Seimas pritarė įstatymų projektams, sugriežtindamas sankcijas už aplinkosaugos pažeidimus, tai nustatant ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Baudos diferencijuotos pagal pažeidimo pobūdį ir daromą neigiamą poveikį aplinkai, baudos dydis taip pat susietas su gaunama nauda.
Priimtais įstatymo pakeitimais sugriežtintos baudos už saugomų rūšių, laukinių gyvūnų žalojimą, saugomų rūšių, laukinių augalų ir grybų žalojimą, naikinimą ir jų naudojimą, prievolės atkurti mišką nevykdymą, invazinių rūšių naudojimą, nustatyta atsakomybė juridiniams asmenims, neteisėtai laikantiems laukinius gyvūnus; sugriežtinta atsakomybė už Žvejybos taisyklių pažeidimus.
Seimo Aplinkos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė, kad esamos sankcijos pažeidėjų neatbaido, tai įrodo neteisėta žvejyba užsiimančių ir aplinkai žalą darančių asmenų, kurie jau yra kelis kartus bausti, skaičius. Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, siūloma didinti baudas penkiais kartais, numatoma daugiau atvejų įrankių ar nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimui. Svarbu pažymėti, kad tokio pobūdžio pažeidimams, susijusiems su brakonieriavimu, nustatyti skiriama daug laiko, kitų sąnaudų, tyrimo ir duomenų rinkimo įdirbio – tuo tarpu 30 eurų bauda nėra proporcinga nei siekiamam tikslui, nei pažeidimo pobūdžiui ar (dažnai) mastui, nei aplinkos apsaugos pareigūnų motyvacijai. Komiteto vadovė pažymėjo, kad svarstomais pakeitimais taip pat siekiama, kad už nelegalių žvejybos įrankių laikymą, bauda nebūtų mažesnė nei už nelegalių įrankių įsigijimą, „nes pardavimo fakto įrodymas apsunkina atsakomybės pripažinimą, galima sakyti, kad pareigūnai mato, bet nieko negali padaryti“.
Sugriežtinta atsakomybė už pažeidimus verslinėje žvejyboje.
„Pokyčiai yra labai reikalingi, nes dabartinės baudos ir atsakomybė už pažeidimus, daromus žvejojant, yra neveiksmingos, pareigūnai skiria daug laiko ir sąnaudų, o galimybė paskirti adekvačią baudą ar konfiskuoti nelegalius įrankius yra minimali. Pasakysiu griežtai, bet šiuo metu brakonieriai gali tyčiotis iš valstybės, jiems apsimoka, nes pareigūnai turi įrodinėti akivaizdžius dalykus. Todėl siūlau nustatyti didesnes baudas ir panaikinti išsisukinėjimo galimybes, taip labiau gerbiant pareigūnų darbą ir siekiant nuoširdžiai saugoti gamtą ir jos išteklius. Pakeitimus rengiau konsultuodamasi su aplinkosaugininkais, žvejais bei pareigūnais“, – sakė Aplinkos komiteto pirmininkė.
Pataisos įsigalios 2024 m. liepos 2 d.
Priimtomis Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis taip pat nustatyta, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. Žemės gelmių registre neįregistruotos geoterminių gręžinių sistemos, neįregistruoto požeminio vandens gavybos gręžinio, neįregistruoto angliavandenilių gręžinio naudojimas užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.
Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms (projektas Nr. XIVP-3551(2) pritarė 83, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 5 Seimo nariai.
Lydimajam Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimams (projektas Nr. XIVP-3553(2) pritarė 84, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė du Seimo nariai.
Aplinkos apsaugos įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-3580(2) pritarė 84, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė trys Seimo nariai. Šiame teisės akte įtvirtinta, kad Žemės gelmių registre neįregistruotos geoterminių gręžinių sistemos, neįregistruoto požeminio vandens gavybos gręžinio ir (ar) angliavandenilių gręžinio naudojimas užtraukia baudą juridiniams asmenims nuo devynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Ši nuostata įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d.
Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija