Valento dieną lietuviai atsakė į klausimą: kokius pasimatymus labiausiai mėgsta? Beveik pusė jų atsakė, kad labiausiai mėgsta eiti į klasikinius pasimatymus: kartu pavakarieniauti ir pasikalbėti. Kita dalis – mėgsta dalyvauti aktyviuose, o dar mažesnė – spontaniškuose pasimatymuose, rodo draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ prieš Valentino dieną atliktos apklausos duomenys. „Matome, kad Lietuvoje žmonės per pasimatymus dažnai renkasi nuotykius – nuo skrydžių oro balionu, pasivaikščiojimų apleistame dvare ar spontaniškų kelionių. Tai atspindi ir mūsų draudimo bendrovės, filosofiją – palaikome drąsą gyventi taip, kaip norisi. Mūsų užduotis – palaikyti žmonių pasirinkimus, kad nesvarbu, ar pasimatymas vyksta restorane, ar ant SUP lentos upės viduryje “, – pabrėžia bendrovės rinkodaros vadovas Jonas Žala.…
Vasario 16-ąją gaminkite originalius cepelinus: įdaras džiugins trispalvės spalvomis
Vėliavos rankose, atlapuose ir ant automobilių, trispalves atkartojančios kepurės, šalikai ir pirštinės – tai simboliai, išreiškiantys pasididžiavimą ir bendrystę, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad pastaraisiais metais vėliavų pardavimai auga. Trispalvė yra pagrindinė Vasario 16-osios šventės puošmena ne vien gatvėse bei renginiuose, bet ir ant vaišių stalo ar net gaminant tradicinius cepelinus. „Tautinę atributiką į pirkinių krepšelius tautiečiai ima aktyviai dėtis likus kelioms dienoms iki Vasario 16-osios bei šventės dieną. Pastaruoju metu populiariausia preke iš šio asortimento tapo didelė spausta Lietuvos vėliava. Įdomu tai, kad pernai šių vėliavų nupirkta beveik 2,5 karto daugiau nei ankstesniais metais, o palyginti su 2023 m. – pardavimai šoktelėjo šešis…
D. Filmanavičiūtė dalijasi trispalvių blynų receptu: tiks ir Valentino dienai, ir Vasario 16-ajai, ir Užgavėnėms
Rinkodaros specialistė, TV laidų vedėja ir „Rimi“ ambasadorė Dovilė Filmanavičiūtė pasakoja, kad darželis, į kurį eina jos sūnus Kristijonas, yra labai patriotiškas. Tad Vasario 16-osios nuotaika visą savaitę sklando ore – vaikai jau surengė koncertą, pasipuošę tautiniais drabužiais. Tad, kaip dalijasi Dovilė – nori nenori, apie Lietuvą pradedi galvoti dar likus savaitei iki šventės. „Esame iš tų, kurie tiki, kad net mažiausia smulkmena kuria šventinę nuotaiką. Turime tradiciją kelti vėliavą prie namų. Labai smagu, kad ir mūsų kaimynai – bendruomeniški ir kasmet daro tą patį. Šalia lietuviškos dažnai plevėsuoja ir Ukrainos vėliava – tai tylus, bet iškalbingas solidarumo ženklas“, – sako D. Filmanavičiūtė. Per valstybines Lietuvos šventes šeimai svarbu ir…
Juoku gydantis Užgavėnių šėlsmas Vilniuje
Ne vieną slidinėti, griūti ir burnoti privertusiai, skruostus negailestingai raudoniu nudažiusiai ir seniai užmirštus šilčiausius paltus iš spintų ištraukti paliepusiai žiemai atėjo metas pasitraukti. Vilniaus etninės kultūros centras kviečia pažvelgti jai į akis ir išdrįsti pasakyti „gana“. Iš paskutinių jėgų savo galybę vis dar bandančią įrodyti žiemą iš Vilniaus gatvių, kiemų ir net siauriausių užkaborių išvaryti susiburkime vasario 17-ąją! Kad maginė žiemos išvarymo ir gerų metų tiek sau, tiek bendruomenei užtikrinimo apeiga išties būtų veiksminga, svarbu nebūti tik stebėtoju, bet ir tapti įtraukaus, trankaus ir juoku gydančio veiksmo dalimi.Užgavėnių chaosas ir jame išnyrančios kito pasaulio būtybės – raganos, velniai, giltinės – ar į savo vestuves išsiruošusios ožkos, žiemos miegu besibodinčios…
1916-ieji – lietuvių apsisprendimas siekti Lietuvos nepriklausomybės
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Juozas Skirius Prieš 110 metų, 1916 m. vasario 12–14 dienomis, Šveicarijoje susirinkę lietuvių veikėjai nusprendė, kad jau laikas pradėti kovą ne už Lietuvos autonomiją Rusijos sudėtyje, bet už jos pilną nepriklausomybę. Tiesa, iki nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje dar reikėjo palaukti lygiai dvejus metus ir padėti nemažai pastangų. Tie dveji metai – tai nuostabus Lietuvos istorijos laikotarpis, kuomet brendo tautos atstovų politinis sąmoningumas, formavosi būsimos valstybės aparato darbuotojai, buvo dedami diplomatinės išminties pagrindai. Bet lūžio tašku tapo būtent 1916-ųjų pradžia. Kaip tai įvyko? Nepriklausomybės balsas nuaidėjo iš lietuvių užsienyje Pirmojo pasaulinio karo metu, 1914–1918 m., ir kaizerinės Vokietijos kariuomenei okupavus Lietuvą 1915…
Vilniaus paveikslų galerijoje – prieš atveriant Slendzinskio kūrybos horizontus – susitikimas su „Vaidilute“
