Gamta ir gyvūnai

Konkurencingumo vėjai pučia Lietuvai palankia kryptimi: išlošime per žaliąsias technologijas

Nuo Žaliojo kurso nesitraukiama, o Europoje pučiantys konkurencingumo skatinimo vėjai gali pasitarnauti žaliajai Lietuvos pramonės transformacijai, sakė Vilniuje diskutavę ekspertai. Diskusija surengta praėjus dviem dienoms po Europos Komisijos išleisto Europos konkurencingumo kompaso komunikato ir savaitei po Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pristatyto Lietuvos ekonomikos pertvarkos priemonių plano START.

Žaliojo starto signalas duotas

„Europos Komisija šią savaitę aiškiai paskelbė, kad nebe žalumas, o konkurencingumas yra „jos mandato centre“. Galime klausti, kur dingo žaliasis kursas? Į tai atsako kompasas – nuo dekarbonizacijos tikslų nesitraukiama. Manau, kad išmaniai įgyvendinta naujoji konkurencingumo didinimo strategija gali neblogai derėti su ekonomikos žalinimu, jei ir toliau kelsime sau ambicingus klimato ir aplinkosaugos tikslus“, – sakė Kęstutis Kupšys, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) narys bei Vartotojų aljanso viceprezidentas.

Jo teigimu, trečiadienį paskelbtas Komisijos komunikatas „ES konkurencingumo kompasas“ gerai dera su šiuo metu svarstomomis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pristatytu ekonomikos transformacijos priemonių planu START. „Kompasas rodo kryptį, kuria Europos pramonė turi žengti, o Lietuvos Vyriausybė gali greičiau paspausti starto mygtuką, kad Lietuva žaliuoju pramonės konkurencingumo keliu judėtų sparčiau“, – juokavo jis per penktadienį surengtą pristatymą žurnalistams.

„Ministro Luko Savicko komanda rodo nemenką dėmesį žaliosioms technologijoms ir tai yra Lietuvos šansas. Mes ne Vokietija ar kuri kita daug taršios tradicinės pramonės turinti šalis, mes lankstesni. Mūsų verslas labai paslankus, dėl daugkartinių krizių išmokęs adaptuotis, todėl žaliųjų technologijų kūrimas ir pritaikymas Lietuvoje – tai šansas Lietuvos verslui gerai įsiliejantis į ES konkurencingumo vagą“, – teigė EESRK narys.

Teiks išsamias rekomendacijas pramonei

Jam antrino tvarumo ir komunikacijos ekspertas Donatas Kuras, pasak kurio ES dekarbonizacijos tikslai aiškūs ir niekur nedingo: siekiama klimato neutralumo 2050-aisiais, o taip pat ketinama bent 55 procentais sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas jau iki šio dešimtmečio pabaigos. Be to, Europos Komisija ir toliau siūlo jau 2040-aisias sumažinti emisijas 90 procentų – tai juodu ant balto parašyta Komisijos pristatytame dokumente.

Trečiadienį paskelbtas „Konkurencingumo kompasas“ nurodo tris pagrindines kryptis, atkartojančias 2024 m. rugsėjį paskelbtos Marijaus Dragio (Mario Draghi) konkurencingumo ataskaitos mintis. Tai inovacijų skatinimas, dekarbonizacija kartu su konkurencingumu, o taip pat Europos priklausomybių nuo išorės mažinimas ir žemyno saugumo didinimas.

„ES nuo žaliojo kurso nenusigręžia. Įstatymų leidėjai akcentuoja siekį dekarbonizuoti pramonės sektorių, tuo pačiu suprantant, kad tam svarbi pigi žalioji energija, investicijos į elektros, vandenilio, anglies dioksido infrastruktūrą, paklausos mažiau taršiems ir žaliesiems produktams didinimas, žiedinės ekonomikos skatinimas ir kitos priemonės“, – kalbėjo D. Kuras.

Vertindamas START priemones D. Kuras sakė, kad būtina skatinti tikslines žaliąsias inovacijas ir jų taikymą bei galvoti apie visos naujųjų žaliųjų produktų vertės grandinės kūrimą.

