Prieš daugiau nei 200 metų, kai nebuvo nei palydovų, nei GPS, mokslininkai ėmėsi milžiniško iššūkio – nustatyti Žemės dydį ir formą naudodami tik rankinius prietaisus, žvaigždes ir medines piramides. Taip buvo suformuotas Struvės geodezinis lankas – 2822 kilometrų ilgio dienovidinio matavimo trianguliacijų (trikampių) matavimų grandinė, jungianti 259 taškus per dešimt Europos šalių, įskaitant Lietuvą. Šis unikalus kultūros, mokslo ir istorijos objektas prieš 20 metų buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Šiemet ši sukaktis minima įvairiais renginiais ir edukacijomis. Struvės geodezinio lanko paskirtis – tiksliai nustatyti Žemės formą, dydį ir kreivumą. Matavimai vyko nuo 1816 iki 1852 metų. Keturių ekspedicijų metu mokslininkai nustatė kampus tarp lanko punktų naudodami tik optinius…
Aplinkos ministerija tęsia darbus dėl esamų medžių apsaugos statybų metu: pradedamas statybos teisės aktų koregavimas
Aplinkos ministerija toliau nuosekliai stiprina esamų medžių apsaugos teisinį pagrindą statybų metu. Pasibaigus konsultacijų etapui su architektų, statybininkų ir nekilnojamojo turto plėtros atstovais bei sulaukus pirmųjų savivaldybių įžvalgų, pradedamas statybos teisės aktų koregavimas. Šiuo metu ministerija apibendrina savivaldybių pateiktas praktikas ir sistemina jų taikomus sprendimus. Kviečiame aktyviau prisidėti dar nepasisakiusias savivaldybes – šios įžvalgos yra svarbios ir reikalingos siekiant užtikrinti, kad rengiamas reglamentavimas atlieptų vietos sąlygas ir būtų įgyvendinamas be perteklinės naštos, tačiau užtikrinant kokybiškesnę esamų medžių apsaugą. Diskusijos su savivaldybėmis parodė, kad daugiausia iššūkių kyla tada, kai medžių apsaugos klausimai pradedami nagrinėti per vėlai. Jei pradedama rūpintis esamų medžių išsaugojimu tik techninio projekto rengimo ar net statybų metu, vadinasi…
KTU ekspertė apie tvarumo ugdymą: pirma bendradarbiauti turi pabandyti dėstytojai
Šiandieniniame pasaulyje, susiduriant su karo grėsme, klimato kaita, socialine nelygybe ir resursų pereikvojimu, tampa akivaizdu, kad tradiciniai problemų sprendimo būdai nėra pakankamai efektyvūs. Organizacijos, miestai ir bendruomenės turi ieškoti naujų, įtraukesnių veikimo būdų, kurie leistų kurti atsakingus ir ilgalaikius pokyčius. Vienas iš būdų tai pasiekti – dalyvaujamasis dizainas, skatinantis bendradarbiavimą tarp skirtingų suinteresuotų grupių ir leidžiantis sprendimų priėmimą perkelti iš uždarų kabinetų į atviras diskusijas. Kaip šis metodas gali prisidėti prie tvaresnio ir socialiai teisingesnio pasaulio kūrimo? Apie naujos kartos dizainerių vaidmenį tvarios ateities kūrime kalbamės su Kauno technologijos universiteto (KTU) Dizaino laboratorijos specialiste, inovacijų eksperte Dovile Gaižauskiene. – Kas yra dalyvaujamasis dizainas? Kaip jis gali prisidėti prie švaresnės, taikesnės…
Ar spėsime sustabdyti taršos padarinius, kol gamta vis dar turi galimybę atsigauti?
Vanduo – vienas svarbiausių gamtos išteklių, nuo kurio priklauso ne tik žmogaus, bet ir visos gyvybės Žemėje egzistavimas. Lietuva gali didžiuotis kokybišku požeminiu vandeniu, tačiau vandens išteklių apsauga ir tvarus naudojimas išlieka vieni svarbiausių iššūkių. Tuo pačiu metu pasaulio valstybės susiduria su skirtingomis vandens išteklių valdymo problemomis – vienos kovoja su tarša, kitos – su stygiumi. Šiame kontekste itin svarbus tampa sąmoningumas: ar dar spėsime sustabdyti taršos padarinius, kol gamta vis dar turi galimybę atsigauti? Du scenarijai – pozityvus ir katastrofinis Lietuva išsiskiria pakankamai kokybišku požeminiu vandeniu, kuris šiuo metu patenka į mūsų namus švarus ir saugus. Tačiau tai – privilegija, kurią turime išsaugoti. VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir…
Viceministras Ramūnas Krugelis nebedirbs Aplinkos ministerijoje
Nuo ketvirtadienio Aplinkos ministerijoje nebedirbs viceministras Ramūnas Krugelis. „Dėkoju Ramūnui už atsakingą darbą ir jo indėlį aplinkosaugos, miškų ir saugomų teritorijų klausimais, ypač – už Miškų įstatymo derinimo procesą,“ – sako aplinkos ministras Povilas Poderskis. Aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis buvo atsakingas už gamtos apsaugos, miškų, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio ir klimato kaitos sritis. R. Krugelis anksčiau yra dirbęs Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos vadovo pavaduotoju, beveik 14 metų vadovavo Metelių regioninio parko direkcijai. Pranešimą paskelbė: Aistė Gadliauskaitė, LR aplinkos ministerija
