Lietuvos istorija lėmė, kad turime ne vieną tautinę šventę, susijusią su valstybei reikšmingomis datomis kaip Nepriklausomybės paskelbimas ar atkūrimas po daugybės priespaudos metų. Kaip minime šias datas, ar turime tradicijų, kurios jungtų kelias kartas – apie tokių šventinių tradicijų svarbą vaikams ir jų kūrimą šeimoje pasakoja emocinės pagalbos platformos „Visipsichologai.lt“ psichologė Sonata Vizgaudienė. Pasak psichologės, valstybinė šventė tampa svarbi, kai suvokiame jos prasmę ir turime asmeninį ryšį su minima data. Todėl nacionalinės šventės yra puiki proga prisiminti savo šaknis, šalies ir giminės istoriją, apie tai papasakoti vaikams ir drauge patirti, kad Lietuvą kuriame nuolat ir kartu. „Tremtinių, partizanų, Lietuvos kariuomenės savanorių ar signatarų šeimose Vasario 16-oji vienaip ar kitaip tyliai…
Jubiliejiniai metai: Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas šiemet švenčia šimto metų jubiliejų
Prieš šimtą metų, 1923-siais, Kaune pradėtas kurti botanikos sodas, labai greitai tapęs neatsiejama ne tik miesto, bet ir visos šalies dalimi. Per visą amžių išlaikęs savastį ir nekintančią misiją, VDU Botanikos sodas 2023-sius sutinka su šventiniu šūkiu „Kaip prieš šimtą metų – taip šiandien“ ir jubiliejų minės visus metus, šią istorinę datą pažymėdamas įvairiais moksliniais, šviečiamaisiais ir kultūriniais renginiais. „Jei pažvelgsime atidžiau, galima sakyti, kad VDU Botanikos sodas Kaune turi dvi gimtadienio datas: pirmoji – 1923 m. vasario 15 diena, kai Botanikos sodui oficialiai paskirta Aukštosios Fredos dvaro teritorijos dalis. O antroji – tų pačių metų liepos 8 d., kai Botanikos sode įvyko šventinė ceremonija, kurios metu sodas buvo iškilmingai…
Dietologė išskyrė vertingiausią vištienos rūšį: soti jos „vieno puodo“ troškinio porcija nekainuos nė 1,5 euro
Yra receptų, kurių neįmanoma sugadinti net nepatyrusiems maisto gamintojams – šis būtent toks: sotus, bet neapsunkinantis vištienos patiekalas su ryžiais ir daržovėmis. Ryžiai – įprastas garnyras prie švelnesnio skonio vištienos patiekalų, o čia jie, kartu su Teriyaki padažu, susitinka viename puode. Mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad lyginant su bet kokia kita raudona mėsa, vištiena yra sveikatai palankesnis pasirinkimas, tik reikėtų rinktis tinkamus jos gaminimo būdus. Tuo tarpu „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad pirkėjai itin vertina lietuvišką vištieną bei vis dažniau renkasi specifinius ryžius, skirtus tam tikriems patiekalams. Sveikatai palankiausia – vištienos krūtinėlė be odos Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, vištiena vertinga…
Vyriausybėje šventiškai paminėta artėjanti Vasario 16-oji
Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Vyriausybės rūmuose vyko šiai progai skirtas minėjimas – atvirame renginyje paskaitą apie Vasario 16-osios visuomenės pamokas dabarčiai skaitė istorikas, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas doc. dr. Aurimas Švedas, pasirodė Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos choras „Ave vita“ bei rodytas režisierės Giedrės Žičkytės filmas „Šuolis“. „Džiaugiamės jau ne pirmą kartą šiemet galėdami pakviesti piliečius į Vyriausybėje vykstantį atvirą renginį, šįkart skirtą ypatingai Vasario 16-osios datai. Mūsų šventės jau beveik metus turi kitokį atspalvį ir įgyja naujų prasmių, Rusijai vykdant brutalų karą prieš Ukrainą. Šio karo dramatizmo suvokimas verčia iš naujo įvertinti mūsų istorijos įvykius, lėmusius nepriklausomos Lietuvos egzistavimą, įvertinti kovų dėl jos atminimo ir laisvės puoselėjimo…
Miestas miške
Miestas miške – taip dažniausiai Kazlų Rūdą apibūdina miesto lankytojai. Ir iš tikrųjų, regis, neužtenka pasakyti, kad kviečiame į miestą, nes pasitinkame su įprasta miesto struktūra, bet apsupta trečio pagal dydį miško Lietuvoje. Nors mus lengvai pasiekti galite automobiliu (esame netoli greitkelio Via Baltika, per vidurį tarp Kauno ir Marijampolės), rekomenduojame atvykti patogiai ir romantiškai – traukiniu. Į Kazlų Rūdą vyksta tiesioginiai traukiniai iš Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Mockavos. Pasivaikščiojimų mėgėjams apeiti miestą pėsčiomis bus labai paprasta, bet galite keliauti ir dviračiu ar paspirtuku – jei neturite ar nenorite atsivežti savo transporto priemonės, ją galite išsinuomoti mūsų sporto centre, o nuo balandžio vidurio pas mus ir vėl Bolto paspirtukų sezonas, tad…
Virtuali kelionių mugė pasiteisino su kaupu: kelionių parduota 2 kartus daugiau