„Pavyzdžiui, galime kalbėti apie tai, kad Lietuva taps vandenilį masiškai gaminančia ir eksportuojančia šalimi. Tačiau turime sutelkti dėmesį ne tik į pasiūlą, bet ir į paklausą: kur mes ar mūsų prekybos partneriai tą vandenilį panaudos“, – dėmesį atkreipė ekspertas. Jis taip pat pabrėžė būtinybę gerinti tarpinstitucinį bei verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą, spręsti administracinių reikalavimų komplikuotumo ir neaiškumo bei procesų lėtumo problemą.

Konkrečias nevyriausybinių organizacijų sektoriaus rekomendacijas pramonės sektoriaus dekarbonizacijai D. Kuras ir ataskaitos bendraautorė dr. Gerda Žigienė bei kiti ekspertai žada pristatyti per vasario 24 d. vyksiantį viešą renginį. Jo metu bus pristatyta trijų organizacijų – Vartotojų aljanso, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ bei Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos užsakymu projekto „ŽALINK“ rėmuose sukurta pramonės dekarbonizacijos ataskaita.

Ragino nepamiršti žiediškumo

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius STARTe pasigedo didesnio dėmesio žiediškumui. „Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo sukurti įmonių dekarbonizacijos centrą, kuris įmonėms padės prisitaikyti prie klimato kaitos reikalavimų. Tačiau kodėl apsiriboti tik dekarbonizacija? Žiediškumas – ne mažiau svarbus“, – mano D. Tracevičius.

Apie žiedinės ekonomikos skatinimą kalbama ir „Konkurencingumo kompase“  – planuojama parengti Žiedinės ekonomikos aktą, kuris turėtų paskatinti investicijas į perdirbimo pajėgumus bei paskatinti ES pramonę veiksmingai pakeisti pirmines medžiagas ir sumažinti panaudotų medžiagų šalinimą sąvartynuose ir deginimą. Kartu bus taikomi ekologinio projektavimo reikalavimai įvairioms produktų grupėms. Skaičiuojama, kad Europos perdirbimo rinka per penkerius metus gali išaugti nuo dabartinių 31 mlrd. eurų iki 100 mlrd. eurų bei sukurti pusę milijono naujų darbo vietų.

Vis dėlto D. Tracevičius pasidžiaugė, kad viena iš START priemonių skirta geriau informuoti vartotojus. „Prancūzijoje pradėtas taikyti prietaisų pataisomumo indeksas. Nustatyta, kad įvedus šį indeksą maždaug kas penktas vartotojas pakeitė elgseną ir rinkosi lengviau pataisomus prietaisus. Tą patį galima taikyti ir kitoms produktų kategorijoms, pavyzdžiui, maistui, drabužiams, paslaugoms. Be to, su panašiais indeksais galima sieti gamintojų atsakomybės schemas“, – kalbėjo specialistas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos planas START žymi penkiomis raidėmis užkoduotas kryptis: S – suvienodintos sąlygos verslui ir dialogas, T – technologinė pažanga ir aukštesnė pridėtinė vertė, A – administracinės ir biurokratinės naštos mažinimas, R – regionų plėtra ir turizmo skatinimas, T – tvarios ekonomikos skatinimas. Penktadienio diskusijoje Vilnius dalyvavę ekspertai aptarė paskutiniąją „T“, reiškiančią tvarumą. START yra dalis XIX Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano.

Parengė Rūta Trainytė, „Klimato reporteriai“ redaktorė.

              —-                                  

Šį tekstą siūlo „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt). 

Tai Lietuvoje nauja, nepriklausoma, nevyriausybinių organizacijų įkurta pilietinės žiniasklaidos iniciatyva, kurios tikslas – ilgainiui tapti klimato naujienų agentūra. Tekstą prašytume skelbti nurodant autorių ir šaltinį „Klimato reporteriai“.

„Klimato reporteriai“ – viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.

Pranešimą paskelbė: Eglė Kybartienė, Vartotojų aljansas
Konkurencingumo vėjai pučia Lietuvai palankia kryptimi: išlošime per žaliąsias technologijas

Konkurencingumo vėjai pučia Lietuvai palankia kryptimi: išlošime per žaliąsias technologijas

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą