• Gamta ir gyvūnai

    Pliaupiančios liūtys: kaip elgtis, kad būtų kuo mažiau nuostolių

    Šiųmetė vasara nustebino liūtimis. Sinoptikų periodiškai skelbiami įspėjimai apie besiartinančią audrą ar liūtį kol kas yra dažnesni už gerų vasariškų orų prognozes. Savo ruožtu draudikai ragina Lietuvos gyventojus dar kartą įsivertinti, kokios grėsmės kyla jų namams dėl liūčių ir kokių priemonių reikėtų imtis nuostoliams sumažinti. „Dažnėjantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai sutrikdo įprastą žmonių, namų, ūkių gyvenimą. Per šių metų birželį ir liepą užfiksavome 334 draudžiamuosius įvykius, sukeltų gamtos stichijų. Nuostoliams atlyginti skirta virš 300 tūkst. eurų nuostolių ir tai nėra galutinė suma, nes kasdien sulaukiame vis naujų pranešimų apie nuostolius“, – pastebi „Gjensidige“ Turto draudimo žalų skyriaus vadovė Aistė Kazevičiūtė. Liūtys šiemet pridarė daug rimtos žalos gyventojų būstams. Vienas iš užfiksuotų…

  • Gamta ir gyvūnai

    Tvarumo švyturys Plungėje: „Vičiūnų grupės“ 100 mln. eurų vertės lašišos gamykla diktuoja naujus standartus

    „Vičiūnų grupė“ žengia reikšmingą žingsnį tvarumo link – Plungėje pradėtas 100 mln. eurų vertės lašišos perdirbimo komplekso projektas, kuris leis gaminti aukštos maistinės vertės, mažesnį ekologinį pėdsaką turinčius produktus. Tokio masto investicija į lašišos perdirbimo kompleksą Plungėje – didžiausia „Vičiūnų grupės“ istorijoje ir svarbus žingsnis tvarumo link. Siekiama padidinti gamybą beveik tris kartus ir tapti viena iš penkių didžiausių lašišos perdirbėjų Europoje, kartu nustatant aukštus atsakingos gamybos standartus. Grupė jau patenka tarp 35 % geriausiai įvertintų įmonių „EcoVadis“ platformoje ir siekia klimatui neutralios veiklos iki 2050 m. „Naujos gamyklos tvarumo strategija grindžiama ambicingais, ilgalaikiais tikslais, kurie sprendžia opiausius aplinkosaugos iššūkius. Pripažįstame klimato kaitą kaip kritinę problemą, reikalaujančią kolektyvinių veiksmų, –…

  • Gamta ir gyvūnai

    Trokštantiems kokybiško ir sveikatai naudingo laiko gamtoje: jau galima registruotis į miško terapijos užsiėmimus!

    Valstybinių miškų urėdija kviečia į užsiėmimus, paremtus miško terapijos principais. Šių praktikų metu miškas tampa natūraliu žmogaus sąjungininku – mažinant stresą, stiprinant emocinę sveikatą, skatinant sąmoningumą bei atsigavimą. Tai sąmoningas buvimas miške, kvėpavimo pratimai, tylos akimirkos, gamtos pojūčių įsisavinimas.   Pirmosios miško terapijos užsiėmimų datos jau skelbiamos Valstybinių miškų urėdijos (VMU) puslapyje, Miško terapijos skiltyje. Užsiėmimai vyks konkrečiai numatytose vietose, kurios nurodytos VMU svetainėje. Tačiau ateityje planuojama plėsti veiklą, kad kuo daugiau žmonių Lietuvoje turėtų galimybę patirti šią unikalią ir vertingą patirtį miške. Užsiėmimai rengiami grupėmsiki 20 žmonių.    Miško terapijos tikslas – pagerinti savijautą ir atkurti vidinę pusiausvyrą. Skirtingai nei paprastas pasivaikščiojimas gamtoje, miško terapija dėmesį sutelkia į penkis pojūčius –…

