Vandenį iš kelių šimtų gyventojų privačių šachtinių gręžinių ir gręžtinių šulinių praėjusiais metais ištyrę „Vilniaus vandenys“ stebi nedžiuginančius rezultatus – higienos normų reikalavimų neatitiko net 51 proc. gręžinių ir 45 proc. šulinių mėginių. Didžiausios Lietuvoje vandentvarkos bendrovės specialistai atėjus pavasariui ragina gyventojus suskubti išsitirti naudojamo vandens kokybę, mat net iš pažiūros skaidriausias ir skaniausias vanduo gali kelti pavojų sveikatai. „Vilniaus vandenų“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, kad turimų gręžinių ir šulinių vandens kokybę 16 proc. gyventojų tikrino tik prieš dešimt ar daugiau metų, prieš penkerius ar seniau – 15 proc. apklaustųjų. Tiek pat žmonių nurodė vandens kokybės apskritai niekada netyrę, o 12 proc. – neprisimena, kada tai…
Atvėsus orams savaitgalį gaminkite šildantį vištienos troškinį: paruošite greitai ir vos už kelis eurus
Paprasta paruošti, sotu ir pigu – sakote, taip nebūna? Pritrūkusiems idėjų gardiems savaitgalio pietums ar vakarienei, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ kulinarijos meistrai turi siūlymą. Šį atvėsusį savaitgalį nebrangiai orkaitėje gaminkite šildantį vištienos troškinį, praturtintą daržovėmis. Šiam patiekalui paruošti prireiks kelių eurų ir vieno indo, o jį gaminant turėsite laiko užsiimti ir kita mėgstama veikla šalia. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė dalinasi, kad norint paruošti gardų patiekalą visai šeimai išties nebūtina išlaidauti. „Dažnas sukame galvą, kaip savaitgalį nustebinti savo šeimyną kulinariniais šedevrais, tačiau bijome eksperimentų manydami, kad jie gali pareikalauti daugybės laiko ar atsieiti brangiau. Pasigaminti puikius pietus ar vakarienę išties gali kiekvienas –…
„Agrokoncerno“ įmonių grupė ir LSMU susitarė dėl bendradarbiavimo gyvulininkystės srityje
„Agrokoncerno“ įmonių grupė ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo įsipareigoja glaudžiai bendradarbiauti gyvulininkystės srityje. Gyvulių gerovė, genetika, pieno kokybė, didesnės pridėtinės vertės žaliavų gamyba ir dėmesys aplinkosaugai – vieni iš pagrindinių klausimų, kuriems spręsti bus pasitelkiami savo sričių specialistai, technologiniai sprendimai ir inovacijos. Radviliškio rajone statomas karvių fermų kompleksas bus vienas didžiausių ir moderniausių Europoje. Jame planuojama auginti apie 4000 melžiamų karvių, o visą bandą sudarys apie 10 tūkst. galvijų. Žemės ūkio inovacijų centro direktoriaus pavaduotojas gyvulininkystei Deividas Medžiuolis sako, kad bendradarbiavimas su mokslo atstovais yra nuosekli „Agrokoncerno“ įmonių grupės strategijos dalis. Grupė turi nuosavą Inovacijų ir tyrimų centrą „AgroITC“, kuris prižiūri daugiau nei 5000 tyrimų…
Paskaičiavo: dirbant iš namų galima sutaupyti 328 eurus ir 17 valandų kiekvieną mėnesį
Nors laisvadarbystė ir darbas nuotoliu visame pasaulyje ėmė populiarėti dar šio amžiaus pradžioje, po COVID-19 pandemijos darbas iš namų tapo visiškai normaliu reiškiniu. Nenorą po pandemijos keisti darbo įpročius ir dažniau likti dirbti iš namų pajautė ir dalis darbdavių. Tam yra logiška priežastis – darbuotojui dirbant iš namų, sutaupo ir laimi abi pusės. Galima sutaupyti Nors pandemijai praėjus biurai pamažu pildosi, jie greičiausiai niekada nepasieks ikipandeminio užimtumo lygio. Remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gyventojų surašymo duomenimis, apie 22,5 milijono amerikiečių 2023 m. dažniausiai dirbo iš namų – tai sudarė maždaug 13,8 proc. visos JAV darbo jėgos. Apklausa parodė, kad didžioji dalis šių darbuotojų gyvena didžiausiuose valstijų miestuose, tačiau labiausiai darbo…
Lietuvos virtuvės karalius cepelinas papuoš naujausią pašto ženklą
Penktadienį, kovo 14 d. prekyboje pasirodys menininkės Darios Podluzhnos kurtas naujas pašto ženklas „Lietuvos kulinarinis paveldas. Cepelinai“. Būsimojo pašto ženklo nominalas – 2,05 Eur, tiražas – 30 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Vienu ryškiausių lietuvių virtuvės patiekalų laikomi cepelinai į mūsų šalį atkeliavo prieš daugiau nei šimtą metų. Žemaitijoje jie, tikėtina, atsirado iš vokiškosios Mažosios Lietuvos, o kituose Lietuvos regionuose per Lietuvos žydus, turėjusius glaudžių ryšių su Šiaurės Vokietijos žydų bendruomenėmis. Savo pavadinimą patiekalas gavo dėl savo formos panašumo į vokiečių generolo Ferdinando von Zeppelino sukontruotą legendinį dirižablį cepeliną. Nuo 2014-ųjų kiekvieną pirmąjį vasario sekmadienį yra švenčiama pasaulio cepelinų…
Pernai muziejuose apsilankė rekordinis lankytojų skaičius
