Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų atstovai rugsėjo 30 d. dalyvavo trečiojoje aukšto lygio Europos Komisijos organizuotoje Baltijos jūros konferencijoje „Our Baltic“. Ši konferencija subūrė Europos Komisijos narius, Baltijos jūros regiono šalių ministrus, Europos Parlamento narius bei mokslininkus, aptarusius Baltijos jūros ekologinę būklę, valstybių narių veiksmų koordinavimą ir ieškojusius sprendimų pagrindiniams iššūkiams – eutrofikacijai, žuvininkystės tvarumui ir mokslo žinių spragų užpildymui. Pirmojoje konferencijos diskusijoje „Baltijos jūros būklė“ ministrai dalijosi savo šalių patirtimi įgyvendinant 2020 m. prisiimtus įsipareigojimus. Lietuvą konferencijoje atstovavo Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės atstovai Vitalijus Auglys bei Tomas Želvys ir Žemės ūkio ministerijos atstovai. Aplinkos ministerijos atstovai akcentavo šalies pažangą mažinant maistinių medžiagų patekimą į vandens telkinius, gerinant…
Ukrainos jaunimo balsas Europoje: „Menas ir inovacijos“ užbaigia tarptautinį projektą, kurio kulminacija tapo hakatonas Italijoje
Rugsėjo pabaiga žymi Erasmus+ projekto YESDGs (Youth Empowerment for Sustainable Development Goals) pabaigą. Vienu ryškiausių šio projekto akcentų tapo birželio mėnesį Italijos Potencos mieste įvykęs tarptautinis jaunimo hakatonas, subūręs daugiau nei 20 dalyvių iš šešių Europos šalių. Tris dienas vykęs renginys tapo intensyvia kūrybine laboratorija, kurioje jaunimas dirbo tarptautinėse komandose, dalyvavo mentorystės sesijose ir kūrė inovatyvius sprendimus klimato kaitos bei socialinės įtraukties iššūkiams. Lietuvai atstovavo nevyriausybinė organizacija „Menas ir inovacijos“, o į patį hakatoną Italijoje pakvietė dalyvauti keturis Lietuvoje gyvenančius jaunuolius iš Ukrainos. Jiems tai buvo pirmas kartas dalyvaujant Erasmus+ programoje. Ukrainos jaunimo indėlis Ukrainos jaunimo įsitraukimas tapo svarbia renginio dalimi. Dalyviai pabrėžė, kad ši patirtis suteikė unikalią galimybę ne…
Europos Komisija svarsto dar vieneriems metams nukelti Kovos su miškų naikinimu reglamento taikymo pradžią
Europos Komisija (EK) informuoja, kad planuoja siūlyti dar vieneriems metams atidėti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1115dėl kovos su miškų naikinimu (EUDR) taikymą. Primename, kad jo taikymo pradžia buvo nukelta iki šių metų pabaigos. EK šio reglamento taikymo atidėjimą aiškina tuo, kad reglamento įgyvendinimui sukurta informacinė sistema gali veikti netinkamai. Jei sistema sutriktų, tai galėtų smarkiai trikdyti prekybą, kelti neaiškumų valdžios institucijoms ir ūkio subjektams. Prieš oficialiai paskelbdama sprendimą dėl atidėjimo, EK ketina surengti diskusijas su Europos Parlamentu ir Europos Taryba. Jų metu bus diskutuojama ne tik dėl EUDR taikymo pradžios datos nukėlimo, bet ir apie galimybes supaprastinti reglamento reikalavimus. Kol nėra aišku dėl konkrečių EUDR pakeitimų ir dėl…
