Duomenys rodo, kad patalinių blakių problema Europoje auga. 2023 m. antrąjį ketvirtį britai užfiksavo 65% padidėjusį blakių aktyvumą, palyginti su praėjusiais metais. Per 2021-2023 m. Belgijoje kenkėjų kontrolės įmonės pranešė, kad užsakymų dėl patalinių blakių užkrėtimų padaugėjo 300%. Lietuvoje kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ pastebi mažesnį, tačiau vis tiek žymų augimą – 12 proc., palyginti su ankstesniais metais. Ekspertai šį padidėjimą sieja su tarptautiniu keliavimu bei vasaros atostogų laikotarpiu, kai žmonės keliauja į užsienį ir parsiveža blakes į savo namus bei viešbučius. Kenkėjų kontrolės įmonės „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė teigia: „Norėdami sustabdyti ar net sumažinti patalinių blakių plitimo riziką, keliautojai turėtų geriau suprasti blakių biologiją ir laikytis kenkėjų kontrolės ekspertų rekomendacijų.“…
Smarkus lietus ir vėjas per dvi dienas pridarė milijoninių nuostolių
Draudimo bendrovė BTA skaičiuoja, kad per Lietuvą pastarosiomis dienomis praslinkusi galinga audra įmonės klientams pridarė nuostolių už daugiau nei milijoną eurų. Tačiau audros atnešti nuostoliai toliau registruojami, bendrovė nuolatos gauna naujus gyventojų ir įmonių pranešimus. Kaip rodo BTA patirtis, žalos po audrų paprastai registruojamos dar kelias savaites. Iki šiol bendrovė yra gavusi per 400 pranešimų. „Pranešimai apie patirtą žalą mus pasiekia visą parą ir toliau plūsta. Kaip draudimo bendrovė, jau esame pasiruošę tokiems atvejams, kai gamtinės stichijos per trumpą laiką sukelia daug nuostolių – turime supaprastintą ir pagreitintą žalų administravimo procesą, todėl pirmosios išmokos jau pasiekė mūsų klientus, nors audra baigėsi tik vakar“, – sako BTA Draudimo žalų departamento direktorė…
Po naujienos apie Kaišiadoryse planuojamą biojėgainę – mokslininko vertinimas
Aštrėjant klimato kaitos keliamiems iššūkiams, verslas imasi priemonių suvaldyti metano ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. Siekdamas efektyviai tvarkyti veikloje susidarančias organines atliekas ir taip prisidėti prie aplinkos gerinimo, Kaišiadorių paukštynas planuoja statyti biometano dujų jėgainę. Ji Kaišiadorių rajone turėtų pradėti veikti 2026 metų pirmąjį ketvirtį. Lietuvos energetikos instituto doktorantas Egidijus Buivydas, tyrinėjantis biojėgainių poveikį aplinkai, pabrėžia, kad tokie projektai itin svarbūs siekiant aplinkos gerovės ir norint atitikti naujus Europos Sąjungos (ES) reikalavimus. „Norint sprendimų imtis jau šiandien, biojėgainės yra neišvengiamybė“, – sako mokslininkas. Padeda mažinti klimato kaitą Mokslininkas E. Buivydas sako, kad biojėgainės yra svarbi priemonė, leidžianti efektyviai mažinti ŠESD išmetimą į atmosferą. Organinės atliekos, tokios kaip…
Siūloma, kad tauriųjų elnių medžioklė nebūtų limituojama
Aplinkos ministerija parengė ministro įsakymo „Dėl kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2024–2025 metų medžioklės sezoną limitų patvirtinimo“ ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo projektus, kuriuose siūloma atsisakyti tauriųjų elnių medžioklės limitus. Medžioklės plotų naudotojų teikiamos medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenimis, per pastaruosius 5 metus tauriųjų elnių populiacija Lietuvoje padidėjo 2 kartus – nuo 41 266 tauriųjų elnių 2017-2018 m. medžioklės sezonu iki 85 950 tauriųjų elnių 2023-2024 m. medžioklės sezonu. Apie labai išaugusią tauriųjų elnių populiacijos daromą žalą miškams praneša Valstybinė miškų tarnyba, analizuodama Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenis, o žemės ūkio asociacijos informuoja apie augančią žalą žemės ūkio pasėliams. Parengtuose pakeitimuose numatyta, kad tauriųjų elnių medžioklė nuo šių…
Žievėgraužio tipografo vasarinės generacijos vabalai skraido gerokai gausiau nei pernai
Žievėgraužio tipografo antros generacijos vabalų per dvi apskaitas sugauta beveik 40 procentų daugiau nei pernai. Pagausėjimą nulėmė žievėgraužiui anksti pradėti vystytis tinkami rekordiškai šilti pavasario orai. Skraidymas ir eglių apnikimas prasidėjo 3–4 savaitėmis anksčiau nei įprasta. Anksčiau išsivystė ir antrosios generacijos vabalai. Lietuvos eglynuose žievėgraužio tipografo populiacija yra rekordiškai gausi, panašiame lygyje kaip pernai. 2024 metų liepos paskutinę dekadą atlikta penkta žievėgraužio tipografo (Ips typographus L.) skraidančių vabalų apskaita. Suskaičiuoti į populiacijos stebėjimui skirtas gaudykles pakliuvę vabalai. Per vasarinės generacijos atliktas jau dvi apskaitas žievėgraužių sugauta 39 procentais daugiau nei 2023 metais per tą patį laikotarpį. Lyginant su pernykštėmis apskaitomis, šių kenkėjų pagausėjo 14 regionų, 2 regionuose jie išliko labai…
Vaidotas Gurskas. Ar krentanti naudotų elektromobilių kaina kompensuos jų technologinius trūkumus?
