Informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą vykdanti VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) statybos leidimų išdavimo statistiką atspindinčias švieslentes papildė 2026 m. balandžio mėn. duomenimis. Išanalizavus juos paaiškėjo, kad ketvirtas metų mėnuo šalyje išsiskiria aktyvumu, o ir taip stipriai besiplėtusiame Vilniaus rajone fiksuojamas rekordinis patvirtintų statybos leidimų šuolis.  2026 m. balandžio mėn. Lietuvoje iš viso išduota 1 224 statybą leidžiantys dokumentai (SLD). Tai sudaro beveik pusę viso 2026 m. pirmą ketvirtį patvirtintų SLD kiekio (42,87 proc.). Lyginant šių metų balandį patvirtintų statybos leidimų mastą su tuo pačiu 2025 ir 2024 m. laikotarpiu, išduotų SLD kiekio augimas atitinkamai siekia po 25,92 ir 40,04 proc.  SSVA duomenimis, iš 1 224…

Nors net 73 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad būsto kainos šiuo metu yra per aukštos, jaunimui pirmasis būstas išlieka vienu svarbiausiu finansinių tikslų, rodo naujausia apklausa. Apie tai, ar šiandienos rinkoje jaunam žmogui nuosavas būstas tebėra pasiekiamas, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Riboja ne motyvacija, o galimybės Per artimiausius 3 metus beveik pusė (47 proc.) 18-29 m. žmonių planuoja įsigyti nekilnojamąjį turtą, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta bendrovės „Norstat“ apklausa. Anot ekspertės, jaunimo siekis turėti nuosavą būstą Lietuvoje stiprus, tačiau didžiausiu iššūkiu tampa jo įperkamumas ir pradinis įnašas. „Įprastai pirmąjį būstą žmonės įsigyja būdami dar jauni, taip siekdami stabilumo ir investuodami į savo ateitį. Pastebime, kad ir…

Viaduko su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis statyba greta Ašigalio gatvės pasitinka darbų pabaigą. Ketvirtadienį sėkmingai atlikti statinio bandymai. Inžinierių komanda tam pasitelkė šešis sunkvežimius, sveriančius po 34 tonas. Atverti naująjį transporto mazgą planuojama birželio pradžioje. „Viadukas per A1 magistralę pastatytas. Lygiagrečiai išlietas asfaltas, sužymėtos juostos, įrengtas apšvietimas. Liko smulkūs estetiniai darbai“, – tikina Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Siekiant įsitikinti, kad viadukas atitinka visus numatytus reikalavimus, šią savaitę atlikti išsamūs bandymai. Darbus atliekanti bendrovė „Autokausta“, į pagalbą pasitelkusi „INHUS Engineering“ specialistus, parūpino šešis sunkvežimius, bendrai svėrusius kiek daugiau nei 200 tonų. „Atlikti statiniai ir dinaminiai bandymai su keturašių sunkvežimių koncentruotomis apkrovomis. Iš viso naudoti šeši tokie sunkvežimiai didžiausiam tarpatramiui apkrauti, besitęsiančiam…

Kauno technologijos universitetas (KTU) pradeda įgyvendinti projektą, kurio metu bus tiriamas Lietuvos dipukų (angl. Displaced people) – Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių architektų – kūrybinis palikimas Šiaurės Amerikoje.  Projektu „Laisvės salos: architektūrinis Lietuvos dipukų palikimas Šiaurės Amerikoje“ bus siekiama labiau išplėsti Lietuvos architektūros istoriografiją, atskleisti mažai nagrinėtą diasporos paveldą ir jo tipologinę, stilistinę bei ideologinę įvairovę. Taip pat – ištirti pabėgėlių architektų indėlį į bendrą Šiaurės Amerikos architektūrinę raidą ir globalų modernizmo diskursą. Pasak šio projekto vadovo KTU Architektūros ir statybos instituto Architektūros ir urbanistikos centro vadovo dr. Vaido Petrulio, išsamus tyrimas leis reikšmingai praplėsti ne tik lietuvišką, bet ir globalią moderniosios architektūros istoriografiją. „Vadinamųjų dipukų architektūra gimė iš tremties patirčių…

Ilga ir šalta žiema gyventojus privertė dar aktyviau ieškoti galimybių sumažinti būsto išlaikymo išlaidas. Daugiabučiams namams senstant, vis dažniau susiduriama ir su įvairiomis pastato eksploatacijos problemomis. Specialistai teigia, kad ilgalaikis šių abiejų iššūkių sprendimas – daugiabučio namo renovacija. Šio šaltojo sezono skaičiai abejoti neleidžia, identiškuose butuose, esančiuose renovuotame ir nerenovuotame name, šildymo kaina skiriasi daugiau nei tris kartus! Dažniausiai daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojus susimąstyti apie galimybę atnaujinti savo namą paskatina didelės sąskaitos už šildymą ir temperatūrų skirtumas kambariuose ar butuose šildymo sezono metu. Centralizuotai šildymą Šiaulių mieste tiekianti bendrovė „Šiaulių energija“ apskaičiavo išlaidas, kurias patyrė tipinio buto gyventojai. Specialistai palygino tokio pat ploto butus analogiškos statybos namuose, tik vienas jų…

