Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido Juozapo Jaroševičiaus tritomio veikalo „Lietuvos vaizdas jos civilizacijos požiūriu nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos“ antrąją dalį „Lietuva pirmaisiais trimis šimtmečiais nuo krikščionybės priėmimo“. Veikalo autorius J. Jaroševičius (Józef Jaroszewicz, 1793–1860) – Vilniaus universiteto profesorius, nuo 1827 m. dėstęs civilinę ir baudžiamąją teisę, diplomatiją ir statistiką, priklausęs Vilniaus laikinajai archeologinei komisijai. Profesorius vertinamas kaip Lietuvos kultūros tyrimų pradininkas, o jo tritomis – kaip pirmas bandymas parašyti Lietuvos kultūros istoriją. Veikalas išleistas Vilniuje 1844–1845 metais, jis pelnytai vadinamas XIX a. Vilniaus ir Lietuvos istorijos, kultūros paveldo paminklu. Knygoje aprašomas laikotarpis – nuo Lietuvos krikšto iki XVI amžiaus antrosios pusės.…
Istoriniais faktais „TikTok‘e“ besidalijanti Kristina Petrauskė: išsilavinimas yra aukščiau specialybės
„Atrodytų, pablevyzgoti minutę daug netrunka, bet ir minutės trukmės ar net trumpesniam pasakojimui turiu būti susipažinusi su keliais istoriniais šaltiniais, o kartais pati atlikti kokį tyrimą. Pasitaiko, kad norint atsakyti į, rodos, patį paprasčiausią klausimėlį, gali tekti perskaityti ir 3 daktaro disertacijas”, – sako Kristina Petrauskė, kurią drąsiai galima pavadinti žymiausia Lietuvos istorike socialiniame tinkle „TikTok”. Būtent šio socialinio tinklo vartotojai jau kelerius metus su nekantrumu laukia įtraukiančių Kristinos pasakojimų apie mažiau žinomus Lietuvos ir pasaulio istorijos faktus. Daugiau nei 70 tūkst. sekėjų auditoriją turinti moteris teigia, jog kurti turinį ją pastūmėjo prieš kelerius metus muziejus uždariusi koronaviruso pandemija. Apie tai, kaip sekasi suderinti svarbias pareigas Vytauto Didžiojo karo muziejuje,…
Anželos asmeninė sėkmės istorija persipynė su 55-erių metų Lietuvoje inkstų transplantacijos istorija
Vasaris Anželos gyvenime visada buvo ir bus išskirtinis mėnuo. Vasario 7-ąją ji kasmet švenčia mamos gimtadienį, o vasario 17-ąją – savąjį. Tačiau nuo šiol mamos gimtadienis jai taps dar ypatingesnis – tą dieną ji sulaukė likimo dovanos, apie kurią svajojo beveik trejus metus. Vasario 7-oji dabar taps jos antruoju gimtadieniu – diena, kai jai buvo persodintas inkstas ir atsivertė naujas gyvenimo lapas. Šią vasario 17-ąją savąjį gimtadienį, pirmą kartą po daugelio metų, minėjo be dializių, su dėkingumu, ir svajonėmis apie keliones. Vasarį ir Lietuva turi net keletą svarbių minėtinų datų: vasario 16-oji – Nepriklausomybės diena ir vasario 18-oji – organų donorystės ir transplantacijos istorijos pradžia Lietuvoje, kai 1970-aisiais, prieš 55-erius…
„Moterų ralis“ sukirto rankomis su pasauline telematikos lydere „Gurtam“
Didžiausio Lietuvoje moterų auditorijai skirto renginio „Moterų ralis“ komanda šiemet bendradarbiaus su pasaulyje pirmaujančia telematikos programinės įrangos kūrėja „Gurtam“, kurios būstinė įsikūrusi Vilniuje. „Gurtam“ kuria technologijas, kurios užtikrina automobilių parko valdymą ir yra plačiai taikomos įvairių verslų visame pasaulyje. Įmonės generalinio direktoriaus Aliaksei Shchurko teigimu, partnerystė su „Moterų ralio“ renginiu Lietuvoje yra išskirtinė. „Automobilių sportas, ypač – ralio lenktynės, reikalauja aukščiausio lygio saugumo ir tikslumo, kur svarbi kiekviena sekundė ir sprendimas. Šis bendradarbiavimas parodo, kad mūsų įmonės kuriami sprendimai neapsiriboja tik tradicine automobilių parko stebėsena, bet suteikia pridėtinę vertę tokiose sudėtingose aplinkose, kaip kad automobilių sportas – didina vairuotojų saugumą, mažina rizikas“, – sakė „Gurtam“ generalinis direktorius. Pasak A. Shchurko,…
