Baltijos jūra jau daugelį metų laikoma viena labiausiai užterštų pasaulyje. Žemės ūkis, akvakultūra, žuvininkystė, spartėjanti klimato kaita prisideda prie jos taršos ir ekosistemos kitimo. Visgi jūrą tyrinėjančių mokslininkų teigimu, jūros ir jos pakrančių valymo darbai padeda surinkti didžiąsias atliekas ir taip pristabdyti mikroplastiko taršą. Verslui, gyventojams ir nevyriausybinėms organizacijoms suvienijus jėgas, ateinančiais metais bus toliau švarinamos Baltijos jūros pakrantės, o iš jos dugno traukiami nuskendę žvejybiniai tinklai. Tam surinkta daugiau nei 50 tūkst. eurų suma. Siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į opią Baltijos jūros taršos problemą ir paskatinti bendromis jėgomis prisidėti prie jos švarinimo, bendrovė „Neste“ šią vasarą trečius metus iš eilės Baltijos šalyse inicijavo akciją „Išvien dėl švaresnės Baltijos!“. Jos…
Šiaulių miesto sodų bendrijoms – nauji maisto atliekų konteineriai
Šiauliuose pradėtas maisto atliekų surinkimas įgauna vis didesnį pagreitį, o naujausi pokyčiai pasiekė ir sodų bendrijas. Šiaulių miesto savivaldybė kartu su VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru (ŠRATC) ėmėsi plėsti atskirą maisto atliekų surinkimą, užtikrindama, kad šią paslaugą gautų ir sodų bendrijų atliekų turėtojai. Surenkamų maisto atliekų kiekis didėja Nuo šių metų sausio 1 d., kai maisto ir virtuvės atliekos buvo pradėtos rinkti atskirai, Šiauliuose šių atliekų surenkamas kiekis šoktelėjo net 23,73 proc. Šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais surinkta 498,66 tonų maisto ir virtuvės atliekų, o iki metų pabaigos tikimasi viršyti 1000 tonų šių atskirai surinktų atliekų. ŠRATC direktorius Žilvinas Šilgalis teigia, kad šiauliečiai puikiai prisijaukina rūšiavimo įpročius: „Gyventojai noriai rūšiuoja…
Padidėjus orai taršai NVSC pataria, kaip elgtis
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) interneto svetainėje skelbiamame oro taršos žemėlapyje matyti, kad šiandien (rugsėjo 7d.) kai kuriose oro taršos matavimo stotelėse fiksuojama padidėjusi kietųjų dalelių (KD10) koncentracija ore (Kauno Dainavos mikrorajone, Noreikiškėse, Jonavoje, Šiauliuose) kuri siejama su miškų ir durpynų gaisrais Baltarusijoje. NVSC specialistai pataria, kaip derėtų elgtis šiomis dienomis, kad nepakenktume savo sveikatai. Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai Kietosios dalelės (KD) – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. KD gali būti ir biologinių komponentų: alergenų, mikroorganizmų. Didesnės dalelės (KD10) paprastai paveikia individo…
Lietuvoje šį savaitgalį oro užterštumas išlieka padidėjęs
Lietuvoje oro užterštumas rugsėjo 7-8 dienomis išlieka padidėjęs, rodo oro tyrimų stotyse fiksuojami duomenys. Kietųjų dalelių (KD10) koncentracija padidėjusi daugelyje šalies vietų. Aplinkos oras užterštas ne tik dėl vietinių taršos šaltinių (transporto, pakeltosios taršos ir pan.), bet ir dėl atneštinės taršos iš pietryčių. Turimais duomenimis, Baltarusijoje dega miškai ir durpynai, todėl kai kur Lietuvoje gali būti jaučiamas degėsių kvapas. ATNAUJINTA (09 07, 17 val. duomenys) Kietųjų dalelių KD10 koncentracija padidėjusi daugelyje miestų. Didžiausios koncentracijos 17 val. duomenimis yra Vilniuje, Kaune, Jonavoje (valandinės konc. svyruoja nuo 51 iki 114 mikrog/m3). Tikėtina, kad KD10 24 val. ribinė vertė (50 mikrog/m3) šiuose miestuose bus viršyta 1-1,5 karto. Kitų teršalų koncentracijos normos ribose. Sekmadienį situacija…
Skiriama parama ir čiurlių lizdavietėms renovuojamuose daugiabučiuose išsaugoti
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa suteikia galimybę lengvatinio kredito lėšomis finansuoti čiurlių ar kitų paukščių (be čiurlių daugiabučiuose gali apsigyventi ir kregždės) rūšies reikalavimus atitinkančių dirbtinių lizdaviečių įrengimą. Tai svarbus sprendimas norint išsaugoti paukščių populiaciją, suteikiantis galimybę suartinti žmogų su gamta ir leidžiantis atnaujinti daugiabutį nedarant papildomos žalos patiems paukščiams. Čiurlių ar kitų paukščių rūšies reikalavimus atitinkančių lizdaviečių įrengimas finansuojamas suteikiant lengvatinį kreditą. Į šią paramą gali pretenduoti daugiabučių namų modernizavimo projektai, kurie įgyvendinami nuo 2022 m. lapkričio 25 d. Esant poreikiui išsaugoti čiurlius, gyventojai priima sprendimą koreguoti investicijų planą. Paramą taip pat gali gauti naujai ruošiami daugiabučių namų modernizavimo projektai. Norint gauti šią paramą, reikia įsitikinti, kad planuojamame atnaujinti…
Važiuoti automobiliu galėtumėte perpus pigiau: ekspertas įvardijo pagrindines vairuotojų daromas klaidas
