Vėjo elektrinių menčių perdirbimas netrukus pasieks naujas galimybes Atsinaujinančią energetiką šalyje įsukančių vėjo jėgainių menčių perdirbimas daugelį metų vėjo energetikos priešininkų būdavo pasitelkiamas kaip argumentas, kad šios elektrinės yra nesuderinamos su tvarumu. Tuo tarpu vėjo energetikos specialistai sako, kad naujausios technologijos leidžia ne tik antram gyvenimui prikelti panaudotas, bet ir gaminti naujas lengviau perdirbamas vėjo elektrinių mentes. Vėjo elektrinių mentės daugiausia gaminamos iš stiklo arba anglies pluošto kompozitų ir plastiko ar kitų medžiagų mišinio. Toks žaliavų derinys užtikrina menčių patvarumą ir ilgaamžiškumą – įprastomis sąlygomis eksploatuojamos mentės gali tarnauti iki 25 metų. „Vėjo elektrinių menčių eksploatavimo laikotarpis iš esmės atspindi ir vėjo elektrinių parko eksploatavimo trukmę – 20-25 metus. Per…
Mokslininkas paaiškino, kaip elementarūs buities darbai prisideda prie Baltijos jūros taršos
Mikroplastiko dalelės aptinkamos įvairiuose Lietuvos vandens telkiniuose. Baltijos jūroje, prie kurios poilsiautojai kasmet plūsta atostogauti, jų kiekis – linkęs didėti, irimo laikotarpis – sunkiai apibrėžiamas, o poveikis – gali būti pražūtingas. Mokslo žurnale „National Geographic“ rašoma, kad daugiau nei 80 proc. jūrų taršos sklinda iš sausumoje esančių šaltinių, pavyzdžiui, žmonių buities. KU Jūros tyrimų instituto mokslininkas Arūnas Balčiūnas sako, kad taršos lygis didėja, nes dažnai plastiku teršiame to nė nežinodami. „Antikos laikais nuskendęs laivas, pagamintas iš medžio, jūros dugne dar randamas iki šiol. Taigi įsivaizduokite, jei tokia draugiška aplinkai medžiaga kaip medis gali išlikti jūrinėje aplinkoje tiek daug metų, kokį neapibrėžiamą laiko periodą vandenyje išlieka sunkiai skaidomas plastikas“, – sako…
Po daugelio metų iš esmės atnaujinti valstybinių parkų nuostatai
Vyriausybė pritarė valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų nuostatų pakeitimams, kuriais mažinama administracinė našta ir išgryninamas teisinis reguliavimas, į vieną dokumentą sujungiant du teisės aktus – valstybinių parkų nuostatus ir valstybinių parkų apsaugos reglamentus. Kai kurių parkų nuostatai keičiami pirmą kartą po daugelio metų, o nuostatų derinimas su suinteresuotomis šalimis, nuo aplinkosauginių iki verslo, iki visapusiškai tinkamų sprendimų suradimo truko net 6-erius metus. Nauja redakcija išdėstyti Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos, Kuršių nerijos nacionalinių parkų ir 28 regioninių parkų nuostatai apibrėžia šių parkų steigimo tikslus, išskirtinę vertę, valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumus, tradicinės architektūros ir sodybų planavimo, statybų, rekonstrukcijų, saulės elektrinių, ūkinių gyvūnų stoginių įrengimo, tvorų, lieptų statybos, renginių organizavimo ir kitus…
Simonas Gentvilas Europos ministrų susitikime akcentavo naujos sutarties dėl taršos plastiku būtinybę, atsinaujinančios energijos pajėgumų didinimą