KTU mokslininkas: naftos išsiliejimai Baltijoje – naujos technologijos prieš seną taršos problemą
Naftos išsiliejimai yra vienas reikšmingiausių jūrų aplinkos taršos šaltinių. Švedijos mokslininkų teigimu, 2013–2022 m. atliekant oro stebėseną Baltijos jūros regione buvo užfiksuoti 709 naftos išsiliejimo atvejai. Atsižvelgiant į tai, kad Baltijos jūra yra viena judriausių laivybos eismo zonų pasaulyje, išsiliejimų rizika čia išlieka nuolat didelė. Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) profesorius dr. Rimvydas Milašius pažymi, kad ši problema aktuali ne tik Baltijos jūros regionui – naftos išsiliejimų pasitaiko daugelyje pasaulio vietų. Vis dėlto galima pasidžiaugti, kad mūsų visuomenė pasiekė tokį brandos lygį, kai suprantame švarios aplinkos svarbą ir esame pasirengę imtis atsakomybės – net jei tai reiškia pradėti nuo nedidelių, bet reikšmingų žingsnių savo aplinkoje.…
Aplinkos ministerija primena: kaip teisingai rūšiuoti ličio baterijas ir išvengti rizikų
Aplinkos ministerija atkreipia gyventojų dėmesį į ličio baterijų rūšiavimą – šios rūšies baterijos, vis dažniau naudojamos kasdieniuose daiktuose, turi būti renkamos ir tvarkomos atsakingai. Netinkamai išmestos jos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Todėl svarbu žinoti, kokiuose prietaisuose ličio baterijos “slepiasi” ir kaip su jomis atsakingai elgtis. Primename, kad visada svarbu laikytis gamintojo nurodymų – nenaudoti pažeistų, sušlapusių ar kitaip mechaniškai paveiktų baterijų. Baterijų jokiu būdu negalima ardyti, spausti ar remontuoti patiems: pastebėjus net ir smulkius gedimus ar kilus įtarimų, pvz., kraunant įrenginys kaista labiau nei įprastai, išsipučia ar iš jo sklinda traškesys ar keistas kvapas (tokiu atveju reikia nedelsiant atjungti įrenginį nuo elektros tinklo), dėl baterijos remonto, pataisymo reikia…
Pavojaus Jonavos gyventojų sveikatai dėl gamykloje „Achema“ išsiliejusios azoto rūgšties nėra
Antradienį, liepos 15 d. gamykloje „Achema“ trūkus vamzdžiui vietoje išsiliejo jame buvusi azoto rūgštis. Gamyklos atstovai informavo, kad išsiliejo iki 100 l azoto rūgšties.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai informuoja, kad azoto rūgštis neigiamai veikia sveikatą įkvėpus garų, prarijus, taip pat jai susilietus oda ar patekus į akis. Įkvėpti azoto rūgšties garų pavojinga tik arti išsiliejimo vietos esantiems žmonėms. Jonavos gyventojams pavojaus nėra, nes azoto rūgšties garai nesklinda toli į aplinką. Įvykis buvo nedelsiant suvaldytas, t. y. azoto rūgšties išsiliejimas sustabdytas. Pranešimą paskelbė: Vilda Bajoriūnienė, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Protestas prieš VMVT: milžiniškas paršelis ir būgnininkai žadino A. Mikalauskienę
Milžiniškas paršelis, būgnininkai ir skanduotės – taip būrys protestuotojų dar kartą viešai reikalavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorę Audronę Mikalauskienę sustabdyti paršelių kastravimą be nuskausminamųjų. Šią žinutę protestuotojai palaikė ne tik skanduotėmis – tarnybos vadovę jau pasiekė daugiau nei 2500 elektroninių laiškų. Ką dar protestuotojai bandė įteikti VMVT vadovei? Protesto metu prie VMVT buvo pastatytas milžiniškas, žmogaus ūgio paršelio muliažas – simbolis, primenantis šimtus paršelių, kasdien Lietuvos ūkiuose kastruojamų be jokio nuskausminimo. „Gyvūnų kankinimas – kur kas didesnė problema nei šis paršelio muliažas. Tačiau būtent jį pasirinkome kaip simbolį. Norėjome parodyti, kad nesiliausime ieškoti būdų paskatinti VMVT vadovę A. Mikalauskienę prisiimti atsakomybę ir atkreipti dėmesį į gyvūnų kančias“,…
Miškininkai kviečia pažinti miškų paslaptis: daugiau nei 1000 rekreacinių objektų visoje Lietuvoje
Vasarą traukiame į gamtą – arčiau savo šaknų, ieškodami ramybės, norėdami pailsėti, o neretai ir pasigrožėti mus supančia aplinka. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai kviečia iškeisti miestą į mišką ir įkvėpti gamtos. VMU prižiūri ir puoselėja daugiau nei 1000 visuomenei skirtų rekreacinių objektų visoje Lietuvoje: pažintinius takus ir pažintinius kompleksus, stovyklavietes, poilsiavietes, apžvalgos aikšteles, atokvėpio vietas – daugybę įvairių lankytinų vietų, kuriose galima daugiau sužinoti apie šalies istoriją, pagilinti žinias apie gamtą ar tiesiog pasidžiaugti nuostabiais vaizdais stovyklaujant ar vaikštinėjant gryname ore. Daugiau nei 1000 vietų pažinti gamtą Valstybinių miškų urėdija, prižiūrinti ir puoselėjanti 1102 šalies miškuose įkurtus rekreacinius objektus: pažintinius takus, stovyklavietes, poilsiavietes, informacinius centrus ir išskirtines lankytinas vietas, kviečia…
