Į Lietuvą iš Švedijos atvyko mobili paroda – „Už gyvūnus. Europos turas 2024“. Ji eksponuojama priešais Lietuvos Respublikos Seimą priparkuotame sunkvežimyje, keliaujančiame po didžiuosius Europos miestus. „Industrinėse fermose laikomų gyvūnų apsauga praktiškai neegzistuoja. Todėl šios parodos tikslas ne tik supažindinti visuomenę ir politikus su pačiomis žiauriausiomis praktikomis, bet ir paskatinti daugiau dėmesio skirti gyvūnų gerovei“, – sako nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ įkūrėja Gabrielė Vaitkevičiūtė, kviesdama apsilankyti mobilioje parodoje birželio 22-23 dienomis. „Gyvūnai, laikomi industrinėse fermose, visą savo gyvenimą praleidžia ankštuose narvuose ar garduose. Dar blogiau – jie yra kankinami skirtingais įrankiais: elektriniais botagais, kurie naudojami kai gyvūnai nepaklūsta, spygliuotais žiedais, kurie veršiukams dedami į nosis, kad kai šie…
Lietuvos švariosios technologijos – bene daugiausiai investicijų pritraukianti sfera
Švariosiomis technologijomis (cleantech) vadinami technologiniai, inovatyvių verslo modelių, ir panašūs sprendimai, prisidedantys ar tiesiogiai sprendžiantys pasaulines aplinkos problemas. Švariosios technologijos apima įvairias technologijas, tokias aparatinė bei programinė įranga, daiktų internetą (IoT) ir net finansines paslaugas. Švariųjų technologijų taikymas Lietuvoje apima tris pagrindines pramonės šakas – atsinaujinančią energiją, mobilumą ir transportą bei išteklius ir aplinką. „Lietuvos švariųjų technologijų ekosistemos 2023 m. apžvalga“ analizuoja inovatyviausius švariųjų technologijų produktus ir paslauga teikiančių startuolių bei inovatyviausių įmonių veiklą. 2023 m. Lietuvos švariųjų technologijų rinka patyrė laipsnišką augimą. Bendros investicijos į švariąsias technologijas Lietuvoje 2023 m. siekė 107,5 mln. eurų – tai net 70% metinis augimas. Nuo 2017 m., kai buvo pradėta Lietuvos švariųjų technologijų…
Aplinkos ministerija prašo gyventojus ir savivaldybes registruoti pastebėtus invazinius šliužus, bus skiriamos dotacijos už jų naikinimą
Invaziniai šliužai pažįstami daugelio Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų gyventojams. Jie puola ne tik dekoratyvinius augalus, daržoves, uogas, bet ir kelia grėsmę biologinei įvairovei – vietinėms moliuskų, augalų rūšims. Iniciatyvos kovoti su šiais invaziniais kenkėjais turėtų imtis ir gyventojai, ir savivaldybės, nes pavienės žmonių pastangos rezultatų neduoda, be to, jie veisiasi ir viešose erdvėse, primena Aplinkos ministerija. Iš Pirėnų pusiasalio kilę ir su dekoratyviniais augalais bei jų žeme į Lietuvą atgabenti šliužai sparčiai plinta daugiausia Vilniaus, Kauno, Raseinių apskrityse. Iš sodų ir sodybų jie nukeliavo į parkus, miestų gėlynus, paplito laukinėje gamtoje ir daro jai didelę žalą, dėl to yra įtraukti į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Dažniausiai aptinkami ten, kur…
Seimas sugriežtino sankcijas už aplinkosaugos pažeidimus
Seimas pritarė įstatymų projektams, sugriežtindamas sankcijas už aplinkosaugos pažeidimus, tai nustatant ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Baudos diferencijuotos pagal pažeidimo pobūdį ir daromą neigiamą poveikį aplinkai, baudos dydis taip pat susietas su gaunama nauda. Priimtais įstatymo pakeitimais sugriežtintos baudos už saugomų rūšių, laukinių gyvūnų žalojimą, saugomų rūšių, laukinių augalų ir grybų žalojimą, naikinimą ir jų naudojimą, prievolės atkurti mišką nevykdymą, invazinių rūšių naudojimą, nustatyta atsakomybė juridiniams asmenims, neteisėtai laikantiems laukinius gyvūnus; sugriežtinta atsakomybė už Žvejybos taisyklių pažeidimus. Seimo Aplinkos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė, kad esamos sankcijos pažeidėjų neatbaido, tai įrodo neteisėta žvejyba užsiimančių ir aplinkai žalą darančių asmenų, kurie jau yra kelis kartus…
Seimas patvirtino Klimato kaitos valdymo įstatymo pataisas
Ketvirtadienį Seimas pritarė Aplinkos ministerijos parengto Klimato kaitos valdymo įstatymo pataisoms, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamos ir įgyvendinamos naujai priimtų Europos Sąjungos „Fit for 55“ teisėkūros paketo teisės aktų nuostatos. Šis ES teisės aktų paketas skirtas klimato kaitai švelninti ir sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 55 proc. iki 2030 m. bei pasiekti, kad 2050 m. Europa taptų pirmuoju pasaulyje klimatui neutraliu žemynu. Patvirtinus įstatymą, nustatyti griežtesni ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) reikalavimai, išplečiamas šios sistemos taikymas jūriniam transportui, o nuo 2027 m. ir pastatams, kelių transportui bei papildomiems sektoriams. Lietuvai sudarytos galimybės pasinaudoti ŠESD mažinimo tikslų ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose ir Žemės naudojimo, žemės…