Liepos 10-11 dienomis aplinkos ministras Simonas Gentvilas dalyvavo Europos Sąjungos aplinkos ministrų neformaliame posėdyje Ispanijoje ir aptarė su Europos kolegomis, su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduria Europa vandens, miškų, biologinės įvairovės ir dirvožemio srityse, bei kaip spręsti šiukšlėmis užterštų jūrų problemą. Taip pat ministrai diskutavo apie atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą. Atsinaujinančios energijos pajėgumai turi trigubėti Aplinkos ministrai didelį dėmesį skyrė diskusijai apie balanso paieškas tarp atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Atsinaujinantys energijos ištekliai labai svarbūs energetikos žalinimui. Lietuvos aplinkos ministras susitikime atkreipė dėmesį į atsinaujinančios energetikos svarbą šalių energetinei nepriklausomybei, kuri šiandieniniame Ukrainos karo kontekste tampa dar aktualesnė. „Pastaruosius kelerius metus Lietuva deda daug pastangų, kad paspartintų…
Simonas Gentvilas: Lietuva spartins Ukrainos atstatymą, teikdama 3D virtualias miestų planavimo priemones
Penktadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas dalyvavo Vienoje vykstančioje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) tarptautinėje aukšto lygio konferencijoje klimato kaitos tema. Joje aplinkos ministras susitiko su ESBO Generaline sekretore Helga Schmid ir aptarė galimybes imtis aktyvesnių veiksmų Ukrainoje. Konferencijoje aplinkos ministras taip pat susitiko su Ukrainos ekologijos ir gamtos išteklių ministru Ruslan Strilets, su kuriuo aptarė gamtos atkūrimo ir infrastruktūros atstatymo aspektus. „Rusijos išpuoliai prieš Ukrainą pasiekė precedento neturintį lygį, kai buvo tyčia sunaikinta Naujosios Kachovkos hidroelektrinės užtvanka. Ši ekologinė katastrofa turės ilgalaikį poveikį ekologijai ir žemės ūkiui, žmonių sveikatai ir biologinei įvairovei. Ji taip pat kelia pavojų Zaporižės atominės elektrinės saugumui ir mažina pasaulio pasiekimus kovojant su klimato kaita.…
Unikalias augalų kolekcijas puoselėjantis VDU Botanikos sodas įamžintas pašto ženkle
enktadienį, liepos 7 d., Lietuvos paštas išleidžia menininkės Irmos Balakauskaitės kurtą keturių pašto ženklų bloką „VDU botanikos sodui – 100 metų“. Pašto ženklų nominalas – 1,80 Eur, tiražas – 6,70 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Kauno pašte, adresu Karaliaus Mindaugo per. 49. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas buvo įkurtas 1923 m. Kaune, Aukštojoje Fredoje. 62,5 hektaro plotą užimantį sodą įsteigė tuomečio Lietuvos universiteto (dabartinio VDU) Matematikos-gamtos fakultetas. Sodo teritorijoje auga daugiau kaip 15 tūkst. augalų rūšių, veislių ir formų, o pats sodas lankytojams yra atvertas ištisus metus. Svarbiausios sodo funkcijos yra augalų kolekcijų formavimas, kaupimas, atnaujinimas ir tyrimas. Visos Botanikos sode esančios kolekcijos yra…
Seimas priėmė Prezidento inicijuotas Baudžiamojo kodekso pataisas dėl didelės žalos aplinkai
Lietuvos Respublikos Seimas antradienį priėmė Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotus Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių pakeitimus, kuriais aiškiai įtvirtinama, kas yra laikoma „didele žala“ aplinkai, ir panaikinamos kliūtys operatyviam ir kokybiškam baudžiamajam procesui dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų aplinkai. Valstybės konstitucinė pareiga yra garantuoti viešąjį interesą dėl natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugos užtikrinimo bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo. Tačiau iki šiol egzistavusi teisinė spraga apsunkino efektyvų nusikalstamų veikų aplinkai išaiškinimą bei kaltų asmenų patraukimą atsakomybėn. Šalies vadovas prieš prasidedant Seimo pavasario sesijai inicijavo BK pataisas, kuriomis pasiūlė apibrėžti, kas yra laikoma „didele žala“ aplinkai BK 270 ir 2711 straipsnių kontekste. Kol BK įtvirtinto „didelės žalos“ aplinkai požymio…
