Kaip ir kiekvieną pavasarį, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA) vėl kviečia mokyklų bendruomenes jungtis prie nacionalinės iniciatyvos, kurios metu mokiniai lankosi savo artimųjų darbovietėse ir pažįsta profesijas iš arti. Dešimtmetį veikusi su pavadinimu „Šok į tėvų klumpes“, šiemet iniciatyva startuoja su nauju vardu „Kryptis – profesijų pasaulis“ ir naujovėmis, kurios mokiniams padės pasimatuoti dar daugiau profesijų. „Balandžio 1–ąją startuojančios profesinio veiklinimo iniciatyvos „Kryptis – profesijų pasaulis“ tikslas – pasitelkus mokinių artimuosius ugdyti 1–12 klasių mokinių karjeros kompetencijas ir supažindinti su jų artimųjų profesijomis bei fizinėmis jų darbo vietomis. Jei norime, kad šiandienos mokiniai drąsiai žengtų į darbo rinką, turime jiems padėti pažinti profesijų pasaulį ne kada nors, o jau dabar“,…
Specialistė įspėja: kūną žalojanti grožio industrija neturi ateities
Socialiniai tinklai mirga nuo istorijų apie nepavykusias grožio procedūras – vieni kaltina kompetentingus specialistus, kiti – neatsakingus klientų pasirinkimus. Tačiau ar tikrai viskas taip paprasta? Ar nesėkmių priežastys slypi tik kosmetologų kvalifikacijoje? Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos (KKAL) valdybos pirmininkė Asta Bagdonaitė atkreipia dėmesį, kad grožio industrijoje egzistuoja gilesnė problema – invazinių procedūrų rizika yra neatsiejama nuo pačios žmogaus biologijos. „Net ir licencijuoti gydytojai negali garantuoti, kad rezultatas bus šimtu procentų sėkmingas – tokių atvejų pilnas internetas, o ir savo aplinkoje turime tokių pavyzdžių“, – teigia tarptautinės grožio industrijos parodos „Pelenė“ dalyvė. Vis daugiau specialistų įsitikinę, kad agresyvių intervencijų era gali baigtis greičiau nei manome, užleisdama vietą tvariam ir holistiniam odos…
Ar dirbtinio intelekto įrankiai diktuos mokslinių tyrimų ateitį?
Dirbtinis intelektas (DI) šiuo metu neabejotinai tapo linksniuojamu žodžiu įvairiose srityse ir patraukė tiek profesionalų, tiek paprastų vartotojų dėmesį. Nuo darbo našumo didinimo iki bendravimo su mus supančiu pasauliu pertvarkymo – DI dabar yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Tačiau neapsiribodami naujausiais įrankiais ir inovacijomis, pradedame galvoti apie tai, kaip DI nejučia keičia mūsų gyvenimo būdą, formuodamas tam tikrus mūsų sprendimus ir įpročius tiek asmeninėje, tiek profesinėje srityse. Taip pat, stebint, kiek daug DI gali pasiūlyti įrankių mokslo srityje, kyla klausimas – ar galime pasitikėti DI įrankių teikiamais atsakymais moksliniuose tyrimuose? Springer Nature atliktas tyrimas atskleidė, kad 51 proc. mokslininkų naudoja DI įrankius dideliems duomenų rinkiniams analizuoti, o 32 proc. naudoja…
Will Artificial intelligence Tools Lead our Scientific Future?
Artificial intelligence (AI) has undoubtedly become the buzzword across multiple industries, capturing the attention of both professionals and everyday users. From enhancing our work productivity to reshaping the way we interact with the world around us, AI is now an integral part of our lives. But beyond the latest tools and innovations, we start to think about how AI quietly transforms how we live, shaping our decisions and habits in both personal and professional spheres. As we navigate this AI-driven world in the scientific field, the question arises – can we trust AI-driven research? A study by Springer Nature revealed that 51% of researchers use AI tools to analyse large…
Edukologijos tyrimų proveržio programa: stiprinami moksliniai tyrimai edukologijos srityje
Šiandien, 2025 m. balandžio 1 d. Lietuvos mokslo taryba (LMT) pasirašė sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra (CVPA) dėl Edukologijos tyrimų proveržio programos įgyvendinimo. Ketverių metų programa, kurios biudžetas siekia 15,2 mln. eurų, skirta stiprinti edukologijos srities mokslinius tyrimus, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą bei kurti inovatyvius sprendimus švietimo sektoriuje. „Edukologijos tyrimų proveržio programa – tai reikšmingas žingsnis į priekį, stiprinant mūsų švietimo sistemos pagrindus. Tyrimų rezultatai prisidės prie inovatyvių ugdymo metodų kūrimo, tarptautinis bendradarbiavimas leis mokslininkams aktyviai dalyvauti pasaulinėse švietimo diskusijose“, – pabrėžia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Šios programos tikslas – plėtoti edukologijos krypties mokslinius tyrimus ir, dalyvaujant tarptautinėse švietimo ir ugdymo srities tyrimų programose ir projektuose, didinti…
„EIKA Development“: 50 proc. aktyvesnius pirkėjus plėtotojai bando patenkinti pasiūlydami daugiau nei 2100 naujų butų
