Akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) žemsiurbė „Upyna“ šiandien (rugpjūčio 20 d.) pradeda įplaukų į Kintų ir Šturmų prieplaukas valymo darbus. Darbai leis saugiai pasiekti uostelius iš valstybinės reikšmės vandens kelio Dreverna–Ventė. „Užtikrindami patogų ir saugų patekimą į Kuršių marias, kartu stipriname Lietuvos, kaip atsakingai gamtą puoselėjančios šalies, ateitį. Šiame krašte nėra vietos kompromisams – gamtos išsaugojimas yra tiek pat svarbus, kiek galimybė ja naudotis“, – teigia laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Eugenijus Sabutis.  Atliepiant laivavedžių poreikius Kintuose bus valomas 580 metrų ilgio ruožas – planuojama pašalinti apie 11,5 tūkst. m³ grunto.  Šturmuose valymo darbai bus vykdomi 150 metrų ilgio atkarpoje – planuojama pašalinti apie 1,5 tūkst. m³ sąnašų. Abiejų…

Javapjūtei įpusėjus, ūkininkų jau laukia kitas svarbus etapas – žieminių rapsų sėja. Nors orų sąlygos šiemet javams – itin nedėkingos, jos yra palankios piktžolėms daugintis ir plisti. Siekiant suvaldyti jų plitimą, ūkininkai ieško efektyvių ir ekonomiškai naudingų piktžolių kontrolės sprendimų. Tarp tokių – metazachloru praturtinti dirvinio veikimo preparatai, kurie vėl grįžta į šalies ūkius, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.  „Metazachloras nėra naujiena tarp ūkininkų: tai – gerai žinoma ir seniau naudota veiklioji medžiaga, buvusi itin populiari piktžolių kontrolei žieminių rapsų pasėliuose. Vystantis agrotechnologijoms ir labiau susitelkiant į neariminę žemdirbystę, išpopuliarėjo kitos priemonės, naudojamos jau sudygusių rapsų pasėliuose. Tačiau dėl stipriai plintančių, po sudygimo naudojamais preparatais sunkiai kontroliuojamų piktžolių – daržinių…

Visais laikais miškas kiekvienam lietuviui buvo ypatingos svarbos objektas. Miško ištekliai ne tik maitina, praleistas laikas medžių apsuptyje – gydo kūną bei ramina sielą. Šiandien miškas – tai ne tik biologinės įvairovės lopšys, bet ir vis svarbesnė visuomenės rekreacijos erdvė, kurią būtina atsakingai puoselėti. Noras pabėgti į gamtą, atrasti tylą ir grožį tampa vis aktualesnis šiuolaikiniam žmogui, užsisukusiam nuolatiniame miesto šurmulyje ir chaose. Pasivaikščiojimams, poilsiui, ramybės ir tylos paieškoms dažnas renkasi estetiškai atrodančius, patogius vaikščioti ir ilsėtis miškus. Tačiau, svarbu suprasti, kad estetinis vaizdas, patogumas ir funkcionalumas nėra natūraliai atsirandančios miško charakteristikos. Tam reikalingas miškininkų indėlis. Viena iš priemonių, padedančių kurti patrauklią ir funkcionalią aplinką miškuose, kurios dažnas taip ieško…

Nors Baltijos šalių visuomenės jaučia klimato kaitą ir atpažįsta jos padarinius, aplinkosauginiai iššūkiai vis dar nusileidžia svarbiausiems prioritetams – ekonomikai, sveikatai ir saugumui. Tai atskleidė naujausia Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje užsakymu atlikta Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa. Analogiška gyventojų apklausa Šiaurės šalyse parodė, kad čia tarp svarbiausių iššūkių dominuoja sveikatos apsauga, susirūpinimą taip pat kelia aplinkosauga ir augantis nusikalstamumas. Ekonomika – didžiausias rūpestis Ekonominė situacija buvo dažniausiai įvardijamas iššūkis visose trijose Baltijos šalyse, Lietuvoje ją išskyrė  41 proc. respondentų. Dar labiau dėl ekonominės situacijos nuogąstaujama kaimyninėse šalyse – kaip didžiausią savo valstybės problemą ją laiko net 62 proc. latvių ir 72 proc. estų. Tik kiek mažiau nei ekonominė…

2022 m. prasidėjus karui Ukrainoje, užpultose teritorijose mobilaus ryšio kokybė suprastėjo net 59–74 proc. Ši statistika primena, kad ekstremaliomis ar karo sąlygomis daugybė žmonių netenka galimybės susisiekti su artimaisiais ir gauti svarbią informaciją. KTU studentas Lietuvoje diegia sistemą, skirtą krizės metu užtikrinti efektyvią komunikaciją tarp gyventojų. Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) Elektronikos inžinerijos bakalauro ketvirtakursis Kostas Čaplinskas sako, kad kariuomenė bei specialiosios tarnybos karo ar stichinių nelaimių metu turi reikiamą šifruotą infrastruktūrą komunikacijai, tačiau ji izoliuota ir neprieinama plačiajai visuomenei. „Esame mokomi, kad nutikus nelaimei reikia klausytis radijo bei televizijos, bet šie būdai neleidžia aktyviai komunikuoti su artimaisiais, galime tik klausytis nurodymų. Tarpusavio komunikacijai pravartu turėti radijo…

„Vilniaus paukštynas“ toliau įgyvendina ilgalaikį aplinkosaugos veiksmų planą, kuriuo siekiama sumažinti poveikį aplinkai. Per pusantrų metų į įvairias kvapų ir oro kokybės gerinimo priemones jau investuota daugiau kaip 2,6 mln. eurų. Iki metų pabaigos planuojama skirti dar beveik 2 mln. eurų. „Šiandien aplinkosaugą matome ne kaip atskirą iniciatyvą, o kaip esminę mūsų veiklos dalį. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis. Investuodami į pažangias kvapų mažinimo ir oro valymo technologijas, siekiame ne tik technologinio efektyvumo, bet ir tvaraus, kaimynystei draugiško veiklos modelio“, – sako Tadas Sprindžiūnas, AB „Vilniaus paukštyno“ generalinis direktorius. Pirmieji aplinkosaugos darbai pradėti dar pernai. Tuomet buvo atlikta oro taršos šaltinių inventorizacija, įsigyta mobili kvapų…

Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai žengia naują žingsnį maudyklų vandens kokybės vertinime – kuria realaus laiko rizikos analizės sistemas, taiko pažangias molekulines technologijas ir dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus. Tyrėjų tikslas – ne tik nustatyti, kada maudytis nesaugu, bet ir sukurti veikiančią informacinę sistemą, padedančią gyventojams ir institucijoms priimti pagrįstus sprendimus. Pagal Europos kosmoso agentūros projektą „EO4Swim“ pradėtas vystyti automatizuotas maudyklų vandens kokybės vertinimo įrankis, kuris integruoja palydovinius ir dronų vaizdus, lauko tyrimų duomenis bei mašininio mokymosi algoritmus. Ši sistema leis operatyviai prognozuoti biologines rizikas ir realiuoju laiku informuoti gyventojus bei atsakingas institucijas. „Mūsų kuriama sistema leis pirmą kartą Lietuvoje realiu laiku įvertinti, kokia biologinė rizika susijusi su melsvabakterių žydėjimu kyla maudantis…