Kaip šiandien keičiasi (ar nesikeičia) socialiniai tinklai? Kokį turinį reikėtų viešinti internete norint sudominti kitus? Ar šiandien, kuriant turinį socialiniams tinklams, pakanka vien išmaniojo telefono? Apie šiuos klausimus susimąsto beveik visi, turintys „Facebook“, „Instagram“ ar kito socialinio tinklo paskyras. Pirmiausiai, pasak žinomos šalies tinklaraštininkės, didžėjos ir soc. tinklų nuomonės formuotojos Simonos Burbaitės, kuriamas turinys turi būti įdomus pačiam kūrėjui. Kai jis įdomus kuriančiam – susidomėjimas persiduoda ir kitiems. „Vis pasitaiko kalbų, kad socialinių tinklų era baigsis ir nuomonės formuotojai nebeturės darbo, bet tuo vis dar sunku patikėti. Iš tikrųjų – viskas atsiremia į kuriamą turinį bei rinkos/industrijos pokyčius. Tikriausiai, su laiku socialiniuose tinkluose gali būti vis sunkiau patraukti vartotojų dėmesį,…
Naujas projektas kvies mokinius artimiau susipažinti muzikos industrija ir joje galiojančiomis autorių teisėmis
Šiandien AGATA pristato Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą ir agentūros „Bosanova“ įgyvendinamą projektą kviesiantį mokinius į interaktyvias pamokas autorių teisių tema. Dešimties video pamokų cikle žinomi Lietuvos atlikėjai, muzikos industrijos atstovai bei autorių teisių gynėjai pasakos apie savo darbą, kūrybą ir kūrinių apsaugą per savo asmeninę patirtį. Pamokose savo istorijomis dalinsis Domantas Razauskas, Donatas Montvydas, Loranas Vaitkus, Raminta Naujanytė (Bjelle) ir kiti. Projekto organizatorių tikslas – šią gana sudėtingą temą įtraukti į mokymosi procesą ir ugdyti autorių kūrybą gerbiančią jaunąją kartą. Lietuvoje autorių teisės šiuo metu gina trys organizacijos: atlikėjus (muzikantus, aktorius) bei muzikos leidėjus vienijanti ir jų teisių įgyvendinimu besirūpinanti asociacija AGATA, audio vizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA bei…
Sužinok koks tavo rytietiškas zodiako ženklas
Susidomėjai koks tavo zodiako ženklas pagal Kinų kalendorių? Tai labai lengva sužinoti, tereikia rasti savo gimimo metus žemiau pateiktame sąraše. Atidesni turėtų būti tie, kurie gimę metų pirmą-antrą mėnesį, kadangi Nauji metai pagal Kinų kalendorių nėra sausio 1 d. 1931 02 17 – Baltosios Metalinės Ožkos metai. 1932 02 06 – Juodosios Vandens Beždžionės metai. 1933 01 26 – Juodojo Vandens Gaidžio metai. 1934 02 14 – Žaliojo Medinio Šuns metai. 1935 02 04 – Žaliojo Medinio Šerno metai. 1936 01 24 – Raudonosios Ugninės Žiurkės metai. 1937 02 11 – Raudonojo Ugninio Buivolo metai. 1938 01 31 – Geltonojo Žemės Tigro metai. 1939 02 19 – Geltonojo Žemės Katino…
FDI World Dental Federation: Prescribing of dental antibiotics up 22% in England during first year of COVID-19
Prescriptions of all other antibiotics fell during the same period Wednesday, November 17, 2021 (Geneva, Switzerland) — After years of consecutive decline, the rate of dental antibiotic prescribing increased by over a fifth in 2020 due to COVID-19 restrictions. Dentistry was the only part of England’s publicly-funded National Health Service to experience an increase. The steepest rise occurred when dental practices were closed from March to June 2020 during the first wave of COVID-19, and it has been slow to decline since. The data has been released by the UK government today ahead of the World Health Organization´s World Antimicrobial Awareness (AMR) Week. “The COVID-19 pandemic has been unforgiving,” said…
Seimo Pirmininkė: „Jauni motyvuoti žmonės yra galinga visuomenės varomoji jėga“
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu sveikina studentiją, šiandien švenčiančią Tarptautinę studentų dieną. „Miestai, kuriuose mokosi jaunimas, buvo ir yra gyvybingi, spalvingi, juose kunkuliuoja kultūrinis ir pramoginis gyvenimas, vystosi intelektinė ir mokslinė mintis, kyla pilietinių judėjimų. Kitaip ir negali būti, juk jauni, motyvuoti žmonės yra galinga varomoji visuomenės jėga!“, – sveikinime sako parlamento vadovė. „Mieli studentai, linkiu būti smalsiems ir godiems naujų žinių, kūrybingiems ir išradingiems, klausiantiems ir ieškantiems, motyvuotiems ir nebijantiems iššūkių, nes tik tokie žmonės suteikia šaliai didelių perspektyvų. Na, o šiandien gaudeamus igitur!“ – linki V. Čmilytė-Nielsen. Pranešimą paskelbė: Ilona Petrovė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
D.U.K. apie vadinamąjį sąvartyno mokestį: pokyčius pajus ne gyventojai, o atliekų tvarkytojai
