Sėjomaina – vienas esminių sėkmingo ūkininkavimo procesų, leidžiančių kiekvienais metais maksimaliai išnaudoti visas dirvožemio naudingąsias savybes. Nukūlus javus, jų vieton dažniausiai sėjami žieminiai rapsai: vertinama, kad tai sudaro apie 70–80 proc. sėjomainos atvejų. Todėl ypač svarbia tampa javų pabirų kontrolė, kurią tinkamai atlikus, galima tikėtis pastebimai didesnio derliaus, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Kad ir kaip kruopščiai su pačiais moderniausiais kombainais nukultume javus, net ir idealiomis sąlygomis tam tikrų derliaus nuostolių išvengti nepavyksta – dirvoje pabyra smulkesni grūdai, kurie, esant palankioms sąlygoms, sudygsta. Jeigu šiame lauke planuojame sėti žieminius rapsus, sudygę javai pradeda konkuruoti su rapsais dėl maistinių medžiagų, stelbia bedygstančius rapsus – pastarieji gali išretėti ar net visai išnykti.…
Seimo nario L. Jonausko pranešimas: siūloma nebeleisti kastruoti paršelių be nuskausminamųjų
2025 m. rugpjūčio 25d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas įregistravo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siūlo panaikinti išimtį, leidžiančią kastruoti paršelius be nuskausminamųjų. L. Jonauskas teigia, kad išimtinė praktika kastruoti paršelius be nuskausminimo yra nesuderinama su gyvūnų gerove. „Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad operacijos ir visos skausmą sukeliančios veterinarinės procedūros gyvūnui atliekamos tik jį nuskausminus. Tai galioja ir gyvūnų kastracijai, prieš kurią, kaip nurodo teisės aktai, turi būti atlikta anestezija, o po kastravimo gyvūnai turi būti gydomi ilgo veikimo skausmą mažinančiais veterinariniais vaistais. Visgi yra palikta…
„Toksikos” Vilniaus padalinyje užsidegusios ličio baterijos buvo skubiai užgesintos, žalos aplinkai nepadaryta
Pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Toksika“ Vilniaus padalinyje 6:30 užfiksuotas gaisras – užsidegė ličio baterijos, kurios buvo sukrautos į sunkvežimį ir paruoštos išvežti galutiniams šių atliekų tvarkytojams. Iškviesti ugniagesiai gelbėtojai gaisrą per trumpą laiką suvaldė. Ugnis neišplito, nukentėjusių žmonių nėra. Gaisro gesinimui naudotas vanduo į gamtą nepateko, jis surinktas į įmonės rezervuarus. Preliminariu aplinkosaugos specialistų vertinimu, žalos aplinkai nepadaryta. Pranešimą paskelbė: PR Service, PR Service (UAB PIAR)
Blusos puola ne tik gyvūnus: patarimai, kaip naikinti blusas ir jų išvengti
Turbūt esate girdėję posakį „saldžių sapnų – ramių blusų“. Nors šis posakis dažnai vartojamas kaip palinkėjimas, blusos iš tiesų sukelia daug nerimo. Be to, jos yra sunkiai išnaikinamos ir, priešingai nei daugelis mano, aktyviausios būna dieną. Kenkėjų kontrolės bendrovės „Dezinfa“ statistika rodo, kad šį rugpjūtį pastebimas blusų antplūdis. „Įprastai užklausos dėl blusų naikinimo auga tolygiai arba svyruoja panašiu tempu, tačiau šiemet, rugpjūtį, jų skaičius šoktelėjo 16 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu. Galimas vienas iš pagrindinių veiksnių – drėgna ir lietinga vasara”, – atkreipia dėmesį kenkėjų kontrolės ekspertė Kristina Strakauskienė. Blusos – iššūkis net ir neturint augintinių Kitas svarbus veiksnys – gyvūnų augintojų elgsena. Nors vis daugiau žmonių…
Tyrimas: sertifikuotų žieminių rapsų sėklos gali atnešti penktadaliu gausesnį derlių
Jeigu šiuo metu tektų keliauti per Lietuvą, netruktumėte pastebėti, kad laukuose vis didesnį pagreitį įgauna žieminių rapsų sėja. Vienas iš svarbių pasiruošimo sėjai žingsnių – tinkamų sėklų pasirinkimas. Kaip ir daugelyje žemdirbystės sričių, čia į pagalbą atkeliauja mokslas ir tyrimai. Jie leidžia priimti duomenimis grįstus sprendimus, ateityje duosiančius ir didesnį derlių, ir ekonominę naudą, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Vienintelis objektyvus veislių derlingumo, sveikatingumo ir kitų savybių įvertinimas yra specialūs atrankos bandymai. Kito būdo, kaip įvertinti skirtingas veisles, mokslas kol kas dar neatrado. Bandymai leidžia įvertinti tomis pačiomis sąlygomis augančių ir vienodai prižiūrimų bei tręšiamų skirtingų veislių derliaus potencialo galimybes, augalo sveikatingumą, žiemkentiškumą, atsparumą ligoms ar išgulimui. Taip galima atrinkti…
Aplinkos ministerija Seimo rudens sesijoje pateiks 15 įstatymų projektų
