemestų šešėlių ant saulės modulių ir parkas veiktų visu pajėgumu“, – pasakoja bendrovės „Saulės grąža“ vykdomasis direktorius Mindaugas Gerulaitis. Dvejopam žemės panaudojimui avys pasirinktos neatsitiktinai. Škudės – nykstanti baltiška avių veislė. Anot…
„NielsenIQ“: auga gyventojų palankumas skiepams nuo COVID-19
Pamažu spartėjant vakcinavimo procesui Lietuvoje vis daugiau žmonių į skiepą nuo COVID-19 infekcijos ima žiūrėti palankiai. Rinkos tyrimų bendrovės „NielsenIQ“ duomenimis, balandį beveik du trečdaliai (64 proc.) 16-64 metų amžiaus šalies gyventojų pasisakė už skiepijimąsi, o geidžiamiausiomis lieka visiškai naujos kartos vakcinos, sukurtos RNR pagrindu. Rinkos tyrimų kompanija skaičiuoja, kad jei šiuo metu visi teigiamai apie vakcinas atsiliepiantys gyventojai jau būtų paskiepyti, Lietuva turėtų apie 60-70 proc. imunitetą įgijusios visuomenės ir galėtų tikėtis pandemijos suvaldymo. „Palyginti su vasariu, kuomet buvo skiepijama tik labai nedaug tikslinių grupių, iš viso 58 proc. respondentų sakė, kad tikrai skiepysis arba tikėtina, kad skiepysis. Balandį paskiepytų apklausos dalyvių jau buvo 18 proc., dar 29 proc.…
Alkoholio žala aplinkiniams: padėtis taisosi, bet Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio
Prof. Ilona Tamutienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, Viešojo administravimo katedra Tyrimai patvirtina, kad žala, kurią dėl alkoholio patiria aplinkiniai, mažėja, kai vykdoma griežtesnė alkoholio kontrolės politika – tai lemia, kad ir Lietuvoje padėtis taisosi. Tačiau mes pagal šią žalą vis dar atsiliekame nuo 2015-ųjų ES šalių vidurkio – todėl turime ne tik ir toliau išlaikyti esamus ribojimus, bet ir imtis dar daugiau priemonių mažinti alkoholio žalą artimoje aplinkoje, tarp jų ir mažinti prieinamumą. Alkoholio vartojimo ir smurtinės elgsenos tyrimai pasaulyje nėra nauja sritis. Egzistuoja pakankamai duomenų apie piktnaudžiavimo alkoholiu ir agresijos ryšį. Ypač pabrėžiama, kad alkoholio vartojimas sumažina impulsų kontrolę bei išbalansuoja emocijas, dėl ko…