Vaidotas Gurskas, „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas Kaip rodo apklausos*, viena svarbiausių priežasčių, dėl kurios gyventojai nesirenka elektromobilio – per aukšta kaina. Taip manantys jau sulaukė gerų žinių: Vokietijoje naudotų elektromobilių pasiūla daugiau nei 40 proc. viršija paklausą, o tai tam tikrais atvejais kainą mažina net ir trečdaliu. 2024 m. gegužę „Citadele“ banko inicijuotos apklausos duomenimis, 53 proc. respondentų nurodė, kad elektromobilio nesvartytų pirkti dėl per aukštos kainos. Vis dėlto, toks įsitikinimas tik iš dalies teisingas. Vertinant elektromobilio naudojimo – kuro, remonto ir priežiūros – kaštus, ilguoju laikotarpiu elektromobilis yra pigesnis pasirinkimas. Kita vertus, pragyvenimo lygį apsunkinusios aukštos palūkanų normos, gyventojus spaudžia susitelkti į ekonomiškesnius sprendimus dabar ir čia. Vis…
Eglė išlieka viena iš pagrindinių medžių rūšių
Lietuvos miškuose eglių lajų defoliacija (spyglių masės praradimas dėl nepalankių aplinkos veiksnių) tendencingų pokyčių nerodo. Tai liudija gerą žaliomis išlikusių eglių gyvybingumą. 2024 metų birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2024-2029 metų Valstybinę aplinkos monitoringo programą, pagal kurią nuolat sistemingai renkama informacija apie šalies gamtinės aplinkos būklę, joje vykstančius savaiminius ir dėl antropogeninio poveikio atsirandančius pokyčius. Rengiant programą aktyviai dalyvavo Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas. ICP_Forests_leidinys_2023.jpgUž programos Gyvosios gamtos srities 2.1 ir 3.1 priemones atsakinga Valstybinė miškų tarnyba. Ji vykdo I lygio ir organizuoja intensyvų II lygių miškų būklės monitoringus. Šie monitoringai vykdomi pagal tarptautinę ICP Forests programą, o tarnyba yra nacionalinis ICP Forests…
USAD primena: butelių ir skardinių kelionė į taromatą gali būti tvaresnė
Galima tvariau gabenti užstato pakuotes į taromatus ir kitas surinkimo vietas. Sudėjus tarą į taromatą, likęs tuščias maišas neturėtų būti išmestas. Kiekvienas žmogus gali pasirūpinti, kad namuose būtų patvarus daugkartinis maišas, kurio netektų išmesti taros surinkimo vietoje. Viešoji įstaiga „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) akcentuoja, kad vėl ir vėl naudojant tą patį maišą gamtą galima labiau apsaugoti nuo atliekų, o taros grąžinimą padaryti tvaresnį. „Kiekvieną grąžintą butelį ar skardinę siekiame paversti vertinga antrine žaliava. Perdirbant gyventojų grąžintas vienkartines gėrimų pakuotes, jos tampa plastiko, stiklo, aliuminio ar plieno žaliava, iš kurios galima pagaminti įvairius naujus daiktus. Taigi, užstato sistema padeda sutaupyti išteklių ir prisideda prie tvaresnės gamybos. Norime atkreipti dėmesį, kad ir…
Aukojantiems taros užstatą „Lidl“ parduotuvėse kvitas bus spausdinamas tik pageidaujant
Nuo šiol prekybos tinklo „Lidl“ klientams, kurie taromatuose atgautą užstatą renkasi aukoti, nebus spausdinamas kvitas, nebent jie to pageidaus. Taip „Lidl“ siekia suteikti galimybę pirkėjams rinktis gamtai draugiškesnį sprendimą ir mažinti sunaudojamo popieriaus kiekį. „Jau septynerius metus „Lidl“ klientai gali taromatuose atgautą užstatą paaukoti vaikų dienos centrų veiklą vykdančioms organizacijomis, o mes paaukotą sumą padvigubiname iš „Lidl“ lėšų. Tokiu būdu surinkta parama vien per šiuos metus pasiekė virš 40 tūkst. eurų, o per septynerius – daugiau nei pusę milijono eurų. Pasirinkus aukojimo funkciją iki šiol klientai automatiškai gaudavo spausdintą kvitą, kurių per metus susidarydavo dešimtys tūkstančių, tačiau dabar jis bus spausdinamas tik klientams pageidavus. Tai reiškia, kad bus sutaupomas reikšmingas…
Tyrimas: lietuviai elektrą taupo ne tik dėl mažesnių sąskaitų
Lietuviai elektros veltui nešvaisto. Tai įrodo „Elektrum Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa – net 90 proc. respondentų pasisako taupantys elektrą. Nors pagrindine elektros taupymo priežastimi išlieka siekis sumažinti sąskaitas, tačiau ryškus ir moralinis aspektas – gyventojus motyvuoja noras taip prisidėti prie klimato kaitos padarinių mažinimo bei siekis elektros energijos taupymo įgūdžius perduoti vaikams. Taupo norėdami gyventi sveikesnėje planetoje Apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti šalies gyventojų elektros energijos taupymo įpročius ir kovos su klimato kaita būdus. Rezultatai parodė, kad dažniausiai elektros taupymu siekiama sumažinti sąskaitas už elektrą – šią priežastį įvardijo net 71 proc. apklaustųjų. Tačiau buvo pastebėti ir kiti tikslai – net trečdalis (33 proc.) elektros taupymo priežastimi nurodė galimybę…