Palangoje pristatyta J. Vaitkutės instaliacija: ar šiukšlės yra tai, ką norime palikti po savęs
Aplinkos ministerijos iniciatyva šeštadienio pavakarę Palangoje pristatyta menininkės Jolitos Vaitkutės instaliacija „(Ne)amžinos vertybės“. Įspūdingo dydžio tris mėnesius iš sąvartyno žemių ir šiukšlių kurta kaukolės formos skulptūra simboliškai kalba apie Lietuvoje ir kurortuose augančią šiukšlinimo problemą. Renginyje savo įžvalgomis dalinosi Aplinkos ministerijos atstovė Aistė Žilinskienė ir visuomenininkė Neringa Rekašiūtė, kurios skatino žiūrovus apmąstyti savo paliekamą plastikinį pėdsaką Žemėje. Aplinkos ministerijos duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus sugeneruoja beveik 500 kg komunalinių atliekų. Visgi išskirtine statistika, ypatingai sezono metu, išsiskiria Lietuvos pajūrio kurortai. Remiantis naujausiu Aplinkos apsaugos agentūros tyrimu, vidutiniškai Baltijos jūros paplūdimiuose randama apie 96 vnt. šiukšlių šimto metrų atkarpoje. Daugiausia šiukšlių randama Palangoje – net 330 vnt. šimto metrų atkarpoje,…
Išdalinti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai: pagrindinį prizą pelnė „Bokšto skvero“ komplekso kūrėjai
Tarptautinės architektų dienos išvakarėse, birželio 30 d., įteikti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai (NAA) – įvertinti geriausi per pastaruosius metus įgyvendinti architektūros kūriniai ir jų autoriai. Šventinė ceremonija vyko Kauno centrinio pašto rūmuose, viename iš reikšmingiausių tarpukario Lietuvos moderniosios architektūros objektų. 2023 m. dėl geriausiųjų vardo varžėsi komisijos atrinkti 35 architektūros projektai iš pateiktų 127-ių, 9-iose skirtingose kategorijose. Pagrindinio Didžiojo prizo laimėtojas buvo renkamas iš visų kategorijų nugalėtojų. Laimėtojus rinko speciali komisija, sudaryta iš patyrusių architektūros ir susijusių disciplinų profesionalų. Pasak komisijos pirmininko, Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros docento Romualdo Kučinsko, vertinant apdovanojimams pateiktus kūrinius, išryškėjo platus ir tipologiškai margas Lietuvos architektūros laukas. „Mūsų šalies architektūros lauke sau vietą yra atradę ir labai kuklūs,…
„YIT Lietuva“ artėja link pėsčiųjų ir dviračių tako Kuršių nerijoje rekonstrukcijos pabaigos: ji numatyta dar šią vasarą
Tvariai po Kuršių neriją keliaujantiems gyventojams – geros žinios: šių metų vasarį pradėta pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė–Nida kapitalinė rekonstrukcija artėja link finišo tiesiosios. Remontą vykdančiai tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovei „YIT Lietuva“ liko tik baigiamieji projekto asfaltavimo bei apdailos darbai. Todėl dar šią vasarą daugybę metų apleistas Neringos pėsčiųjų ir dviračių takas pajūrio svečius pasitiks iš esmės atsinaujinęs, dar platesnis, saugesnis ir komfortiškesnis. Tačiau šis ilgai lauktas pokytis turėtų ne tik labiau paskatinti kelionėms po Kuršių neriją rinktis alternatyvų transportą. Po rekonstrukcijos taku, prireikus gesinti miškus, galės judėti ir ugniagesiai. Kapitalinius pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė–Nida rekonstrukcijos darbus bendrovė pagal praėjusiais metais pasirašytas dvi sutartis vykdo dviejuose ruožuose…
