Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl miškų politikos“, kurioje išdėstytas Parlamento požiūris dėl ilgalaikių subalansuotų miškų politikos krypčių. Seimo rezoliucija yra nenorminis aktas, kuriuo siekiama patvirtinti raštu Seimo nuomonę valstybei svarbiu klausimu. „Galime sakyti, kad kadencijos pradžioje inicijuotas Nacionalinis miškų susitarimas, kuris sutelkė 400 žmonių plataus formato diskusijai, įvyko. Tik ne politinių partijų lyderiai užtvirtino jį savo parašais, bet dauguma Seimo narių balsuodami už Rezoliuciją dėl miškų politikos, taip pat dalis Nacionalinio miškų susitarimo virto konkrečiais Miškų įstatymo pakeitimais. Miškų įstatymo projektui jau pritarė Vyriausybė ir jis artimiausiu metu bus svarstomas Seime“, – pažymi aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės kartu su kitais parlamentarais pateiktame dokumente pasiektas…
Seimas priėmė rezoliuciją dėl miškų politikos
2024 m. birželio 27 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas patvirtino Nacionalinio susitarimo dėl miškų procese išdiskutuotus ir išgrynintus sprendimus, kurie numato ilgalaikes miškų politikos kryptis. Už tai numatančią Seimo rezoliuciją (projektas Nr. XIVP-3932) balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 38 parlamentarai. Seimas rezoliucija patvirtino, kad Nacionalinis susitarimas dėl miškų pasiektas dėl jame išvardytų temų ir miškų politika, jos formavimas turi remtis atsižvelgiant į pasiektus susitarimus. Dėl miškų politikos klausimų, kuriems susitarimo rengimo proceso metu nebuvo rastas bendras sutarimas, bus sprendžiama svarstant ir priimant naują Miškų įstatymo redakciją. „Kadenciją pradėjome kalbėdami apie miškus ir kad reikia turėti susitarimą ir bendrą…
Seimas svarstys Miškų įstatymo pakeitimus, kurie numato didesnį dėmesį gamtosaugai, miško išteklių apsaugai
Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Miškų įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų pataisoms, kurios įtvirtintų kokybinius pokyčius miškininkystės sektoriuje. „Ilgai laukti, su suinteresuotomis grupėmis derinti pakeitimai numato didesnį dėmesį gamtosaugai, miško išteklių apsaugai ir kokybei. Naujos normos suteiks galimybę geriau subalansuoti miškų funkcijas, suderinti ekologines, socialines ir ekonomines miško reikmes: atsisakyta perteklinių ribojimų, besidubliuojančių procedūrų, o kartu stiprinamas gyventojų, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas sprendžiant svarbiausius miškų valdymo klausimus“, – pažymėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Nauja Miškų įstatymo redakcija įgyvendina Vyriausybės programos nuostatas, Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimą dėl specialiųjų programų lėšų panaudojimo, Europos Komisijos paklausimą dėl privataus miško ploto įsigijimo apribojimo asmeniui. Taip pat atliepiami Nacionalinio miškų susitarimo proceso metu bendrakūros…
Seimas svarstys naujos redakcijos Miškų įstatymo projektą
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Seimui pristatė naujos redakcijos Miškų įstatymo projektą, kuriuo reglamentuojamas miško įveisimas, atkūrimas, priežiūra, apsauga, tvarkymas, naudojimas, su miškais susijusi žmogaus veikla ir jos planavimas. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi derinant tarpusavyje ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes miškui, sudarant sąlygas formuoti tvarius, klimato pokyčiams atsparesnius šalies miškus, kurie atliktų daug ir įvairių miško ekosistemų funkcijų.. Numatoma išplėsti kompleksinės miškų ūkio veiklos sąvoką, numatant, kad ja papildomai būtų laikoma ir veikla, apimanti prekybą biokuru, gamtos apsaugos, gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimą, rekreacinės miško infrastruktūros įrengimą ir priežiūrą. Patikslinamos medyno, miško ir miško žemės sąvokos, aiškiau atskleidžiamas jų turinys ir tarpusavio ryšys. Miško…
Patvirtinta Valstybinė aplinkos monitoringo programa šešeriems metams
Vyriausybė patvirtino Aplinkos ministerijos kartu su kitomis valstybės institucijomis, įvairių sričių ekspertais parengtą Valstybinę aplinkos monitoringo 2024–2029 metų programą. Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas norint gauti informaciją, leidžiančią integruotai vertinti gamtinius procesus ir antropogeninį poveikį gamtinei aplinkai bei gamtinės aplinkos kokybę Lietuvos teritorijoje, prognozuoti ir valdyti gamtinės aplinkos būklę, ūkinės veiklos jai daromą įtaką tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Programoje apibrėžtas tikslas, uždaviniai ir priemonės, kuriems įgyvendinti būtini gamtinės aplinkos būklės stebėjimai nacionaliniu mastu. Taip pat numatyti tikslų, uždavinių ir priemonių vertinimo kriterijai, jų reikšmės, kokios įstaigos už tai atsakingos. Atsižvelgus į Bendrosios vandens politikos direktyvos reikalavimus ir Europos Komisijos pastabas dėl pavojingų medžiagų tyrimų naujojoje programoje optimizuotas fizikinių-cheminių, biologinių ir…
Vyriausybė pritarė įstatymų pakeitimams atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemai tobulinti