Virtuali kelionių mugė buvo kaip niekad patraukli keliautojams. Šiais metais gyventojai iš anksto suskubo planuoti vasaros sezono keliones, o kelionių organizatoriai ir dalyviai skaičiuoja rekordinius pardavimus – kelionių parduota 2 kartus daugiau nei praėjusiais metais. Apžvelgdama virtualios mugės „Vivattur“ rezultatus, ją organizavusios Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė sako, kad mugė buvo itin sėkminga. Prie jos prisijungė rekordinis dalyvių skaičius – iš viso net 29. O joje dalyvavusių kelionių agentūrų pardavimai viršijo visų ankstesnių mugių rezultatus. „Šiais metais virtuali kelionių mugė buvo itin sėkminga. Palyginti su praėjusiais metais ar su tais metais, kai mūsų asociacijos nariai dalyvaudavo gyvai vykstančiose mugėse, kelionių parduota net 2 kartus daugiau. Keliautojai itin susidomėjo…
Simonas Gentvilas: atsisakyti mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) įmanoma, jei savivaldybės savo teritorijose išplės atliekų tvarkymo infrastruktūrą
Pastaruoju metu Aplinkos ministerija sulaukia savivaldybių paklausimų dėl galimybės savarankiškai tvarkyti mišrias komunalines atliekas, kurių susidaro vis mažesni kiekiai. Šiuo metu jos gabenamos į regioninius atliekų tvarkymo centrus, kur yra apdorojamos mechaninio arba mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose. „Dabar yra momentas, kai savivaldybės turi įsivardinti, kokią rūšiavimo infrastruktūrą savo gyventojams sukurs, kad 2027 m. būtų išrūšiuota 80 proc. atliekų. Rūšiavimo konteinerių, didelių gabaritų atliekų aikštelių tinklas turi būti toks patogus, kad į mišrų konteinerį keliautų ne daugiau kaip 20 proc. atliekų. Savivaldybės, gerai padariusios namų darbus gali išvengti neefektyvių sprendimų ir atliekas tvarkyti ekonomiškai naudingiausiu būdu“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane 2021-2027 metams…
„Nepatogūs“ tiesiosios žarnos tyrimai būtini ankstyvai rimtų ligų diagnostikai
Storosios, tiesiosios žarnos ir išeinamosios angos ligas diagnozuoja ir gydo gydytojas chirurgas – proktologas. Nepaisant to, kad laiku atlikti proktologiniai tyrimai gali padėti anksti nustatyti ir sėkmingai gydyti ligą, vis dar dažnai, net ir kenčiant nemalonius simptomus, delsiama kreiptis į gydytoją proktologą, tikintis, kad liga praeis savaime. Apklausų duomenimis, vizitas pas šį specialistą daugeliui kelia baimę, nerimą bei „nepatogumo“ jausmą. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje ir Kretingoje gydytojas chirurgas, proktologas Oleg Aliošin pasakoja, kaip vyksta proktologinis ištyrimas ir pataria, kodėl nereikėtų jo atidėlioti. Kaip atliekamas proktologinis ištyrimas ir kam jis reikalingas Gydytojas pasakoja, kad proktologinė apžiūra visuomet prasideda nuo pokalbio su pacientu ir jo nusiskundimų išklausymo. Po to atliekamas digitalinis tyrimas,…
Kaip padėti sau, kai išsausėja plaukai?
Išsausėję, besiveliantys, slenkantys, praradę žvilgesį ir gyvybingumą – taip atrodo pažeisti plaukai, kuriuos neigiamai paveikė šaltas ir drėgnas oras lauke bei šildomų namų aplinka. „Camelia“ vaistininkė Irena Garuckienė sako, kad yra ir daugiau priežasčių, dėl kurių šaltuoju metų laiku silpsta plaukai, ir dalį jų sieja su klaidingais įpročiais. „Plaukai silpsta ir dėl nualinto imuniteto, vitaminų ar mikroelementų trūkumo, hormonų sutrikimo, patiriamo streso ar aplinkos užterštumo. Taip pat dėl šalutinio poveikio, kurį sukelia tam tikri medikamentai, pavyzdžiui, vaistai aukštam kraujo spaudimui reguliuoti, antidepresantai, anaboliniai steroidai, diuretikai ar kontraceptikai“, – aiškina I. Garuckienė. Šaltuoju metų laiku plaukai silpsta ir dėl įprastų klaidų – netinkamų priemonių naudojimo, per dažno jų plovimo ar…
Skelbiami Knygos meno konkurso nugalėtojai
Kultūros ministerija skelbia kasmetinio Knygos meno konkurso nugalėtojus – tradiciškai jie bus apdovanojami vasario 26 d. Vilniaus knygų mugėje. Konkurse varžėsi 113 leidinių, išleistų 2022 metais, juos pateikė 60 leidėjų. Premijomis ir diplomais įvertinta 21 knyga: bus įteikta Pagrindinė metų premija, po piniginę premiją ir du diplomus – kiekvienoje iš šešių teminių kategorijų; Lietuvos dailininkų sąjunga ir Vilniaus dailės akademija taip pat skiria po apdovanojimą. Visas konkursui pateiktų leidinių sąrašas jau buvo paskelbtas anksčiau. Kultūros ministerija konkursą organizuoja ir kuruoja nuo 1996 m. Apie puikią knygos visumą, vertą savojo apdovanojimo, kalbama tada, kai už skirtingus jos sukūrimo procesus atsakingi žmonės tampa vieninga komanda – todėl ir konkurso diplomai įteikiami knygos komandai –…