2024 m. birželio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo Ateities komitetas birželio 14 d. posėdyje, svarstydamas klausimą „Klimatui neutrali valstybė: darnaus vystymosi tikslai ir Lietuvos įsipareigojimai „Lietuva 2050“ kontekste“, akcentavo, kad siekiant darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir klimato neutralumo trūksta didesnio planavimo, tikslesnių duomenų, taip pat platesnio kaštų ir naudos analizės taikymo. „Mes, kaip Respublika, esam įsipareigoję Jungtinių Tautų (JT) Darnaus vystymosi darbotvarkei iki 2030-ųjų metų, kurios viena svarbiausių krypčių yra neigiamo žmonijos poveikio klimatui ir gamtinei aplinkai suvaldymas. Tas pats įtvirtina ir Europos Sąjungos (ES) Žaliajame kurse ir su juo susijusiose politikose. Visa tai yra išdėstyta ir valstybės…
Prie centralizuotų nuotekų tinklų jungiasi vis daugiau pričiuptų pažeidėjų
Prieš ketverius metus sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė apčiuopiamų rezultatų – mieste nelegalių atvejų skaičius sumažėjo kone perpus. Situaciją pagerino ir savivaldybės skiriama finansinė parama: vien šiais metais nemokamai prie tinklų prisijungs mažiausiai 33 gyvenamieji namai. Dar daugiau tikimasi iš testuojamos naujos Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos (NTIS). Teršėjų sumažėjo perpus Netinkamai nuotekas tvarkantys ir aplinką teršiantys gyventojai po padidinamuoju stiklu atsidūrė dar 2020-aisiais. Jungtinė „Kauno vandenų“, savivaldybės administracijos ir Aplinkos apsaugos departamento specialistų komanda iki šiol reguliariai vykdo patikrinimus. Per ketverius metus vandentiekiu besinaudojančių, bet prie centralizuotų nuotekų tinklų neprisijungusių būstų Kaune sumažėjo kone perpus – nuo 4024 iki 2157. „Gyventojams, kurie naudojasi centralizuotai tiekiamu…
Verslo pastangos dėl klimato: ant prekybos centro įrengė elektrinę ir įkurdino bites
Stengiantis lėtinti ir stabdyti žmonių sukeltą klimato kaitą svarbus kiekvieno indėlis bet kurioje srityje, ne išimtis ir mus supantys pastatai. Vaizdingame sostinės Šeškinės Oze įsikūręs prekybos ir pramogų centras „Ozas“ laikydamasis savo aplinkosauginių įsipareigojimų ant pastato stogo įsirengė 480 kW galios saulės elektrinę – planuojama, kad ji pagamins beveik dešimtadalį pastate sunaudojamos elektros energijos. Taip pat ant prekybos ir pramogų centro stogo apgyvendintos bitės, padėsiančios palaikyti aplinkinę bioįvairovę ir gerinti jos kokybę Ant prekybos ir pramogų centro OZAS stogo sumontuotoje saulės elektrinėje yra 1170 modulių, kurių kiekvieno galia siekia 410 W. Pastato reikmėms per penkis šių metų mėnesius ji jau sugeneravo daugiau nei 158 tūkst. kWh elektros energijos. Planuojama, kad…
Kirpikų populiacija 2024 metais pušynams grėsmės nekelia
Vieni pavojingiausių pušis pažeidžiančių kenkėjų yra kirpikai – didysis (Blastophagus piniperda Eich.) ir mažasis (Blastophagus minor Eich.). Jie graužia takus po pušų žieve, kuriuose vystosi kirpikų nauja karta. Suaugę vabalai papildomai maitindamiesi turi savybę įsigraužti į pušų žalių ūgliukų šerdį. Pagraužtus ūglius vėjas gali nulaužti ir jie nukrenta po pušų lajomis. Dėl šios savybės vabzdžių gentis pavadinta kirpikais, nes jų pagraužtos ir nulūžę šakelės panašios į sekatoriumi nukirptas. Apskaitos duomenimis, 2024 metais pušinių kirpikų populiacija, lyginant su 2023 metais, sumažėjo ir šis kenkėjas didesnės įtakos pušynų sanitarinei būklei neturės. 2024 metais buvo tęsiamas kasmetinis didžiojo ir mažojo kirpikų populiacijos monitoringas, kuris vykdomas VĮ Valstybinių miškų urėdijos 4 regioninių padalinių teritorijose:…
Pasodinto miško priežiūra ir apsauga
Valstybinės miškų tarnybos Vyriausiasis patarėjasMiškotyros mokslų daktaras Ričardas Beniušis Pavasarį, kaip ir kiekvienais metais, daug žemės ir miško savininkų bei valdytojų veisė ar atkūrė miškus valdomoje žemėje. Kultūriniu būdu pasodintas miškas paprastai vadinamas miško želdiniais. Pasodinus mišką svarbu jį tinkamai prižiūrėti ir užtikrinti jo apsaugą. Kitu atveju investuoti pinigai ir sugaištas laikas sodmenų įsigijimui, mišku apsodinamo ploto paruošimui, pačių medelių pasodinimui gali nueiti perniek ir norimas rezultatas – sveikas ir našus suplanuotos rūšinės sudėties medynas – bus nepasiektas. Be to, gali tekti žuvusių medelių vietoje pasodinti naujus, o tai – vėl papildomos finansinės išlaidos ir laiko sąnaudos. Trumpai apžvelgsime keletą priemonių, kurios padės tinkamai puoselėti pasodintą mišką, kol jo medeliai…
Nuo šiol kiekvienas gali prisidėti prie Baltijos jūros išsaugojimo