  • Gamta ir gyvūnai

    IKEA mažina plastiko vartojimą savo veikloje

    IKEA žengia dar vieną žingsnį link savo įsipareigojimo mažinti plastiko vartojimą ir pristato naujas, popieriaus pagrindu pagamintas detalių pakuotes. Tai pokytis, kuris visose rinkose leis kasmet sumažinti suvartojamo plastiko kiekį maždaug 1 400 tonų. Be šios naujovės, bendrovė savo veikloje nuosekliai taiko ir kitus tvaresnius sprendimus: plastikines lojalumo korteles keičia skaitmeninėmis, o užsakymus pirkėjams į namus pristato popierinėse pakuotėse. Tai daro reikšmingą poveikį aplinkai ne tik Baltijos šalyse, bet ir pasauliniu mastu. „Veiksmai, kurių imamės Baltijos šalyse, prisideda prie platesnio masto pokyčių. Pavyzdžiui, jau daugiau nei penkerius metus visos „IKEA Family“ lojalumo kortelės išduodamos tik skaitmeniniu formatu, o prekes, įsigytas su pristatymu į namus, pakuojame į vyniojimo popierių ir išlankstomas…

  • Gamta ir gyvūnai

    Už grąžintą tarą – išskirtinis prizas

    Vasara yra pats aktyviausias metas gėrimų užstato sistemai, nes šiuo metu gyventojai grąžina daugiausia taros. Siekdama palaikyti rekordinį taromatų užpildymo tempą ir ilgametę „Grąžinti verta“ idėją, VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) pradeda smagią iniciatyvą „Tarara“ ir visus kviečia laimėti Lietuvoje dar neregėtą prizą – tararolerį.  „Visuomet ieškome išskirtinių komunikacijos sprendimų, kurie primintų apie tuščių gėrimo butelių ir skardinių grąžinimo svarbą ir kartu parodytų, kad puoselėti aplinkai draugišką požiūrį yra gera bei smagu. Todėl šios kampanijos ašis yra linksma grupės „Bavarija“ narių atliekama daina, kurioje skamba vos vienas žodis. Taip norime parodyti, kad judėti tolyn galima nesukant galvos – tiesiog daryti tai, ką esame įpratę daryti – grąžinti užstato pakuotes. Be…

  • Gamta ir gyvūnai

    Susisiekimo ministerija atveria ekonomiško vairavimo e.mokymosi platformą: sužinosite, kaip sumažinti degalų sąnaudas ir sutaupyti

    Susisiekimo ministerija pristato ekonomiško, ekologiško ir saugaus vairavimo (kitaip – ekovairavimo) e.mokymosi platformą. Ši platforma pritaikyta esamiems ir būsimiems šalies vairuotojams, kurie naudotis mokomuoju kursu jau dabar gali nemokamai ir neribotai. „Manome, kad tikslingiausia vairuotojų  įpročius keisti ne per bausmes ar draudimus, bet per švietimą, kuriant pažangius, elgesį keičiančius sprendimus, ugdant ir skatinant ekovairavimo įgūdžius. Naujoji  e.mokymosi platforma yra universali – ji pritaikyta ir pradedančiajam, ir ateities vairuotojui. Tikiu, kad šis mokomasis kursas bus populiarus, nes jis padeda sutaupyti mažinant degalų sunaudojimą bei saugoti aplinką“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. Lietuvos keliais šiuo metu rieda daugiau kaip 1,5 mln. lengvųjų automobilių, kuriais per metus nuvažiuojama per 18 mlrd. kilometrų.…

  • Gamta ir gyvūnai

    Pratęstas pavojingų cheminių medžiagų turinčių gaisrų gesinimo putų naudojimas

    Aplinkos ministerija informuoja, kad Europos Komisija (EK) pratęsė terminą, iki kada leidžiama naudoti perfluoroktano rūgšties, jos druskų ar giminingų junginių  (toliau – PFOA) turinčias gaisro gesinimo putas, skirtas skystųjų degalų garams slopinti ir skystųjų degalų gaisrams gesinti (B klasės gaisrai). Jas iki 2025 m. gruodžio 3 d. išimtiniais atvejais bus galima naudoti sistemose, kurios jau užpildytos šiomis putomis, įskaitant tiek stacionarias, tiek mobilias gesinimo sistemas.   Šis EK reglamentas priimtas atsižvelgiant į tai, kad ne mažai daliai veiklos vykdytojų sudėtinga šių pavojingų cheminių medžiagų turinčias gaisro gesinimo putas pakeisti saugesnėmis befluorėmis alternatyvomis. Taip pat pramonės objektai ar priešgaisrinės apsaugos tarnybos nepakankamai įvertino putų, kurių sudėtyje yra PFOA, turimus kiekius ir atsargas bei galimybes…