Seimo rudens sesijoje ketinama svarstyti 15 Aplinkos ministerijos pateiktų įstatymo pakeitimo projektų. Siūlomi pokyčiai apima žemės, miškų, statybų, atliekų tvarkymo, klimato kaitos ir gyvūnų gerovės sritis. „Tai – subalansuoti sprendimai, užtikrinantys ekologinių, socialinių ir ekonominių interesų derinimą, mažinantys biurokratiją ir stiprinantys atsakomybę už aplinkosaugą“, – teigia laikinasis Aplinkos ministras Povilas Poderskis. Vienas svarbiausių teisės aktų – Žemės įstatymo pakeitimai. Juos įgyvendinus savivaldybėms būtų perduota daugiau teisių valdyti valstybinę žemę kaimo vietovėse. Tai ne tik padidintų savivaldos savarankiškumą, bet ir leistų priimti greitesnius sprendimus dėl šios žemės naudojimo. Taip pat vienas iš prioritetinių Aplinkos ministerijos projektų – Miškų įstatymo pakeitimai. Numatoma peržiūrėti miškų grupes ir daugiau atsigręžti į miškų apsaugą,…
Skelbiama VMU valdybos narių atranka, o lūkesčių laiške dar daugiau dėmesio miškų apsaugai ir tvarumui
Valstybinių miškų urėdija (VMU) pradeda naujos valdybos formavimą – paskelbta atranka į tris nepriklausomų valdybos narių pozicijas. Kandidatų ieškoma trijose srityse: miškininkystės ar gamtos apsaugos, finansų, taip pat strateginio planavimo ir įmonių valdysenos. Ieškome kandidatų, turinčių patirties miškininkystės ar gamtos apsaugos srityje (miškų valdymas, biologinės įvairovės išsaugojimas, aplinkosaugos politika), finansų srityje (finansų planavimas, investicijų ir rizikų valdymas, auditas), strateginio planavimo ir įmonių valdysenos srityje (ilgalaikių strategijų kūrimas, pokyčių valdymas, gerosios valdysenos praktikos taikymas). Kandidatai paraiškas gali teikti iki rugsėjo 11 d. Atrankos skelbimą galite rasti čia. Naujųjų nepriklausomų valdybos narių atrankai keliami aukšti reikalavimai. „Svarbiausia – užtikrinti skaidrumą ir aukščiausius atrankos standartus“, – pabrėžia laikinasis Aplinkos ministras Povilas Poderskis. Taip pat planuojama, kad valdyboje…
Kviečia į unikalų festivalį už simbolinę kainą: vienoje vietoje – gamtos stebuklai, muzika ir gurmaniški atradimai
„Senatorių pasažas“ kviečia visus į ypatingą vasaros pabaigos šventę – dešimtojo gimtadienio festivalį „Farm on Fire 2025“. Paskutinį vasaros savaitgalį, Rugpjūčio 30 d., ūkyje „Farmers Circle“ kaip ir kasmet bursis tie, kurie vertina aukščiausios kokybės maistą, gamtą ir gerą muziką. Neeilinės gastronominės patirtys, žinomi atlikėjai ir unikalūs gamtos pažinimo atradimai Šiemet scenoje pasirodys charizmatiškoji Monika Pundziūtė, garsų įvairovę burianti grupė „Strings of Earth Orchestra“ bei legendiniai „Rebel Heart“. Renginio organizatoriai garantuoja, kad muzika taps vienu iš įsimintiniausių festivalio akcentų. Renginio dalyviai taip pat turės galimybę pasinerti į unikalias gamtos pažinimo patirtis. „Gamtos bičiulių“ palapinėje lankytojai galės iš arti pažinti neįtikėtiną vabzdžių pasaulį kartu su gamtininku Tomu Pociumi, klausytis miško garsų,…
Tvarios akvakultūros link: Lietuvos ir Latvijos partnerystė įgyvendinant INTERREG VI-A projektą
INTERREG VI-A projektas – tai reikšminga iniciatyva, kuria siekiama tvariai tobulinti žuvų, ypač Baltijos lašišų ir sterkų, auginimo metodus Lietuvoje ir Latvijoje. Nuo 2024 m. kovo įgyvendinamas projektas Nr. LL-00133 „Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimas tobulinant Baltijos lašišų ir sterkų auginimo metodus, siekiant tvaresnių, atsparesnių ir sveikesnių žuvų populiacijų“ (SPPwelfare) orientuotas į tris pagrindines veiklų kryptis. Viena jų – lašišų gerovės gerinimas remiantis nauju aplinkai nekenksmingu žuvų ligų kontrolės metodu (WP1). Tiek Latvijos, tiek Lietuvos mokslininkai yra labai susirūpinę dėl Baltijos lašišų išteklių ateities. Šalių specialistus suvienijo bendras tikslas – ilgalaikis tvarių lašišų populiacijų palaikymas. Žvejyba, upių užtvenkimas ir klimato kaita stipriai paveikė natūralias populiacijas, o kai kuriuose Baltijos upių baseinuose…
Žaibai šiemet jau sugadino šilumos ir vandens siurblius, elektros sistemas, namų techniką ir net vejos robotus
Šią savaitę vėl girdime sinoptikų įspėjimus apie besiartinančią audrą. Savo ruožtu draudikai jau skaičiuoja nemenkus nuostolius, kuriuos sukėlė ne tik audros, bet ir žaibai. Žaibų sukeltos elektros viršįtampės „sudegina“ ir svarbias namų sistemas – šilumos, vandens siurblius, kiemo vartų mechanizmus, namų buitinę techniką, kompiuterius ir net vejos robotus. „Po kiekvienos didesnės audros sulaukiame klientų pranešimų apie žaibo sugadintus įrenginius. Vien šiemet per birželį ir liepą nukentėjo 53 klientai, o padaryta žala siekia nuo 1500 Eur iki 28 000 Eur. Tad raginame gyventojus atkreipti dėmesį į namų ir įrangos apsaugą nuo žaibo, nes kai kuriais atvejais smarkiai nukenčia ne tik namų technika, bet ir svarbios namų sistemos – vandens tiekimas, šilumos tiekimas,…
