Šalia upės, miško ar pievų įsikūrę gyvenamųjų namų kvartalai daugeliui atrodo tarsi svajonės išsipildymas: rytinė kava su paukščių giesmėmis, vakarai vaikščiojant miške ir akis glostanti žaluma. Tačiau gyvenimas gamtoje – ne tik privilegija, tai ir atsakomybė, kurią turi prisiimti patys gyventojai. Gamtininkas, rašytojas ir aplinkosaugininkas Selemonas Paltanavičius pabrėžia: gyventi šalia gamtos – reiškia būti jos kaimynu, o ne šeimininku. „Miškas, upė ar pieva – tai gyvų organizmų buveinės. Jei gyvename šalia jų, turime suvokti, kad mes atėjome ne į tuščią vietą, o apsigyvenome šalia jau veikiančios ekosistemos. Žmogaus ir gamtos ryšys miestuose vis dar itin trapus. Statybų mastai vis didėja, o laukinių gyvūnų migracija į miestus – neatsitiktinis reiškinys, tai…
Miestų atsparumas: kaip planuoti, kad miestai atlaikytų?
Kai pasaulis dūžta į stichijų, karų ir nestabilumo bangas, miestas tampa ne tik gyvenimo scena, bet ir skydu, prieglobsčiu, kartais – spąstais. Ką daryti, kad jis būtų pirmas, kuris reaguoja, o ne paskutinis – griūvantis? Kad liūtys neužtvindytų kiemų, o aikštės nevirstų asfalto keptuve? 2025 metų rudenį vyksiantis paskaitų ciklas „Miestų atsparumas“, kurį įgyvendina Architektūros kokybės vystymo asociacija kartu su partneriu „Statyba ir architektūra“, o finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir UAB „ACO Nordic“, kviečia žvelgti į architektūrą ne kaip į formą, o kaip į gebėjimą atlaikyti, prisitaikyti, kurti sąlygas išlikimui. Kviečiame pasisemti praktinių žinių iš viso pasaulio ir kartu pamąstyti, kokie turi būti miestai, jei norime juose komfortiškai gyventi ir…
Kai ežerų kraštą užplūsta poilsiautojai, padaugėja atliekų: Zarasuose viešai iškratytas plastiko konteineris
Vieną vasaros vidurdienį Zarasų gyventojai ir miesto svečiai rinkosi į neįprastą renginį – viešą atliekų konteinerio kratą. Stebint susirinkusiems, iki dugno buvo išverstas plastiko pakuočių konteineris. Paaiškėjo, kad jame esančios atliekos buvo išrūšiuotos ypač tvarkingai, tačiau pačių pakuočių – stebėtinai mažai. Susidarė įspūdis, kad tie, kurie rūšiuoja, tai daro puikiai, tačiau nemaža dalis zarasiškių vis dar palieka savo atliekas nerūšiuotas. Renginį organizavo pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ kartu su Zarasų rajono savivaldybe. Pagrindinis iniciatyvos tikslas – ne gėdinti, o edukuoti ir paaiškinti, kaip rūšiuoti teisingai. Vasara – iššūkių metas rūšiavimui Pasak atliekų tvarkymo specialistų, vasarą Zarasų rajone ženkliai padaugėja atliekų, ir jos dažniausiai atsiduria būtent mišrių atliekų konteineriuose. Prie…
Dar žalesnis universitetas – VU plėtoja saulės elektrinių tinklą
Vilniaus universitetas (VU) įsigijo dvi dideles nutolusias saulės elektrines ir ant 19 jam priklausančių pastatų stogų Vilniuje ir Šiauliuose įrengė saulės fotovoltines elektrines. Šios VU valdomos saulės elektrinės kasmet pagamins iki 5600 megavatvalandžių (MWh) elektros energijos, kas sudarys apie trečdalį per metus VU suvartojamos elektros energijos. Šis žingsnis, kaip ir jau 5 metus VU perkama žalioji elektra iš nepriklausomo tiekėjo, prisideda prie strateginio VU klimato neutralumo plano įgyvendinimo. Saulės elektrinių generuojama energija ne tik sumažins VU priklausomybę nuo išorinių energijos tiekėjų, bet ir prisidės prie bendro šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tiek Lietuvoje, tiek pasauliniu mastu. Tai yra svarbus žingsnis VU siekiant tapti lyderiaujančia aukštojo mokslo institucija tvarumo srityje.…
Nuo šiol Mėgėjų žvejų taryboje – daugiau viešumo ir naujų diskusijų
Nuo šiol Mėgėjų žvejų taryboje – daugiau viešumo ir naujų diskusijų Aplinkos ir žemės ūkio ministrai patvirtino naują Mėgėjų žvejybos tarybos (MŽT) sudėtį ir jos nuostatus. Nuo šiol šios ministrams patariančios institucijos veikloje bus daugiau viešumo. Informacija apie planuojamus tarybos posėdžius, jų darbotvarkes, posėdžių protokolus ir sprendimus bus skelbiama Aplinkos ministerijos interneto svetainėje. Į tarybą išrinkti sportinės ir mėgėjiškos žūklės klubo „Anykščių žvejų lyga“ atstovasVilius Bagdišanka, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės kontrolės departamento direktoriusAlenas Bulauskis, Lietuvos sportinės žūklės federacijos prezidentasTomas Būdas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonominės plėtros grupės vyriausioji specialistėRūta Bankauskaitė, Kauno žvejų draugijos atstovasJonas Jablonskis, Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Gamtos mokslų…
Išsiruošę į žvejybą, nepamirškite įsigyti leidimo
