2024 m. birželio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Ateities komitetas birželio 14 d. posėdyje, svarstydamas klausimą „Klimatui neutrali valstybė: darnaus vystymosi tikslai ir Lietuvos įsipareigojimai „Lietuva 2050“ kontekste“, akcentavo, kad siekiant darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir klimato neutralumo trūksta didesnio planavimo, tikslesnių duomenų, taip pat platesnio kaštų ir naudos analizės taikymo.
„Mes, kaip Respublika, esam įsipareigoję Jungtinių Tautų (JT) Darnaus vystymosi darbotvarkei iki 2030-ųjų metų, kurios viena svarbiausių krypčių yra neigiamo žmonijos poveikio klimatui ir gamtinei aplinkai suvaldymas. Tas pats įtvirtina ir Europos Sąjungos (ES) Žaliajame kurse ir su juo susijusiose politikose. Visa tai yra išdėstyta ir valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“, kurią Seimas patvirtino 2023 m. gruodžio 23 d. Tačiau, stebėsenos duomenys rodo, kad tiek globaliu, tiek regioniniu mastu darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo pažanga yra nepakankama, reikalingi spartesni pokyčiai dabartiniame ekonomikos modelyje bei vartotojų elgsenoje. Iššūkiais lieka žaliosios pertvarkos finansiniai ir socialiniai kaštai. Kokių sprendimų reikia, kad Lietuva šiuos slenksčius įveiktų sėkmingai?“, – posėdžio dalyvių klausė Komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.
Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės patarėja Judita Liukaitytė-Kukienė informavo, kad tiesiogiai su klimato neutralumu yra susiję JT pasaulio darnaus vystymosi tikslai – 13 (sušvelninti klimato kaitos poveikį) ir 15 (gyvybė žemėje). Dėl 13 tikslo rezultatai stagnuoja, tačiau, kad tikslai būtų pasiekti, yra suplanuota daugiau nei 200 priemonių. Šiuo metu yra atnaujinamas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų (NEKSV) planas, kuriame yra numatytos priemonės, skirtos įgyvendinti Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės tikslus. NEKSV plane visos institucijos jau yra susiplanavę priemonių esamai politikai, už daugiau nei 10 milijardų eurų viešųjų investicijų, kurias reiks įgyvendinti iki 2030 m.
Papildydamas Aplinkos ministerijos atstovę, žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis pažymėjo, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano kryptys, įgyvendinant „žaliąją transformaciją“, yra tvarių žemės ūkio technologijų diegimas, biologinei įvairovei ir dirvožemiui naudingų praktikų skatinimas, nacionalinių ir tarptautinių mokslinių taikomųjų tyrimų rėmimas, konsultacijos ir gerosios praktikos sklaida, žemės ūkio sektoriaus skaitmeninimas.
„Žiūrint į klausimą iš socialinės perspektyvos, manau, kad turime pasiekti tam tikrą visuomenės raidos lygį. ES siekis yra pasiekti tokį viešuomenės išsivystymo lygį, kuriame mes rūpinamės ne tik savimi, bet rūpinamės ir visa aplinka. mūsų tikslas yra pasiekti tą tikslą, kad būtumėme aplinkai neutralūs, kad jos nebeterštume“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė pabrėžė, kad įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus, yra blogai parenkami rodikliai. „Gamtosaugoje turime visą eilę rodiklių, kurių neskaičiuojame mes net nenorime matyti realios situacijos, ir tai yra šiokia tokia problema“, – sakė ji. Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė primine, kad pradėjus rengti NEKSV planus, įvyko proveržis klimato politikoje, ir pabrėžė, kad tokio paties plano reikia ir gamtai.
Savo įžvalgomis posėdyje taip pat dalijosi Komiteto nariai Asta Kubilienė, Viktoras Pranckietis, Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis, kultūros ministro patarėja Deimantė Zutelienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento patarėjas Simonas Šabanovas.
Komitetas šiandien posėdžio metu taip pat išnagrinėjo ir patvirtino savo, kaip papildomo komiteto, išvadą dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto naujos redakcijos. Ši išvada buvo parengta įvertinus strateginius Lietuvos energetikos sektoriaus iššūkius ir būtinybę atnaujinti galiojančią Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją.
Komiteto nariai pritarė išvadai po išsamių diskusijų ir rekomendacijų svarstymo. Komiteto pirmininkas R. Lopata pabrėžė šios išvados svarbą užtikrinant ilgalaikę ir tvarią Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
Posėdžio vaizdo įrašą galima rasti Seimo interneto svetainės ,,Youtube“ paskyroje Atviras Seimas.
Daugiau informacijos:
Raimundas Lopata
Ateities komiteto pirmininkas
El. p. raimundas.lopata@lrs.lt
Parengė
Seimo Ateities komiteto biuro patarėjos
Agnė Grigienė, tel. (0 5) 209 6830, el. p. agne.grigiene@lrs.lt
Miglė Paulauskė, tel. (0 5) 209 6894, el. p. migle.paulauske@lrs.lt
Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