Seimo pradėtos svarstyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos numato padidinti vadinamąjį sąvartyno mokestį. Ar tai atsilieps gyventojų įmokoms už atliekų tvarkymą? Kokią įtaką sąvartyno mokestis gali turėti gyventojų įmokoms/rinkliavoms už atliekų tvarkymą? Sąvartyno mokestis neturėtų įtakos įmokai arba rinkliavai, jeigu visi atliekų tvarkymo proceso dalyviai tvarkingai vykdytų savo pareigas. Gyventojai turi maksimaliai išrūšiuoti pakuočių ir kitas atliekas, pagal galimybes kompostuoti maistą, kad sumažėtų mišrių atliekų dalis. Efektyviai dirbantys mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai turėtų išrūšiuoti tas mišrias atliekas, kurių neišrūšiavo gyventojai. Sąvartyno sąnaudos sumažėja iki nereikšmingų, jeigu sistema visais etapais veikia optimaliai – visos atliekos panaudojamos kaip antrinės žaliavos arba energijai gauti. Savivaldybėms artimiausiu metu sukūrus tekstilės ir maisto atliekų…
Emocinė savijauta darbe: ji rūpi tik kas ketvirtam Lietuvos darbdaviui
Darbdavio rūpestis darbuotojų emocine savijauta mūsų šalyje – vis dar naujas reiškinys. Naujausio tyrimo duomenys rodo, kad tik kiek daugiau negu ketvirtadalis Lietuvos žmonių jaučia darbdavių dėmesį jų emocinei sveikatai. Net 41 proc. mūsų šalies gyventojų teigia, kad darbdavys nesirūpina jų emocine savijauta. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ praėjusį mėnesį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Emocinė savijauta ir fizinė sveikata – vienodai svarbios „Darbe praleidžiame daugiausiai laiko, todėl kuo geriau ten jaučiamės, tuo geriau ir našiau dirbame bei jaučiamės laimingesni. Gera darbuotojų būsena darbe priklauso nuo dviejų dalykų – darbdavio požiūrio ir elgesio bei darbovietės vidinės kultūros. Nerimo ir įtampos gausiu laikotarpiu itin svarbus darbdavių geranoriškumas bei…
Intelektualiame kalėdiniame gyvybės mokslų bendruomenės vakarėlyje – intriguojančios mokslo temos
Kada paskutinį kartą dalyvavote intelektualiame vakarėlyje? Gruodžio 2 d. visą Lietuvos gyvybės mokslų industrijos bendruomenę ir tuos, kam įdomūs žmogaus kūne vykstantys stebuklai, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūris (MITA) projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ komanda kviečia į virtualų kalėdinį vakarėlį „Life Sciences Xmas: Trends & Spells“. Neįtikėtini faktai apie miegą, genų veiklos stebuklai, įstabiosios smegenys ir stulbinanti smegenų sąveika su žarnynu – tokias įkvepiančių pranešėjų temas kartu su šventiniu protmūšiu projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ komanda jums supakavo į kalėdinę dovaną. Pirmasis vakarėlio svečias – epigenetinių tyrimų psichiatrijoje pradininkas dr. Artūras Petronis. Medikas ir mokslininkas dirba VU Gyvybės mokslų centre bei vadovauja Toronto universiteto Epigenetikos laboratorijai. Epigenetika – gana nauja mokslo sritis,…
Po svarstymo pritarta siūlymui didinti baudas įmonėms už teršalų išleidimą į aplinką
Seimas po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio pakeitimui (projektas Nr. XIVP-346(2), kuriuo siūloma gerokai padidinti baudas, skiriamas juridiniams asmenims už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus. „Įmonių vadovai, darbuotojai turi jausti atsakomybę už savo atliekamą darbą. Šiandien už neteisėtai į vandenį išmestus teršalus, kurie padaro kelių dešimčių milijonų eurų žalą aplinkai, įmonių vadovai ir kiti už tai atsakingi asmenys susilaukia visai nedidelių, kelių dešimčių eurų siekiančių baudų. Didesnės baudos paskatintų įmonių vadovus stengtis, kad jų vadovaujama organizacija veiktų skaidriai ir būtų padaryta viskas, kad jos veikla neturėtų neigiamo poveikio aplinkai“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė pataisų iniciatorius Seimo narys Linas Jonauskas. Siūloma, kad už išgaunamo paviršinio vandens, išleidžiamų nuotekų arba…
Seimas po svarstymo pritarė siūlymui patvirtinti laikiną požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką
Seimas po svarstymo pritarė Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektui Nr. XIVP-144(3) ir lydimajam teisės aktui. Laikinojo įstatymo projektu siūloma patvirtinti laikiną požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką, suteikiant galimybę įsiteisinti valdomą gręžinį, susitvarkyti nuosavybę ir kitus požeminio vandens ištekliams išgauti reikalingus dokumentus, atleidžiant asmenį nuo administracinių ir ekonominių sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo, kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros. „Mes turime sovietinį palikimą – tai kolūkiai, mažos gyvenvietės, nedidelės gyvenvietės, na, ir asmeniniai gręžiniai, kurie anksčiau buvo įrengti ir iš tikrųjų be jokių leidimų. Tikrai siūlyčiau pritarti šiam projektui. Yra teisingas žingsnis, kad galėtų bet kas, gyventojai, bent jau atsirastų savininkai ir vandens įmonės tuos…