ŽŪR atstovai susitinka su Aplinkos ministru P. Poderskiu
Vasario 18 d. 14 val. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) nariai susitinka su Aplinkos ministru Povilu Poderskiu. Susitikimas vyks Aplinkos ministerijoje, Vilniuje (216 kab – 1vieta-2aukštas). Planuojama susitikimo trukmė – 1 val. Susitikime planuojami aptarti šie klausimai: Nacionalinė žemės tarnybos (NŽŽ) veikla; Žemės ūkio paskirties įstatymas ir jo apėjimo galimybės įsigyjant virš 500 ha; Valstybinės žemės pardavimo procesų tobulinimas; Medžiojamųjų ir nemedžiojamų gyvūnų daroma žala bei galimi sprendimo būdai; Sodų bendrijų problemos, susijusios su žemės ūkio paskirties sklypais; Gyvulininkystė, daugiametės pievos ir agromiškininkystė; Kiti aktualūs žemės ūkio ir aplinkosaugos klausimai. Atstovas kontaktams – ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas. tel. +370 655 64819 Pranešimą paskelbė: Sonata Kisielienė, LR Žemės ūkio rūmai
Oda dega, rausta, niežti? Galbūt tai kontaktinis dermatitas
Pasaulyje per metus fiksuojama apie 90 milijonų naujų kontaktinio dermatito atvejų. Kontaktinis dermatitas – uždegiminė odos reakcija, kurią sukelia tiesioginis kontaktas su dirginančiomis ar alergizuojančiomis medžiagomis. Tai dažna odos problema, sukelianti nemalonų diskomfortą ir galinti sukelti rimtų komplikacijų. Ši liga yra viena dažniausių profesinių odos ligų. Europos tyrimai rodo, kad su kontaktine alergija susiduria apie 20 proc. gyventojų, o Lietuvoje ši būklė sudaro 10–15 proc. visų dermatologinių susirgimų. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Alergologijos centro pacientas Tomas dalijasi savo patirtimi: „Atrodė, kad niekas negali sugadinti mano ramios dienos sode. Tačiau kelias valandas pasidarbavęs su naujomis sodo pirštinėmis, rankas pradėjo niežėti, jos ėmė rausti, oda degti. Netrukus supratau, kad tai ne paprastas…
Kas lemia padidėjusį moterų plaukuotumą ir kaip spręsti šią problemą
Padidėjęs kūno plaukuotumas – gan dažna problema, su kuria susiduria iki 15 proc. vaisingo amžiaus moterų. Nors daugelis mano, kad tai – tik estetinė problema, padidėjęs plaukuotumas neretai įspėja ir apie tam tikrus endokrininius sutrikimus. Plačiau apie tai pasakoja klinikos „Nefrida“ gydytoja endokrinologė Julija Bernotaitė-Davydovienė. Hirsutizmas ar hipertrihozė Gydytoja sako, kad pirmiausia reikia atskirti patologiją nuo fiziologijos. Hirsutizmas – tai medicininis terminas, apibūdinantis padidėjusį storų ir pigmentuotų plaukų augimą moterims tose kūno vietose, kuriose plaukai paprastai auga vyrams – ant veido smakro srityje, krūtinės, nugaros, pilvo, vidinėje šlaunų pusėje. Šią problemą lemia padidėjusi androgenų (vyriškų hormonų), ypač testosterono, gamyba arba plauko folikulo (svogūnėlio) jautrumas šiems hormonams. „Moterų ir vyrų plaukų…
Vaikų peršalimo ligos: ką daryti, kai jūsų atžala iš darželio ir vėl parsineša slogą?