Iki vasario 22 dienos Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Vilniaus paveikslų galerijoje eksponuojamas pirmą kartą Lietuvoje pristatomas Vincento Slendzinskio kūrinys „Vaidilutė“. Jo kelione į Lietuvą pasirūpino meno kolekcininkai Dominykas Šaudys ir Regina Šemiotaitė. Iš Lenkijos atvežtas paveikslas rodomas specialiai jam sukurtoje instaliacijoje – į betoninį pagrindą įtvirtintoje stiklo sienoje jis tarsi sklando tarp baltų, plunksninius debesis primenančių klosčių. Čia „Vaidilutė“ pasitinka lankytojus, kurių pavasarį laukia nauja paroda – „Širdimi ir akimis: Vincentas Slendzinskis (1838–1909)“, pristatysianti platesnę dailininko kūrybos panoramą. Paslapčių paieškose netikėtai suspindusi „Vaidilutės“ šviesa Abu kolekcininkus – Dominyką Šaudį, baigusį archeologijos studijas, ir Reginą Šemiotaitę, studijavusią meno istoriją, domina paieškos to, ką, Reginos žodžiais, nėra lengva rasti. Ilgainiui jų…
Pirmasis būstas su antrąja puse? Papasakojo, kas laukia
Valentino dieną daugelis siejame su romantika, tačiau ilgalaikius santykius kuriančioms poroms svarbu ne tik jausmai, bet ir bendri sprendimai. Vienas reikšmingiausių – nuosavas būstas, kuris neretai tampa naujo gyvenimo etapo pradžia ir didžiausiu bendru finansiniu įsipareigojimu. Kaip sklandžiai žengti į šį etapą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Atvirai pasikalbėkite apie pinigus Būsto paskola dažniausiai yra ilgalaikis sprendimas 20–30 metų laikotarpiui. Dėl to porai svarbu ne tik susitarti, kokio būsto norisi, bet ir atvirai įsivertinti galimybes, jau turimas atsakomybes ir galimą riziką. Tokie pokalbiai padeda išvengti nesusikalbėjimo ateityje, sako ekspertė. „Poros dažnai pradeda nuo klausimo „kiek galime pasiskolinti?“, tačiau svarbiau yra atsakyti „kokiai sumai galime saugiai įsipareigoti?“. Reikėtų…
Jau 30 metų vykstantis išskirtinis KTU fizikos konkursas vėl kviečia vaikus iš visos Lietuvos
Kovo 7 dieną Kauno technologijos universitete (KTU) vyks nacionalinis profesoriaus K. Baršausko fizikos konkursas, skirtas 8–12 klasių mokiniams. Technologijos šiandien tapo savaime suprantama kasdienybės dalimi – dirbtinis intelektas atsako į klausimus, automobiliai vis dažniau rieda patys, be žmogaus pagalbos, o sudėtingi techniniai procesai vyksta vienu mygtuko paspaudimu. Tačiau kartu vis dažniau keliama abejonė: ar už patogumo neprarandame gebėjimo suprasti, kaip visa tai veikia? Stebės ir fizikos demonstracijas Viena tokių iniciatyvų, skatinančių moksleivių susidomėjimą fizika, jau beveik tris dešimtmečius telkia smalsius ir motyvuotus jaunuosius tyrėjus iš visos Lietuvos. Kovo 7 dieną Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakultete (KTU MGMF) vyks nacionalinis profesoriaus K. Baršausko fizikos konkursas, skirtas 8–12 klasių…
Airijos ateitininkus subūrusiam ambasadoriui – garbės nario vardas
Ateitininkų federacijos taryba už išskirtinius nuopelnus ateitininkų sąjūdžiui suteikė garbės nario vardą ambasadoriui Marijui Gudynui. Iškilmingo pokylio, skirto paminėti Vasario 16-tąją, metu Istoriniuose ateitininkų rūmuose Kaune bus įteiktas specialiai šiai progai sukurtas sidabrinis garbės nario ženklas, ženklo autorė studentė ateitininkė juvelyrė Marija Zaleskytė. Marijus Gudynas, eidamas Lietuvos generalinio konsulo Čikagoje pareigas ir vėliau būdamas ambasadoriumi Airijoje, nuosekliai palaikė ateitininkų veiklą ir telkė bendruomenę. Jis aktyviai dalyvavo Šiaurės Amerikos ateitininkų renginiuose, skatino įsitraukimą ir prisidėjo prie bendrų iniciatyvų Lietuvos bei išeivijos labui. Airijoje ambasadorius tapo pagrindiniu ateitininkų telkėju – pakvietė vietos ateitininkus burtis, padėjo 2022 metais įsisteigti krašto vietovei ir užmegzti ryšius su Europos bei Šiaurės Amerikos vienetais. Ambasada ateitininkams buvo…
Vasario 16-ąją valstybės vėliava Šiauliuose – patirties ir atsakomybės rankose
2026 m. vasario 16 d. 12 val. Prisikėlimo aikštėje vyks tradicinis Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas. Jo metu bus pristatyta teatralizuota muzikinė programa „Signatarai ir vertybių pamatai“ ir iškilmingai pakelta Lietuvos valstybės vėliava. Šiemet ši garbinga pareiga patikėta dviem išskirtinėms asmenybėms – Šiaulių miesto garbės pilietei, ilgametei vaistininkei Almyrai Girdenienei ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vadei pulkininkei leitenantei Linai Jieznienei. Šios dvi asmenybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje simboliškai sujungia patirtį ir šiandienos veržlumą, tylų kasdienį darbavimąsi miestui ir aktyvią tarnystę valstybei. Rengėja – Šiaulių miesto savivaldybė, organizatorius – Šiaulių kultūros centras. Vasario 16-osios minėjime Prisikėlimo aikštėje pagrindiniu akcentu taps iškilminga Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija. Šiemet ši…