Didinamos baudos už nusižengimus aplinkosaugos srityje, numatant pažeidimo padarymo įrankių, o kai kuriais atvejais ir priemonių konfiskavimą
Seimas pritarė Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pataisoms, kuriomis baudos diferencijuojamos pagal pažeidimo mastą, daromą neigiamą poveikį aplinkai. Sugriežtintos baudos fiziniams asmenims už pažeidimus gyvosios gamtos srityje, žvejybos, miško kirtimo ar atkūrimo reikalavimų nesilaikymą. Pagal pažeidimo mastą diferencijuotos baudos už ūkinės ir kitos veiklos vykdymą nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų, Fiziniams asmenims nustatyta atsakomybė už reikalavimų nesilaikymą vykdant transporto priemonių techninę priežiūrą ar remontą, o juridiniams asmenims – už želdynų apsaugos pažeidimus, neteisėtą ar pažeidžiant nustatytus reikalavimus laukinių gyvūnų laikymą ir prekybą, netinkamą invazinių rūšių, genetiškai modifikuotų organizmų naudojimą, neteisėtą fluorintų dujų įvežimą. Šie pakeitimai, išskyrus atsakomybės įtvirtinimą už požeminio vandens gręžinių neįregistravimą žemės gelmių registre, įsigalios nuo šių metų…
Nevyriausybinės organizacijos palaiko taršaus kuro apmokestinimą, bet siūlo numatyti pagalbą skurdžiau gyvenantiems
Pranešimas žiniasklaidai2024-06-20Vilnius Šiandien Seime priimti Akcizų įstatymo pakeitimai, kuriais apmokestinamas taršus kuras, šalia įprastinio akcizo tarifo įvedant papildomą anglies dvideginio (CO2) tarifą. Taip pat, ieškant papildomų lėšų šalies apsaugai, įvedamas tarifas saugumui. Jei šio įstatymo pataisos bus priimtos jas pasirašius Prezidentui, nuo 2025 m. sausio 1 dienos litras dyzelino kainuos apie 13 centų daugiau, o litras benzino beveik 6 centais daugiau nei šiuo metu. Į šalies biudžetą tikimasi papildomai surinkti beveik 65 mln. eurų.„Manome, kad tai – sveikintina iniciatyva ir jos reikėjo jau anksčiau. Aukštesnės kuro kainos įgyvendina žaliosios darbotvarkės principą „teršėjas moka”. Be to, tikimasi, kad tai skatins gyventojus rinktis alternatyvas asmeniniam automobiliui: dažniau rinktis viešąjį transportą, dalintis automobiliais,…
Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajono savivaldybėse skelbiama stichinė nelaimė dėl žievėgraužio tipografo užpultų eglynų
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijose dėl miškų kenkėjo – žievėgraužio tipografo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių eglės medynų tūris sudaro atitinkamai 31,4 ir 25,3 tūkst. kubinių metrų ir viršija stichinės nelaimės ribą. Dėl to šių savivaldybių teritorijose Aplinkos ministerija skelbia stichinę nelaimę miškuose ir pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės. Paskelbus stichinę nelaimę miškuose, miškų valdytojai, savininkai ir naudotojai per 10 dienų nuo pranešimo apie stichinę nelaimę paskelbimo privalo apžiūrėti savo miško valdas, esančias šiose savivaldybėse. Stichinės nelaimės paskelbimo laikotarpiu miškų valdytojai, savininkai ir naudotojai turi žvalgyti savo medynus ne rečiau, kaip kas dvi savaites medžių vegetacijos metu. Kitu metu…
Ūkininkams – lankstesnė išmokų sistema už negamybinius plotus
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams. Tai gera žinia žemdirbiams, dėl neatitikimų galėjusiems prarasti ekologinių sistemų išmokas. Peržiūrėjo reikalavimus 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo kompleksinės klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklose ir dalį savo ariamosios žemės skyrė negamybiniams plotams. Tačiau praktika parodė, kad dalis ūkininkų dėl minimalių neatitikimų tokiuose plotuose praranda visas gamybinių ekologinių sistemų išmokas. Tai įvertinus, birželio 17 d. žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą „Dėl veiksmingumo ir efektyvumo metodikos taikymo pareiškėjams, pateikusiems paramos už žemės ūkio naudmenas ir…
Per dieną surinko 6 tonas į aplinką išmestų padangų
Nors gyventojams ir verslui yra sudarytos galimybės tvarkingai atsikratyti senomis padangomis, kiekvienais metais vis dar surenkama šimtai tonų į aplinką išmestų senų padangų. Norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į vis dar egzistuojančią problemą, iniciatyvos „Rinkis veikti atsakingai“ metu autoservisų tinklo MELGA darbuotojų komanda Vilniaus ir Kauno apskrityse surinko net 6 tonas bešeimininkių padangų. Atsakingi esame visi „Rinkis veikti atsakingai“ – tai įmonės MELGA iniciatyva, skatinanti visuomenę prisiimti atsakomybę ir prisidėti prie švaresnės, saugesnės ir sveikesnės aplinkos. „Prisiimti atsakomybę galime visi – tiek gyventojai, domėdamiesi ir sąmoningai pasirinkdami senas padangas palikti ten, kur bus pasirūpinta tinkamu atliekų tvarkymu, tiek verslas, skaidriai ir sąžiningai vykdydamas atliekų tvarkymo įsipareigojimus, tiek atliekų tvarkytojai ir perdirbėjai,…