Daugelis lietuvių pasakytų, kad jų automobilis „valgo“ gerokai daugiau degalų nei deklaruoja gamintojas, tačiau tik retas susimąsto, kad dėl to yra kalta ne transporto priemonė, o tas, kuris kelyje nervingai spaudo greičio ir stabdžių pedalus bei vairuoja agresyviai. Vairavimo ekspertas sako, kad vos šiek tiek pakeitus savo vairavimo įpročius būtų galima nesunkiai sutaupyti apie 20 proc. degalų, o pasistengus labiau – net ir 50 proc. „Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ projektui atlikta gyventojų apklausa, kuria buvo siekiama įvertinti šalies gyventojų saugaus vairavimo įpročius, parodė, kad trečdalis šalies vairuotojų nėra girdėję apie ekonomiško vairavimo rekomendacijas, didesnė jų dalis sakė dėmesio ekonomiškesniam vairavimui neskiriantys. Tiesa, pusė apklaustųjų sakė besistengiantys vairuoti ekonomiškai…
S. Gentvilas: klimato kaita – naujas iššūkis Kuršių nerijai, su tarptautiniais ekspertais ieškome apsaugos būdų
Šią savaitę Aplinkos ir Kultūros ministerijų, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir kitų institucijų atstovai, vietos gyventojai bei mokslininkai dalyvavo praktinėse dirbtuvėse, kuriose, vadovaujant Australijos ekspertams, buvo vertinamas šios UNESCO pasaulio paveldo vertybės pažeidžiamumas klimato kaitai. Penktadienį šiame renginyje kalbėjo ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Kuršių nerijos istorija prasidėjo nuo kovos su vėju, tačiau apauginus kopas mes išsaugojome šią vietą ir jos unikalumą. Šiuo metu vykstanti klimato kaita ir kylanti temperatūra, dažnėjančios ir intensyvėjančios liūtys bei jūros lygio kitimas su krantų erozija yra naujas iššūkis šiai Lietuvos kultūrinei vertybei. Šios dirbtuvės padėjo identifikuoti kryptis, kuriomis kartu su Kultūros ministerija turėsime dirbti apsaugant Kuršių neriją nuo…
Stichinė nelaimė dėl žievėgraužio tipografo skelbiama ir Trakų rajono savivaldybėje
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Trakų rajono savivaldybės teritorijoje dėl miškų kenkėjo – žievėgraužio tipografo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių eglės medynų tūris sudaro 26,1 tūkst. kubinių metrų ir viršija stichinės nelaimės ribą. Dėl to šios savivaldybės teritorijoje Aplinkos ministerija skelbia stichinę nelaimę miškuose ir pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės. Birželį stichinė nelaimė buvo paskelbta Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijose, o liepą – Šalčininkų rajono savivaldybėje. Paskelbus stichinę nelaimę miškuose, miškų valdytojai, savininkai ir naudotojai per 10 dienų nuo pranešimo apie stichinę nelaimę paskelbimo privalo apžiūrėti savo miško valdas, esančias šiose savivaldybėse. Stichinės nelaimės paskelbimo laikotarpiu miškų valdytojai, savininkai ir naudotojai turi žvalgyti savo…
„Lidl“ visose parduotuvėse baigė diegti elektronines kainų etiketes: per metus sutaupys virš 5 milijonų popieriaus lapų
Prekybos tinklas „Lidl“ visose 74-iose savo parduotuvėse Lietuvoje įdiegė elektronines kainų etiketes. Ši naujovė ne tik padeda sumažinti žmogiškosios klaidos riziką bei efektyvinti darbo procesus, bet ir prisideda prie tvaresnės aplinkos sprendimų – leidžia sutaupyti milijonus popieriaus lapų ir išsaugoti šimtus medžių. „Elektroninių kainų etikečių įvedimas leidžia per savaitę kiekvienoje parduotuvėje sutaupyti apie 1350 popieriaus lapų. Įvertinus mūsų dabartinį parduotuvių skaičių, tai reiškia, kad per metus sutaupysime virš 5,2 milijonų popieriaus lapų, kuriems pagaminti įprastai reikia daugiau nei 600 medžių. Be to, vienai elektroninei kainų etiketei naudojamos baterijos gali užtekti iki septynerių metų, nes etiketė nereikalauja energijos atvaizdo palaikymui, o tik kainos atnaujinimui“, – tvirtina Antanas Bubnelis, „Lidl Lietuva“ korporatyvinių…
Seminaras maisto, medienos ir kitus produktus tiekiančioms įmonėms dėl tiekimo į rinką saugant miškus. Kviečiame registruotis!
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2023/1115 dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų biržos prekių ir produktų tiekimo ES rinkai ir jų eksportui iš Europos Sąjungos, dar vadinamas ES kovos su miškų naikinimu reglamentu (EUDR), pradedamas taikyti nuo 2024 m. gruodžio 30 d., o iki 2020 m. gruodžio 31 d. įsteigtoms labai mažoms ir mažosioms įmonėms – nuo 2025 m. birželio 30 d. Šiame reglamente numatyta, kad medieną, soją, kavą, kakavą, alyvpalmių aliejų, galvijus ir gumą bei jų produktus pirmą kartą ES rinkai tiekiančios ar eksportuojančios iš jos įmonės (taip pat ir fiziniai asmenys komerciniais tikslais) turi įdiegti išsamaus patikrinimo sistemą bei atlikti savo tiekimo grandinių…