2025 m. pirmą ketvirtį nekilnojamojo turto rinka Vilniuje toliau sparčiai augo tiek pagal pardavimus, tiek pagal atsirandančią naujų būstų pasiūlą. Per šį laikotarpį Vilniuje parduota net 50 proc. daugiau butų nei praėjusį ketvirtį, o pasiūlą per ketvirtį papildė daugiau nei 2100 naujų butų. Taip pat toliau fiksuojamas ir kainų augimas, vidutiniškai siekęs 2,2 proc. per ketvirtį. „EIKA Development“ duomenimis, pirmą metų ketvirtį Vilniuje buvo parduoti 1645 butai, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu – 707, kas reiškia, kad pardavimai išaugo 2,3 karto. Augimas matomas lyginant ir su praėjusiu ketvirčiu, tai yra, 2024 m. spalio-gruodžio mėnesiais, kai buvo parduoti 1097 butai, taigi, per tris mėnesius naujų butų pardavimai Vilniuje išaugo 50 proc. …
Keramika: senovės menas, kuriame susitinka kūryba ir funkcionalumas
Keramika yra viena iš seniausių ir įdomiausių žmogaus sukurtų meno formų, kuri turi ilgametę tradiciją ir dar šiandien išlieka nepaprastai populiari. Nuo senovės Egipto iki šiuolaikinio meno ir dizaino, keramika buvo naudojama tiek kasdieniam gyvenimui, tiek kaip meno išraiška. Tai unikalus ir daugybę galimybių atveriantis menas, kuris leidžia kurti tiek naudingus daiktus, tiek išraiškingus kūrinius. Keramika susideda iš įvairių etapų, pradedant nuo molio formavimo ir baigiant gaminio krosnyje deginimu. Molio pasirinkimas, technikos ir degimo temperatūra yra svarbūs veiksniai, lemiantys galutinį produktą. Keramikos gaminiai gali būti tiek funkcionalūs, pavyzdžiui, puodeliai ar indai, tiek dekoratyvūs, tokie kaip skulptūros ar meno objektai. Tai menas, kuris apjungia praktinį pritaikymą su kūrybinėmis idėjomis ir individualumu.…
Kultūros ministerija kviečia pasinaudoti finansavimu įprasminant lituanistikos tradicijas ir paveldą
Kultūros ministerija kviečia teikti paraiškas dėl lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektų dalinio finansavimo 2025 metais. Finansavimas gali būti skiriamas projektams, kurie padeda sutelkti valstybės, savivaldybių institucijas, mokslo įstaigas, bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas istorinės reikšmės lituanistikos paveldo problemoms nagrinėti, įžymioms kultūros paveldo vertybėms ir jų kūrėjams, pasiekimams ir įvykiams pažinti, skleisti ir įprasminti; padeda atskleisti lietuvių tautos kultūros atgimimo istoriją, XIX a. ir XX a. pr. nacionalinio savitumo suvokimą, puoselėti lituanistinį paveldą už Lietuvos Respublikos ribų, išlaikyti istorinį ir kultūrinį tapatumą, pateikti jo objektus Lietuvos Respublikoje; vykdyti lituanistinio paveldo vardų, istorinių įvykių, rašto, garso, vaizdo dokumentų sklaidą už Lietuvos Respublikos ribų; skatina visuomenės iniciatyvumą tyrinėti ir pateikti lituanistinį paveldą šiuolaikinėmis…
„Citus“ ekspertai: ne pokštas – dvigubai geresnis ketvirtis Vilniuje ir Klaipėdoje, sandoriais pražydo ir Kaunas
Pirmasis šių metų ketvirtis sostinės pirminėje būsto rinkoje buvo gausus, rodo išankstiniai kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ analitikų duomenys*. Per tris mėnesius sudaryta 1 787 sandoriai dėl naujų butų, loftų ir kotedžų įsigijimo. Ankstesnį, 2024 m. ketvirtą ketvirtį rezultatas buvo 43 proc., o praėjusių metų pirmą ketvirtį – net 119 proc. kuklesnis (atitinkamai, 1 252 ir 816 sandorių). 2023 m. per tą patį laikotarpį sudaryti 649, 2022 m. – 1 012 sandorių. Per kovą šeimininkus rado 528 būstai – kiek daugiau nei vasarį, nors mažiau nei sausį. „Pirkėjų aktyvumas Vilniaus rinkoje po truputį nusistovi ir tokį jį matyti turėtume artimiausiu metu. Šiuo momentu rinka, vertinant pasiūlos ir paklausos santykį, yra pakankamai…
Šveicarijos universiteto mokslininkas: „Mes, gydytojai, turėtume pacientams skirti daugiau laiko ir dėmesio“
Praėjusią savaitę, minint Pasaulinę atsakingo vaistų vartojimo dieną, penkiuose Lietuvos miestuose vyko konferencijos sveikatos sistemos darbuotojams. Jose medikai diskutavo ir ieškojo galimų sprendimų, kaip padėti pacientams laikytis paskirtų gydymo rekomendacijų, rašoma Lietuvos kardiologų draugijos pranešime žiniasklaidai. Statistiniai duomenys negailestingi – kas antras pacientas, sergantis lėtinėmis ligomis, nesilaiko gydymo režimo, todėl liga tampa sunkiai kontroliuojama. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje vykusių konferencijų metu įvairių sričių gydytojai klausėsi pranešimų vaistų vartojimo ir ligų kontrolės temomis. Vienas iš (nuotolinių) pranešėjų – dr. Michael‘is Burnier‘is, Lozanos universiteto Šveicarijoje profesorius. Jis savo pranešime „Gydymo rekomendacijų laikymosi iššūkiai“ pabrėžė sveikatos sistemos darbuotojų susitelkimą, siekiant pagerinti pacientų gydymo rezultatus. „Teisinga diagnozė ir geri vaistai nepadeda,…