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam įstatymų pakeitimų paketui, tobulinančiam atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemą. Daugelis pakeitimų susiję su apmokestinamųjų gaminių, ypač padangų, taip pat alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, pakuočių atliekų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių gamintojų ir importuotojų atsakomybės stiprinimu, taip pat su efektyvesniu komunalinių atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemos veikimu. Kas keistųsi tvarkant padangų, filtrų ir amortizatorių atliekas ir eksploatuoti netinkamas transporto priemones? Padangų, filtrų, amortizatorių atliekų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą siūloma organizuoti tik kolektyviai. Padangų, filtrų ir amortizatorių gamintojas ar importuotojas šių gaminių atliekų tvarkymui organizuoti galės pasirinkti skirtingas organizacijas. Numatoma, kad eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įmonės ir transporto priemonių gamintojų ir importuotojų…
Kelio apšvietimo sprendimams naudos žaliąją energiją: „Via Lietuva“ ant triukšmą mažinančių užtvarų įrengs saulės modulius
„Via Lietuva“ šiais metais vykdo ne tik didžiausios per dešimtmetį apimties kelių ir jų infrastruktūros plėtros darbus, bet ir didina savo veikloje taikomus aplinkosauginius sprendimus. Dar šiais metais įmonė ant triukšmą mažinančių užtvarų netoli Vilniaus įrengs saulės modulius. Jų pagaminta žalioji energija bus naudojama kelio ženklų apšvietimo sprendimams. „Tvarumo siekiame visose veiklos srityse, tausojame bei taupome išteklius, tarp jų ir energetinius. Kaip organizacija turime tikslą prisidėti prie poveikio klimatui mažinimo ir maksimaliai įveiklinti valdomą infrastruktūrą. Tai prisidės ne tik prie aplinkosauginių sprendimų plėtros, bet ir infrastruktūros efektyvumo didinimo. Mūsų vizija – per artimiausius trejus metus atsinaujinančios energijos gamybos sprendimus išplėsti tiek, jog mūsų veikloje būtų 100 proc. naudojama tik žalioji…
Tyrimas atskleidė, kad pritvirtintas kamštelis daugeliui žmonių – ne problema
Išmokti gerti iš plastiko butelio su pritvirtintu kamšteliu buvo lengva 3 iš 4 Lietuvos gyventojų. Gegužę šalyje atlikta visuomenės apklausa parodė, kad 76 proc. žmonių priima pokyčius, kurie sumažina galimybę plastiko kamšteliams atsidurti gamtoje. „Vienas pagrindinių užstato sistemos tikslų Lietuvoje yra saugoti aplinką – užtikrinti, kad gamtoje dažniausiai vartojamų gėrimų pakuotės atsidurtų surinkimo vietose ir nukeliautų pas perdirbėjus. Užstato sistemą įsteigę ir palaikantys gėrimų gamintojai ir importuotojai dabar žengia reikšmingą žingsnį, į rinką išleisdami PET plastiko pakuotes su pritvirtintais kamšteliais. Ši praktika didina tikimybę, kad kamšteliai į taromatus pateks kartu su buteliais, atitinkamai sumažės galimybių jiems atsidurti pievose, parkuose, miškuose ar paežerėse“, – sako VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras…
Pirmą kartą Lietuvoje – mobili paroda, vaizduojanti Europos ūkiuose laikomų gyvūnų sąlygas
Į Lietuvą iš Švedijos atvyko mobili paroda – „Už gyvūnus. Europos turas 2024“. Ji eksponuojama priešais Lietuvos Respublikos Seimą priparkuotame sunkvežimyje, keliaujančiame po didžiuosius Europos miestus. „Industrinėse fermose laikomų gyvūnų apsauga praktiškai neegzistuoja. Todėl šios parodos tikslas ne tik supažindinti visuomenę ir politikus su pačiomis žiauriausiomis praktikomis, bet ir paskatinti daugiau dėmesio skirti gyvūnų gerovei“, – sako nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ įkūrėja Gabrielė Vaitkevičiūtė, kviesdama apsilankyti mobilioje parodoje birželio 22-23 dienomis. „Gyvūnai, laikomi industrinėse fermose, visą savo gyvenimą praleidžia ankštuose narvuose ar garduose. Dar blogiau – jie yra kankinami skirtingais įrankiais: elektriniais botagais, kurie naudojami kai gyvūnai nepaklūsta, spygliuotais žiedais, kurie veršiukams dedami į nosis, kad kai šie…
Lietuvos švariosios technologijos – bene daugiausiai investicijų pritraukianti sfera
Švariosiomis technologijomis (cleantech) vadinami technologiniai, inovatyvių verslo modelių, ir panašūs sprendimai, prisidedantys ar tiesiogiai sprendžiantys pasaulines aplinkos problemas. Švariosios technologijos apima įvairias technologijas, tokias aparatinė bei programinė įranga, daiktų internetą (IoT) ir net finansines paslaugas. Švariųjų technologijų taikymas Lietuvoje apima tris pagrindines pramonės šakas – atsinaujinančią energiją, mobilumą ir transportą bei išteklius ir aplinką. „Lietuvos švariųjų technologijų ekosistemos 2023 m. apžvalga“ analizuoja inovatyviausius švariųjų technologijų produktus ir paslauga teikiančių startuolių bei inovatyviausių įmonių veiklą. 2023 m. Lietuvos švariųjų technologijų rinka patyrė laipsnišką augimą. Bendros investicijos į švariąsias technologijas Lietuvoje 2023 m. siekė 107,5 mln. eurų – tai net 70% metinis augimas. Nuo 2017 m., kai buvo pradėta Lietuvos švariųjų technologijų…
