Ko vertas sis gyvenimas, ko mes trokstame is jo, kas yra laime?
Siuos klausimus as sau uzduodu kai apninka nuotaika bloga, tada susimastau, kad man truksta to ir to, bet is tikro visa tai tik mazos smulkmeneles…Ir kagi as noriu tuo pasakyti, ogi tai, kad siandien supratau, kokia is tiesu esu laiminga, manau daugelis is jusu esate laimingi taip pat tik patys to nezinote.Kas priverte mane taip pasijusti, net dabar rasant suspaudzia sirdi, o priverte pamatytas kraupus vaizdelis( tas zmogus niekad negirdes garsu, aiskiai nematys spalvu, mes ji palydesim zvilgniu…..) na nenoriu visko cia nuspalvinti tamsiom spalvom, tiesiog noriu visiem palinketi kuo sviesesniu akimirku jusu gyvenime, kad brangintumete savo artimus zmones, kad dazniau istartumete vienas kitam siltus zodzius ir nustotumete grauztis del visokiausiu smulkmenu. Linkiu visiems surasti ta savaja laime.
7 komentarai
aj
pritariu pirmam komentarui..
sokoladine
visiskai pritariu!!!nelaimingas zmogus yra tas,kuris nesuvokia savo laimes,o ta laime,dziaugsma mes visi suvokiam skirtingai!!!!belieka tik ji priimti ir DZIAUGTIS;&******
dangre
Laime – kiekvienam vis kitoks jausmas. Zmogus yra laimingas tol, kol turi svajoniu. Kai issipildo vienos, ju vieta uzima kitos. O mes tampame laimingi, na, bent ta ju issipildymo minute :).
sweety
as wien tik kai svajoju pasijuntu laiminga…
Domas
Labai teisingai pastebejai, kad zm. labai daznai nezino, kad yra laimingi. Kartais reikia pamatyti kraupiu vaizdu, kad pradeti dziaugtis, kad tau su psichika viskas tvarkoj, kad turi sveika kuna. Karta teko apsilankyti psichiatrinej ligoninej pas viena ligoni. Teko pamatyti tokiu vaizdu, kokius galima pamatyti siaubingiausiame filme apie psichuške. Buvau labai sukrestas, nors tikrai neesu silpnu nervu zmogus.
Dar labiau pavyksta pajusti ir suprast kokie jzm. iki tol laimingi buvo, taciau nevertino ka turejo, kai ivyksta kokie nors labai blogi ivykiai. Tokia jau musu zmogiskoji prederme. Del svajoniu – tai, galiu pasakyt, kad jos labai daznai susipina su iliuzijomis. O iliuzijos VISADOS labai skausmingai duzta ir tada mes nepasiruose patenkame i skaudzios realybes gniauztus. O tada prasideda nenoras gyvent, alkoholis, narkotikai ar pan. Svajones turi buti realios – sekmingai baigti mokslus, istoti i univera, baigus gauti atitinkama darba, sutikti saves verta antraja puse. Labai teisingas palinkejimas, kad mes brangintume artimus zmones – negali zinoti kada ju gali netekti, paskui kaltinsi save visa gyvenima, kad netinkamai su juo elgeisi ir galbut tuo sutrumpinai tam zmogui gyvenima. Suklydus butina atsiprasyti – pripazint, kad pasikarsciavai. Dziaugtis reikia kiekviena diena, kad gyveni, kad TEISINGAI gyveni ir neėst saves del klaidu.
Domas
Mano saule jau leidžiasi – netekau to ko labiausiai bijojau – savo brangiausio zmogaus – savo žmonelės. Nebėra jau kuo džiaugtis. Tik dar vasarą aš dar buvau lamingiausias žmogus. Kas yra laimė? Tai, kad daugiau nebeturiu ką prarasti. Aš laisvas.
crazy
as pasauli dazniausiai dazau niuriom spalwom ir kartais manu kad kitokiu ju ir negali buti mano pasaulio spalwu paleteje…bet kartajs tajp pasidaro gera ir sirdis susyla ir wiskas aplink prazysta graziausiais ziedajs.tada pastebi kiekwiena menknieki kuriuo gali dziaugtis tik niekada nemanei kad taj swarbu.turi kojas.na ir kas!juk wisi jas turi ir kas cja ypatingo?deja kad ne wisi.tame ir yra esme..kaj pamaciau ligonineje karta daug zmoniu wezimeliuose be koju taj supranti kox yra dziaugsmas begti laukais lydimas wejo..ir jeigu nieko newertini ir paziurejes wajzdu tu gali nk nesuprasti..tereikia prarasti tai kas yra tau reikalinga bet atrodo yprasta tada pajusi wiska.ir tikrai nebesinoretu juoktis is neigalaus zmogaus jei suprastum kad ir tu gali toks buti…