Lietuvoje vasara yra ne tik atostogų metas, bet ir aktyvus žvejybos sezonas daugeliui žvejų mėgėjų. Primename svarbią informaciją apie žvejybos leidimus. Žvejo mėgėjo bilietas yra populiariausias žvejybos leidimas, suteikiantis teisę žvejoti visuose valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose,kuriuose nedraudžiama arba neribojama mėgėjų žvejyba. Turint žvejo bilietą žvejoti galima ne visuose telkiniuose Įsigyjant žvejo mėgėjo bilietą būtina įsitikinti, kad vandens telkinyje, kuriame planuojama žvejoti, neišduotas leidimas naudoti žvejybos plotą(neišnuomotas telkinys) ir ar jame neorganizuojama limituota žvejyba.Išnuomotų vandens telkinių sąrašas pagal rajonus skelbiamas ALIS sistemoje. Joje galima rasti ir informaciją, kuriuose išnuomotuose vandens telkiniuose organizuojama limituota žvejyba. Jei vandens telkinio, kuriame ketinate žvejoti, nerandate išnuomotų vandens telkinių ir vandens telkinių, kuriuose organizuojama limituota žvejyba,…
Paroda „Gyvas miestas“ kviečia pažinti Vilnių kaip žalią ir besikeičiantį organizmą
Rugsėjo 20 dieną Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centre bus atidaroma paroda „Gyvas miestas“, žvelgianti į Vilnių kaip į žalią, gyvą, nuolatos augantį ir besikeičiantį organizmą. Paroda „Gyvas miestas“ įkvėpta šiųmetinio Vilniui skirto Europos Žaliosios sostinės titulo. Šį titulą gauna miestai, aktyvūs aplinkosauginėje veikloje ir tampantys įkvėpimu kitiems. Europos žaliosios sostinės apdovanojimą gavę miestai yra ne tik įsipareigoję mažinti taršą, bet ir keisti įpročius, kurti ilgalaikius aplinkai draugiškus sprendimus bei kviesti gyventojus būti šio pokyčio dalimi. „Kiekvienas iš mūsų esame gyvo miesto ląstelė – nuo to, kaip judame, ką renkamės, priklauso, kokia kryptimi auga miestas. Žalias miestas – tai ne tik daugiau medžių ar dviračių takų. Tai požiūris, kultūra, pagarba…
Viešieji ekologiško maisto pirkimai: galimybė pirkti daugiau, pigiau ir sveikiau
Nors Lietuvoje kasmet užauginama dešimtys tūkstančių tonų ekologiško maisto, šiuo metu per viešuosius pirkimus jo įsigyjama tik apie 1 proc. – dažniausiai vaikų darželiams. Aplinkos ministerija skatina savivaldybes aktyviau taikyti žaliųjų pirkimų principus ir pasekti geraisiais kitų savivaldybių ar šalių pavyzdžiais. „Ekologiškų ūkių konkurencingumas auga, o jų produkcija tampa vis lengviau prieinama. Matome teigiamas tendencijas, tačiau viešajam sektoriui vis dar trūksta aiškių praktinių priemonių, kaip šį augantį potencialą paversti kasdieniu sprendimu perkančiosioms organizacijoms. Todėl tobuliname teisinį reguliavimą ir šiemet ekologišką maistą išskiriame kaip prioritetinę sritį žaliuosiuose pirkimuose“, – sako Aplinkos ministerijos Darnaus vystymosi ir žaliosios transformacijos skyriaus vedėjas Karolis Kinčius. Pasak jo, tai turėtų paskatinti savivaldybes drąsiau kelti ekologinius…
Javapjūtei įsibėgėjus, pataria jau ruoštis rudens darbams: rekomenduoja pasirūpinti ir tinkamomis sėklomis
Dėl itin sudėtingų oro sąlygų vėluojant prasidėti javapjūtei, ūkininkai nerimauja, kad netrukus jau teks rūpintis ir artėjančio rudens darbais. Vienas tokių – tinkamų ūkininkavimo priemonių, taip pat ir sėklų kitų metų pasėliams pasirinkimas, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Gamtos pakeisti negalime, bet atsižvelgus į dabartinę situaciją, turime ruoštis bet kokiems pokyčiams. Priemonės, kurios bus reikalingos rudenį, jau dabar turi būti ūkiuose: trąšos, sideraliniai augalai, žieminių rapsų, žieminių kviečių ir kitų žieminių javų sėklos. Kiekviena diena ūkyje – svarbi, todėl labai svarbu viską tinkamai suplanuoti ir pasiruošti būsimiems darbams, nes nuo to priklauso ūkio rezultatai“, – sako ūkininkas Vytautas Žmuidzinavičius. Geras derlius atperka sėklų kainą Pasak ūkininko, rinktis pigesnes sėklas gali…
Ežiuolės iš arti: nuo Šiaurės Amerikos pievų iki lietuviškos selekcijos
Ežiuolės – tai iš Šiaurės Amerikos kilusios daugiametės gėlės, kurios pastaraisiais dešimtmečiais ypač išpopuliarėjo Europoje. Jos žavi ne tik savo ryškiais žiedais, ilgu žydėjimu, bet ir atsparumu nepalankioms augimo sąlygoms. Lietuvoje ežiuolės jau tapo madingu gėlyno akcentu, tad jų žydėjimas susilaukia nemažo lankytojų dėmesio, juolab kad ir paganyti akis yra į ką: Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo kolekcijoje, eksponuojama apie 150 jų veislių. Rūšių įvairovė ir ežiuolių kilmė Botanikai išskiria 10 ežiuolių rūšių, tarp kurių žymiausios yra rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea), siauralapė (E. angustifolia), blyškioji (E. pallida) ir vienintelė geltonžiedė rūšis – E. paradoxa. Dar viena įdomi rūšis – tenesinė ežiuolė (E. tennesseensis) laikoma rečiausia ir auga…