2024 m. Lietuvos muziejuose apsilankė 5 940 180 žmonių. Tai 3 proc. daugiau nei 2023 m., kai sulaukta 5 757 057 lankytojų (2022 m. – 4 968 334). Šį skaičių sudaro pavieniai ir organizuoti lankytojai, fondų lankytojai, edukacinių užsiėmimų bei muziejų organizuotų renginių lankytojai, dalyviai. Praėję metai tapo rekordiniais muziejų lankytojų skaičiumi, iki šiol daugiausiai žmonių per metus muziejuose buvo apsilankę 2023-aisiais. Pernai išaugusiam lankytojų skaičiui reikšmingą įtaką turėjo muziejų surengtos didelio susidomėjimo sulaukusios tarptautinės parodos, kiti muziejų renginiai, taip pat nemokamo Kultūros ministerijai pavaldžių muziejų lankymo paskutinį mėnesio sekmadienį iniciatyva. „Džiaugiuosi, kad 2024-ieji buvo rekordiniai metai Lietuvos muziejams – juose apsilankė beveik 6 milijonai žmonių. Ši kylanti lankytojų kreivė, taip pat…
„Švyturys-Utenos alus“ prisidės prie irkluotojo A. Mockaus „Kuršio“ gelbėjimo
Lietuvių irkluotojo Aurimo Mockaus žygis per Ramųjį vandenyną sujaudino daugelį – jo ryžtas, ištvermė ir kilnūs tikslai tapo įkvėpimu visai Lietuvai. Nors pavojingo taifūno paskutiniame kelionės etape užkluptą keliautoją Australijos kariškiams pavyko išgelbėti, vandenyne dreifuoti liko jo ištikima bendražygė – irklinė valtis „Kuršis“. Norėdama prisidėti prie šios istorijos tęsinio bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ valties gelbėjimui skyrė 10 tūkst. eurų. „Didžiuojamės, kad esame jūrinė valstybė ir turime tokių drąsių žmonių, kurie imasi iššūkių dėl kilnių tikslų. Visi puikiai žinome, kad vandenyną įveikti galinti valtis yra labai brangi, tačiau dar svarbiau, kad ši istorija turėtų tęsinį, toliau neštų svarbią žinią ir garsintų šalį. Norime prisidėti prie galimybės, kad „Kuršis“ bus surastas ir galbūt…
QR kodai palaipsniui užima brūkšninių kodų vietą: kaip verslas gali šiuo pokyčiu pasinaudoti?
Iki 2027 metų parduotuvėse įvyks svarbus pokytis – brūkšniniai kodai bus palaipsniui keičiami QR kodais. Lengvai nuskaitomi išmaniaisiais įrenginiais, jie atvers naujas galimybes tiek vartotojams, tiek prekybininkams, nes leidžia greitai rasti pasibaigusio galiojimo ar kokybės standartų neatitinkančias prekes.Kaip verslas gali maksimaliai išnaudoti QR kodų teikiamą naudą, atsako Rimantas Mažulis, „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims. Taupymas, kokybė ir efektyvumas vienu sprendimu Pasaulinė standartų tiekimo grandinei kūrimo ir vystymo organizacija GS1 paskelbė, kad iki 2027 metų pabaigos QR kodai taps naujuoju prekybos standartu ir palaipsniui atsiras ant daugelio produktų visame pasaulyje ir Lietuvoje. Savyje daug daugiau informacijos talpinantys QR kodai leidžia optimizuoti atsargų valdymą, tobulinti tiekimo grandinės efektyvumą ir sumažinti verslo nuostolius. „Tradicinis…
„Citadele“ bankas: refinansavimo užklausos vasarį sudarė trečdalį visų būsto paskolų paraiškų
Naujoji būsto paskolų refinansavimo tvarka įnešė į rinką aktyvumo. „Citadele“ banko duomenimis, vasario mėnesį paraiškos dėl refinansavimo sudarė trečdalį visų paraiškų dėl būsto paskolos. Banko atstovas pastebi, kad dėl išaugusio susidomėjimo refinansavimu rinkoje pailgėjo naujų paskolų išdavimo procesas. Nuo vasario 1 d. įsigaliojusi nauja būsto paskolų refinansavimo tvarka, kai refinansavimo išlaidas padengia naujasis kredito davėjas, sujudino rinką ir paskatino gyventojų aktyvumą. „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovo Dariaus Burdaičio teigimu, vasarį bankas fiksavo stiprų užklausų dėl refinansavimo skaičiaus augimą. „Iki vasario 1 d. dėl refinansavimo besikreipiančių klientų paraiškos įprastai sudarydavo apie 6–7 proc. nuo visų paraiškų dėl būsto paskolos. Vasarį ši dalis išaugo iki 32 proc. Naujoji tvarka gyventojus paskatino kreiptis…
Kaunas traukia užsienio investuotojus: norinčių yra, tačiau trūksta modernių biurų
Kaunas sparčiai tampa vienu iš Baltijos regiono verslo traukos centrų – jį renkasi tarptautinės bendrovės, ieškančios tinkamos vietos savo padaliniams. Miesto potencialą stiprina strategiškai patogi lokacija, talentingų specialistų gausa ir palanki verslo aplinka. Visgi, ekspertai atkreipia dėmesį, jog norint išlaikyti ir pritraukti dar daugiau investuotojų, būtina užtikrinti didesnę aukštos kokybės biurų pasiūlą. Kokių patalpų ieško tarptautinių įmonių atstovai bei kaip Kaunas gali dar labiau sustiprinti savo potencialą? Kauno miesto ekonominės plėtros agentūros „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas sako, kad Kaunu investuotojai domisi ne veltui – pastebimas gyvenimo kokybės augimas, o patogi lokacija tik dar labiau pritraukia verslininkų dėmesį. „Vienas iš Kauno privalumų – talentų bei specialistų gausa. Turime…