Ne išsemti, o atkurti: ATGA siūlo pradėti pelkių atkūrimo procesą dar vykstant durpių gavybai
Lietuvos auginimo terpių gamintojai siūlo taikyti pažangesnį durpynų naudojimo modelį – užuot laukus, kol durpynas bus visiškai išeksploatuotas, vykdyti pelkių rekultivaciją dalimis, lygiagrečiai su durpių išgavimu. Tokia praktika jau taikoma užsienyje, o Lietuvoje galėtų tapti svarbiu žingsniu siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. Pasak Auginimo terpių gamintojų asociacijos (ATGA) vykdomojo direktoriaus Giedriaus Kavaliausko, šiuolaikinė durpių pramonė nebėra orientuota vien tik į žaliavos gavybą – didžioji dalis veiklos yra susijusi su augalų auginimui skirtų terpių gamyba, o tvarumas tampa kertiniu principu. „Durpynai gali būti ne tik naudojami, bet ir atkuriami. Asociacijai priklausančių įmonių pareiga yra išeksploatuotuose plotuose atstatyti pelkinį režimą, todėl jau dabar ieškome sprendimų, kaip dalimis pradėti rekultivaciją…
Turtingoje miskantų kolekcijoje – ir oranžeriją praaugę milžinai
Ruduo – miskantų grožio pikas: šie augalai formuoja didelius kerus iš ilgų, siaurų lapų, o vasaros pabaigoje–rudenį pasidabina įspūdingais šluotelės tipo žiedynais. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune miskantai sudaro vieną didžiausių kolekcijų Lietuvoje – auginama daugiau kaip 100 veislių ir kelios rūšys (M. sinensis, M. × giganteus, M. lutarioriparius). Kolekcijoje atsiskleidžia didžiulė miskantų įvairovė: nuo žemų (40–60 cm) iki didžiulių, daugiau kaip 2–4 m aukščio augalų, nuo subtilių siauralapių iki plačialapių, dryžuotų veislių. Kai kurios veislės žydi anksti, kitos vėliau, kai kurios visai nežydi. Kolekcijoje dominuoja kininio miskanto (M. sinensis) veislės. Yra ir retų hibridų (M. × giganteus ‘Alligator’, ‘Meidl’), kurie svarbūs ir dekoratyviniu, ir energetiniu požiūriu. Vienas…
Svarbu – net ir maži įpročiai: paprasti patarimai, kurie padės ne tik sumažinti maisto atliekas namuose, bet ir sutaupyti
Kasmet vienam Europos gyventojui tenka net 132 kg maisto atliekų, rodo Europos Sąjungos ekonominės veiklos rūšių statistinės klasifikacijos (NACE) duomenys. Daugiau nei pusė – 54 proc. šių atliekų susidaro ne fabrikuose ar maitinimo įstaigose, o pačių gyventojų namuose. Rugsėjo 29-oji – Tarptautinės informuotumo apie maisto švaistymo ir jo praradimus diena, o jos proga prekybos tinklas „Lidl“ kviečia prisiminti, kaip kiekvienas galime sumažinti maisto atliekas tiek namuose, tiek ir visoje aplinkoje. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje maisto švaistymo rodiklis dar didesnis – vienam gyventojui per metus tenka 141 kg maisto atliekų, o net 61 procentų jų susidaro namų ūkiuose. „Tokia statistika reiškia, kad kiekvienas iš mūsų savo kasdieniais įpročiais galime padaryti…
Miškininkų gudrybės – kaip nuo kanopinių žvėrių apginti jaunus medelius?