Ikimokyklinio amžiaus vaikų peršalimo ligos – nemažas galvos skausmas dirbantiems tėvams. Be to, kad šaltuoju sezonu siaučiantys virusai išvargina vaikus, atžalų susirgimai sujaukia ir tėvų kasdienę bei darbinę rutiną, versdami juos imti nedarbingumo pažymėjimus bei skirti mažiau laiko darbinėms užduotims. Kaip į ligų liūną įklimpusiems tėvams emociškai nepalūžti ir palengvinti nuolat sergančių vaikų rutiną, patarimais dalijasi specialistės. Pasak „BENU“ vaistininkės Ingos Norkienės, žindomas kūdikis iki 6 mėnesių gauna imuninę ir pasyvią apsaugą iš mamos, o nuo 6 mėnesių kūdikio imuninė sistema pradeda tapti savarankiška. Tam, kad ji būtų stipri, vaikas turi susidurti su aplinkoje cirkuliuojančiais mikroorganizmais. „Tik šis susipažinimas dažnai tampa tėvų ir darbdavių galvos skausmu, nes tėvai dėl sergančių…
Nuo daugkartinių maišelių iki elektroninių kainų etikečių „Lidl“ sprendimai, mažinantys plastiko ir popieriaus atliekas
Rūšiavimas – žingsnis, kurį savo namuose ar darbe žengti galime kiekvienas, siekiant sumažinti popieriaus ir plastiko atliekų kiekį. Tačiau, ar vien to pakanka? Mažmeninės prekybos sektorius reikalauja daug išteklių, todėl „Lidl“ nuolat ieško sprendimų, kad vykdoma veikla būtų kuo draugiškesnė aplinkai. Naujausioje įmonės tvarumo ataskaitoje pasakojama apie mažesnį plastiko kiekį vandens buteliuose, daugkartinius maišeliai bei lengviau perdirbamas pakuotės – keletas iš daugelio būtų, kaip „Lidl“ kuria žiedinę ekonomiką bei įgyvendina aplinkai draugiškesnius sprendimus. „Suprantame, kad plastiko ir popieriaus atliekų kiekis mažmeninės prekybos sektoriuje yra didelis iššūkis, todėl siekiame jį spręsti – ne tik jaučiame atsakomybę, bet ir įgyvendiname realius veiksmus, kurie padėtų palikti kuo mažesnį šių medžiagų pėdsaką. Nuo inovatyvių…
Milijonai išmestų eurų: ką rodo farmacinių atliekų statistika?
Lietuvos gyventojai per 2024 metus į vaistines grąžino rekordinį – net 35,5 tonos – nereikalingų vaistų kiekį. Šis augantis farmacinių atliekų srautas atspindi dvi priešingas tendencijas: didėjantį visuomenės sąmoningumą ir vis dar gają neracionalaus vaistų vartojimo problemą. Tačiau toks milžiniškas nepanaudotų vaistų kiekis – ne tik aplinkosauginis iššūkis, bet ir akivaizdus pavyzdys, kaip švaistomos ir pačių gyventojų, ir valstybės lėšos. Sunku įsivaizduoti tokį didelį nereikalingų vaistų kiekį, tačiau apytiksliais skaičiavimais, jis galėtų užpildyti apie 355 vidutinio dydžio vonias. Dar sunkiau nustatyti, kokia būtų tokio kiekio finansinė išraiška. Tačiau, tarkime, jei 1 kg vaistų kainuotų vidutiniškai 200 eurų (kai kurie vaistai yra pigesni, kiti – itin brangūs), tuomet 35,5 tonos vaistų…