Baltijos jūra – viena iš labiausiai užterštų pasaulyje. Per didelis azoto ir fosforo kiekis, į jūrą patenkančios šiukšlės, pavojingos medžiagos, atkeliaujančios iš sausumos, Baltijos jūros ekosistemą įstūmė į kritinę būklę. Tačiau dar ne viskas prarasta – esama iniciatyvos, siekiančios išsaugoti mums svarbius vandenis, o prie jos prisidėti gali kiekvienas iš mūsų. Baltijos jūra turi vieną didžiausių pasaulyje „negyvųjų zonų“ – net 97 proc. jūros yra paveikta šio pavojingo reiškinio. Tai – dėl taršos susidarę plotai, kuriuose yra labai mažai deguonies. Dėl to šiose zonose išnyko gyvūnai ir augalai, nuo kurių priklauso ir mūsų pačių gerovė. Iš netvaraus žemės ūkio, neatsakingos pramonės bei komunalinių nuotekų jūrą pasiekia azoto ir fosforo perteklius,…
Dar mažiau atliekų tavo šiukšlinėje – „Rimi“ pristatė naujas pakuotes, kurios leis sutaupyti iki 82 proc. plastiko
Prekybos tinklo „Rimi“ privačios etiketės „Rimi Smart“ dviejų rūšių maltos mėsos produkcija nuo šiol bus pakuojama plastikiniuose maišeliuose. Ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė pažymi, kad plastikinių dėžučių atsisakymas leis per metus sutaupyti iki 13 460 kg plastiko ir 1 260 kg popieriaus, tad bendrai suvartojamo plastiko kiekis kris net 82 proc., o tai prilygsta net 12 lengvųjų automobilių svoriui. Ne tik mažiau plastiko ar popieriaus, bet ir teršalų E. Krasauskienės teigimu, maltos mėsos plastikinės pakuotės keitimas – tai dar vienas žingsnis tvaresnių įmonės tikslų link. Siekiama, kad iki 2025 m. visos „Rimi“ privataus prekės ženklo maisto produktų pakuotės būtų pagamintos iš perdirbamo plastiko. „Pirkėjai galės prisidėti…
Nuo žievėgraužio tipografo kenčia visos Europos miškai, Lietuvos kaimynės imasi panašių priemonių žalai mažinti
Šią savaitę Lietuvoje lankėsi miško sanitarinės apsaugos specialistai, šios srities mokslininkai ir ekspertai iš Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos. Susitikime, kuriame dalyvavo Aplinkos ministerijos ir Valstybinės miškų tarnybos specialistai, daugiausia dėmesio skirta atskirose valstybėse taikomiems apribojimams bei specialiosioms priemonėms eglynuose žievėgraužio tipografo daromai žalai sumažinti. Nuo šio grėsmingo eglių liemenų kenkėjo kenčia miškai visoje Europoje, pastarąjį dešimtmetį jo daroma žala dramatiškai išaugo. Tai vienas iš iššūkių, susijusių su besikeičiančiu klimatu. 2023 m. žievėgraužių pažeidimų mastas ir toliau augo visose kaimyninėse šalyse. Vien tik šiaurinėje Lenkijos dalyje pažeista daugiau kaip 2 mln. kubinių metrų, Latvijoje – virš 1 mln. kubinių metrų miškų. Švedijoje nuo 1961 m. dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų buvo…
Seimo nario T. Tomilino pranešimas: „Seimo rezoliucija dėl tvaresnės miškų politikos kol kas nepriimta – valdantieji bandys dar kartą“
2024 m. birželio 7 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimas kelių balsų persvara atmetė rezoliuciją dėl tvarios miškų politikos, kuria buvo siekiama stabdyti valstybinės miškų įmonės reorganizaciją į akcinę bendrovę. Tačiau Seime salėje ketvirtadienį dėjosi neįprasti dalykai. Iš karto po balsavimo net keli valdančiųjų partijų atstovai reikalavo perbalsuoti, nes iš esmės išsakė paramą rezoliucijai, norėjo ją redaguoti, o ne atmesti. Būtent todėl po balsavimo nuskambėjo Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės pažadas ateinančią savaitę dar kartą registruoti ir svarstyti panašią rezoliuciją. Seimas planavo skirti klausimui 15 minučių, o diskutavo daugiau nei pusantros valandos. Seimo rezoliucija „Dėl tvarios miškų politikos“ buvo siekiama kurti naują, tvarią miškų politiką ir įpareigoti Vyriausybę imtis atitinkamų sprendimų…
Pirmasis toks taromatas visoje Lietuvoje – sostinėje vyksiančioje Kultūros naktyje galės išbandyti kiekvienas
Birželio 7 dieną Vilnius tikrai nemiegos – tūkstančių sostinės gyventojų ir svečių susidomėjimo sulaukianti kasmetinė „Kultūros naktis“ tradiciškai kvies pasinerti į svaiginantį muzikos garsų, šokių ir įvairių kūrybinių veiklų sūkurį, paversiantį sostinę viena didele meno scena. Pačiame žaliuojančios sostinės centre, adresu Gedimino pr. 10, gyvo miesto šurmulį nustelbs šlamančiųjų garsai – atsinešus tuščią taros pakuotę, kiekvienas galės pažadinti įspūdingą dainuojantį taromatą ir tarą iškeisti į miškų šlamėjimą. Vienintelis toks Lietuvoje dainuojantis taromatas, sukurtas specialiai „Grąžinti verta“ socialinei iniciatyvai „Keisk tarą į šlamančius“, Kultūros nakties metu visų miestiečių ir sostinės svečių lauks nuo 19:30 iki 23 val. Kiekviena šiame taromate priduota užstato pakuotė virs dar vienu lopinėliu saugomų senųjų Lietuvos girių,…