  • Gamta ir gyvūnai

    KTU docentė: skaitmenizacija biotechnologijoje – nuo bakterijos iki realaus produkto

    Skaitmeninių technologijų integravimas leidžia kurti bioinovacijas įvairiose srityse – nuo bioproduktų iki aplinkosauginių sprendimų. Skaitmenizacija biotechnologijoje taikoma bioprocesų inžinerijoje, sintetinėje biologijoje ir šiuolaikinėse technologijose. Naudojant bioprocesus galima sukurti didelės vertės produktus, tokius kaip vaistai, fermentai, biokuras ar biopolimerai. Tarp dažniausiai gaminamų bioproduktų – biofarmaciniai preparatai, biopolimerai, bioplastikai, organinės rūgštys, aminorūgštys, biotrąšos bei pramoniniai fermentai. „Auganti šių bioproduktų paklausa skatina diegti pažangius ir išmanius sprendimus visais jų kūrimo etapais – pradedant moksliniais tyrimais ir technologijų vystymu, pereinant prie efektyvios gamybos. Bioprocesų skaitmenizacija sukuria pridėtinę vertę tiek laboratorijose, tiek pramonėje“, – teigia Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) studijų programos Pramoninė biotechnologija vadovė docentė dr. Ilona Jonuškienė. Gyvybės mokslų ateitis…

  • Gamta ir gyvūnai

    Invazinė meilė: prasidėjo šliužų poravimasis

    Vasara – ne tik uogų, vaisių ir žydinčių gėlių metas. Tai ir laikotarpis, kai invaziniai šliužai ramiai džiaugiasi savo „medaus mėnesiu”. Po lapų priedanga, daržuose ar komposto krūvose jie poruojasi, deda kiaušinėlius. Biologas ir įmonės „Dezinfos“ kenkėjų kontrolės specialistas Liutauras Grigaliūnas įspėja: vienas šliužas per metus gali padėti net 300–500 kiaušėlių. Esant drėgnai vasarai, jų plitimas dar spartesnis. Jei šliužai nėra naikinami, kitą sezoną galima tikėtis ženklaus jų populiacijos augimo.  „Vasarą, ypač po lietaus, šliužų aktyvumui susidaro idealios sąlygos: temperatūra pakilusi, dirva drėgna, augmenijos gausu. Liepos–rugpjūčio mėnesiais šie kenkėjai aktyviai poruojasi, apsivaisina, sudeda kiaušinius ir nugaišta. Jų gausumą lemia ir tai, kad šliužai yra hermafroditai – tai reiškia, kad kiekvienas…

  • Gamta ir gyvūnai

    KTU studentas šviną saulės elementuose planuoja pakeisti saugesnėmis medžiagomis

    Lietuvoje siekiama, kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos ištekliai sudarytų 45 proc. galutinio energijos suvartojimo. Vienas iš šaltinių, pasitelkiamų šiam tikslui pasiekti, yra saulės energija. Nors ji laikoma švaria alternatyva, kai kuriuose elementuose vis dar naudojamos toksiškos medžiagos – švinas ir kadmis. KTU studentas ieško būdų, kaip jas pakeisti, sintetindamas naujas, aplinkai saugesnes medžiagas. Šiuo metu Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) Taikomosios chemijos bakalauro studijų programos ketvirtakursis Aistis Melnikas didžiausią dėmesį skiria puslaidininkių plonų sluoksnių gamybai. Šiais sluoksniais padengiami saulės elektrinių elementai. „Stengiamės gauti kuo kokybiškesnį sluoksnį, kuris būtų tolygus ir vientisas. Svarbiausia – kad šios medžiagos būtų ne tik veiksmingos, bet ir netoksiškos. Norime pakeisti šviną ir…

Privatumo politika