Vilniaus gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkoje vis aiškiau ryškėja kryptis, kuri dar prieš kelerius metus buvo laikoma nišine – mažos apimties, ribotos pasiūlos gyvenamieji projektai. Šiandien jie vis dažniau tampa sąmoningu pasirinkimu tiems, kurie ieško ne tik būsto, bet ir gyvenimo kokybės.Tarptautinėje praktikoje tokie projektai apibūdinami kaip butikiniai – tai sąvoka, atkeliavusi iš mažų, išskirtinių parduotuvių ar viešbučių. Ji reiškia ne mastą, o požiūrį: individualumą, dėmesį detalėms ir aiškiai apibrėžtą koncepciją. Ši logika vis labiau įsitvirtina ir nekilnojamojo turto rinkoje. Ne kiekis, o kokybė Butikiniai NT projektai paprastai pasižymi keliais esminiais bruožais – nedideliu butų skaičiumi, išskirtine architektūra, harmoningu įsiliejimu į aplinkąir aiškia tikslinės auditorijos samprata.NT rinkodaros įmonės „NTligence“ vadovė Elina…

„Geberit OnTour“ turas – tai unikali iniciatyva, kurios metu specialiai įrengta ekspozicija „ant ratų“ su naujausiais „Geberit“ santechnikos produktais keliauja po skirtingus miestus ir sustoja partnerių prekybos vietose. Renginys kviečia santechnikus, montuotojus ir kitus specialistus susipažinti su naujausiais sprendimais iš arti – šiemet Baltijos šalyse organizuojamas „Geberit OnTour“ apims dar daugiau susitikimų vietų.  „Iniciatyva gimė iš siekio būti arčiau profesionalų – vietoj to, kad specialistai vyktų į parodas ar mokymų centrus, mes patys atvykstame pas juos. „Geberit OnTour“ renginiai turi ilgametę tradiciją visose rinkose, kur „Geberit“ turi savo atstovybes ir partnerius.“, – sako Tadas Ivanauskas, „Geberit“ produktų vadovas Baltijos šalims. Šio turo esmė – ne tik parodyti produktus, bet ir…

Kas iš tiesų lemia kokybišką gyvenimą mieste? Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad lietuviams svarbiausi dalykai – ne greitis ar miesto šurmulys, o priešingai: ramybė, žaliosios erdvės ir galimybė gyventi aktyviai bei sveikai. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad šitokie  pasirinkimai tikrai prisideda prie gyvenimo kokybės ir ilgaamžiškumo. Šiemet „Spinter tyrimai“ darytoje apklausoje sostinės gyventojų buvo paprašyta nurodyti vieną ar daugiau veiksnių, kurie padeda  gyventi ilgiau ir kokybiškiau mieste. Apklausus 1014 respondentų paaiškėjo, kad dažniausiai – net 23 proc. atvejų – žmonės nurodydavo tylą ir ramybę – tiek asmeninę, tiek aplinkos. Antroje vietoje – gamta ir žaliosios erdvės (19 proc.), o trečioje – aktyvus laisvalaikis ir sveika gyvensena (16 proc.). Tiek pat apklaustųjų…

Istorinių pastatų atnaujinimas – tai ne tik techninis procesas, bet ir balanso tarp autentiškumo išsaugojimo ir šiuolaikinių reikalavimų paieškos. Kiek galima keisti, kad išliktų tai, kas svarbiausia? Ir kiek būtina atnaujinti, kad pastatas galėtų atitikti šiandieninius poreikius? Būtent šie klausimai šiandien sprendžiami Vilniaus rotušėje, kur vykstantis kapitalinis remontas tampa gyvu pavyzdžiu, kaip trapus balansas tarp autentiškumo ir šiuolaikinių poreikių ieškomas ne teorijoje, o realybėje. Projektą prižiūrinti Vilniaus vystymo kompanija ir rangovas „Ekstra statyba“ pabrėžia, kad kiekvienas paveldo objektas yra unikalus, todėl reikalauja individualių sprendimų – nuo konstrukcijų stiprinimo iki inžinerinių sistemų atnaujinimo. Tokiuose projektuose būtinas glaudus architektų, paveldosaugos specialistų ir rangovų bendradarbiavimas, kad būtų išsaugota pastato dvasia ir užtikrintas jo…

Šiais metais veiklą pradėjusio Kelių fondo valdytoja „Via Lietuva“ apibendrino pirmojo šių metų ketvirčio rezultatus. Per 2026 m. I ketvirtį į Kelių fondą iš viso surinkta 39,7 mln. eurų, kurie bus skiriami šalies kelių infrastruktūros atkūrimui, plėtrai ir modernizavimui.  Naujasis finansavimo modelis leidžia užtikrinti, kad lėšos, gaunamos iš su transportu susijusių mokesčių ir rinkliavų, būtų operatyviai nukreipiamos į šalies kelių tinklo kokybės gerinimą – rangovams už atliktus darbus iš Kelių fondo lėšų jau išmokėta 14,8 mln. eurų. Pagal Valstybinio kelių fondo įstatymą, Kelių fondo biudžetą sudaro dvi pagrindinės dalys, kurias formuoja skirtingos institucijos. Per šių metų pirmąjį ketvirtį į fondo sąskaitą surinkta 39,7 mln. Eur, iš jų 22 mln. eurų…