Vienas svarbiausių Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkų darbų rudenį – medelių apsauga nuo žvėrių apgraužimo ir kamienų laupymo. Siekdami apsaugoti jaunus medelius nuo kanopinių miško gyvūnų daromos žalos, medelių ūgius miškininkai kasmet tepa repelentais, o senus medžius – saugo kitokiais būdais. Šiemet miškininkai repelentais planuoja apsaugoti apie 53 mln. medelių. Repelentai – nenuodingi, tačiau atgrasantys Anot VMU miškininkų, želdinių apsaugai naudojamo repelento sudėtyje esančios veikliosios medžiagos daro medelių žievę ir ūglius nepatrauklius graužti, tačiau jie gyvūnams nėra pavojingi. Tinkamiausias laikas šių priemonių naudojimui – rugsėjo ir spalio mėnesiai, kai medelių vegetacija jau yra pasibaigusi, augalai sausi, o oro temperatūra dar išlieka teigiama. Pasak miškininkų, repelento dengimo būdas priklauso nuo kanopinių,…
Geras pavadinimas – geras ir derlius? Ekspertai paaiškino, kaip sugalvojami augalų veislių pavadinimai
Skaičiuojama, kad kiekvieną dieną visoje Europos Sąjungoje (ES) užregistruojama vidutiniškai apie 10 naujų javų, daržovių, vaisių ir kitų augalų veislių. Nors svarbiausias veislių atrankos kriterijus ūkininkams – prognozuojamas derlius ir atsparumas gamtos iššūkiams, veislių išskirtinumą stengiamasi pabrėžti ir neįprastais pavadinimais, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Dominator“, „LG Academic“, „KWS Umberto“, „Croissant“ – tik dalis gana išskirtinių žieminių rapsų veislių pavadinimų. Kaip paaiškina Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vedėjas dr. Žilvinas Liatukas, dalis selekcininkų stengiasi sukurti tokius pavadinimus, kurie atkreiptų dėmesį ir įsimintų. „Kita vertus, skambus pavadinimas – ne svarbiausia konkrečios javų, kitų augalų veislės savybė: kur kas svarbiau yra tai, kaip sėkmingai prigyja…
Europos Komisijos atstovės vizitas pabrėžė Klaipėdos universiteto jūrinės specializacijos svarbą Baltijai
Klaipėdos universitetas džiaugiasi vakar priėmęs išskirtinę viešnią – aukšto rango Europos Komisijos pareigūnę Charliną Vitchevą. Jos apsilankymas sustiprino dialogą su KU mokslininkais ir patvirtino universiteto kuriamos jūrinės kompetencijos reikšmę Baltijai. 2025 m. rugsėjo 18 d. KU aplankiusi Charlina Vitcheva, Europos Komisijos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato (Maritime Affairs and Fisheries) generalinė direktorė, aiškiai įvertino universiteto jūrinę specializaciją ir čia telkiamas kompetencijas. Ji atsakinga už ES jūrų politiką, tvarią žuvininkystę, mėlynąją ekonomiką ir vandenynų valdymą – būtent šios sritys sutampa su KU tyrimų kryptimis. Susitikimuose su KU vadovybe ir mokslininkais daugiausia dėmesio skirta tam, kaip universiteto kuriamos žinios ir vietoje renkami duomenys padeda priimti sprendimus dėl Baltijos jūros ateities, kurti…
Turto bankui išduotas leidimas pažeminti Bartkuškio tvenkinio vandens lygį
Aplinkos apsaugos agentūra išdavė valstybės įmonei Turto bankui leidimą laikinai pažeminti Bartkuškio tvenkinio, esančio Širvintų rajone, vandens lygį. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į Turto banko prašymą ir siekį užtikrinti statinio saugumą bei išvengti galimų avarinių situacijų ateityje. Pagal išduotą leidimą tvenkinio vanduo galės būti pažemintas iki 106,0 m altitudės (esant normaliam patvankos lygiui – 108,14 m). Vandens lygio sumažinimas yra būtina sąlyga numatytiems užtvankos kapitalinio remonto darbams. Planuojami darbai apims aukštutinio šlaito gelžbetoninių plokščių keitimą, siūlių sandarinimą, šlaito nuolydžio atstatymą, nuošliaužų pašalinimą, vidinio vamzdinio drenažo remontą bei perteklinio vandens pralaidos elementų atnaujinimą. Taip pat bus atlikti vamzdžių sandarinimo darbai ir atraminių sienučių bei vandens energijos gesinimo įrenginių remontas. Šie darbai…
