Šiandien, minint Tarptautinę klimato kaitos dieną, visame pasaulyje vyksta diskusijos, kaip stabdyti klimato kaitą ir tvarkytis su jo pasekmėmis. Verslo įmonės vis labiau supranta, kad pastangas turi dėti ne tik jos, bet ir jų partneriai, su kuriais jie dirba. Kaip mažinti savo poveikį aplinkai, išmetamo CO2 kiekį ir įgyvendinti tvarius sprendimus kasdieninėje savo veikloje pataria „Telia“ tvarumo ekspertė Indrė Bimbirytė-Yun. Temperatūrų svyravimai, liūtys, derliaus praradimai, maisto trūkumas – tai tik kelios klimato kaitos pasekmės, su kuriomis šiandien susiduria pasaulis. Nuo klimato stabilumo yra priklausoma ir verslo organizacijų veikla, o jų pastangos kovoje su klimato kaita gali būti itin reikšmingos. Jungtinių Tautų Tarptautinė darbo organizacijos (JT TDO) duomenimis, išsipildžius temperatūros kilimo…
Suplanuota, kaip pastatų anglies dvideginio pėdsaką Lietuvoje iki 2050 metų sumažinti iki nulio
Aplinkos ministerija parengė Ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimo planą, kuris leis iki 2050 m. visų Lietuvos viešų ir privačių pastatų bei gyvenamųjų namų anglies dvideginio pėdsaką sumažinti iki nulio. Plane numatyta skatinti kvartalinę renovaciją, kai atnaujinami ne tik pastatai, bet ir inžinerinės sistemos, bendrosios erdvės, telkiant valstybės ir pastatų savininkų investicijas renovacijos projektams įgyvendinti. Pagal aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymu patvirtintą Ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimo planą bus skaitmeninami su pastatų atnaujinimu susiję procesai ir paslaugos atsisakant popierinių dokumentų. Numatoma sukurti skaitmeninį investicijų plano rengimo sprendimą, atnaujinti informacinę sistemą APVIS. Bus diegiami nauji daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų administravimo IT priemonėmis sprendimai, užtikrinantys šio proceso kokybę ir efektyvumą. Siekiant pagerinti…
Kviečiame žurnalistus į nacionalinę klimato kaitos konferenciją: ar žydinčios pievos padės skęstančioms gatvėms?
Aplinkos ministerija spalio 24 d. 10 val. Vilniuje, „Radisson BLU“ viešbučio konferencijų centre organizuoja nacionalinę klimato kaitos konferenciją „Klimato kaita ir miestai: ar žydinčios pievos padės skęstančioms gatvėms?“. Konferencijos metu su savivaldybių, mokslo ir tyrimų institucijų atstovais, socialiniais partneriais bus ieškoma sprendimo būdų, kaip savivaldybėms mažinti neigiamą klimato poveikį. Konferencijoje sužinosite įdomių faktų apie klimato kaitos įtaką miestams, išgirsite, kaip ateityje keisis Lietuvos klimatas ir kokios priemonės padės prisitaikyti. Savivaldybėms pasiūlysime naudingus įrankius, projektus ir paramos galimybes, kurie padės įgyvendinti klimatui neutralios gyvensenos principus, sumažinti neigiamą klimato kaitos poveikį. Pranešimus skaitys ir įžvalgomis dalinsis Europos Komisijos Klimato kaitos generalinio direktorato vyresnysis ekspertas Johannes Klumpers, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO)…
Žinomas Lietuvos muzikantas kviečia gamtoje atrasti nenykstančių rūšių
Žinomas Lietuvos muzikantas kviečia gamtoje atrasti nenykstančių rūšių Lietuvos miškuose, parkuose, upėse ir pievose apstu rūšių, kurioms dar tūkstančius metų negresia išnykti. Tuo įsitikinęs atlikėjas Giedrius Širka iš grupės „Golden Parazyth“. Dėl to žinomas muzikantas ir didelis gamtos mylėtojas įsitraukė į socialinę iniciatyvą „Nenykstančios rūšys“, kuri kviečia Lietuvos gyventojus stebėti gamtą ir joje atrasti tuščių skardinių, butelių, padangų bei kitų šiukšlių ir jas pašalinti – naikinti šias nenykstančias rūšis. „Prieš daugiau negu šešerius metus Lietuvoje startavusi užstato sistema turėjo aiškų tikslą – apsaugoti šalies gamtos kampelius nuo milijonų tuščių skardinių ir butelių. Tačiau kartu buvo įdiegtas ir svarbus žiedinės ekonomikos principas, skelbiantis, jog grąžinti verta: visos gėrimų užstato pakuotės, kurias…
Kviečiame į nacionalinę klimato kaitos konferenciją: ar žydinčios pievos padės skęstančioms gatvėms?
Aplinkos ministerija spalio 24 d. organizuoja nacionalinę klimato kaitos konferenciją „Klimato kaita ir miestai: ar žydinčios pievos padės skęstančioms gatvėms?“ ir kviečia dalyvauti savivaldybių, mokslo ir tyrimų institucijų atstovus, socialinius partnerius, visus besidominčius šia aktualia tema. Miestų prisitaikymas prie klimato kaitos yra vienas didžiausių šių dienų iššūkių. Pasaulio mokslininkų bendruomenė sutartinai teigia, kad dėl žmonių veiklos vis sparčiau keičiantis klimatui ekstremalūs reiškiniai, tokie kaip karščio bangos, liūtys, užliejančios gatves, tampa įprastu reiškiniu. Nuo to ypač kenčia miestų gyventojai. Konferencijoje sužinosite įdomių faktų apie klimato kaitos įtaką miestams, išgirsite, kaip ateityje keisis Lietuvos klimatas ir kokios priemonės padės prisitaikyti. Savivaldybėms pasiūlysime naudingus įrankius, projektus ir paramos galimybes, kurie padės įgyvendinti klimatui…
Aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimui – išskirtinis Žuvininkystės tarnybos ir Baltijos šalių dėmesys
Saugomų vertingų žuvų – aštriašnipių eršketų – populiacijos atkūrimui Baltijos jūroje ir į ją įtekančiose upėse skiriamas didelis dėmesys. Šios rūšies žuvų išteklių išsaugojimu susirūpinta tarptautiniu mastu. 2022 m. spalio 12–13 d. Klaipėdoje vyko tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Baltijos aštriašnipių eršketų (Acipenser oxyrinchus) išteklių atkūrimas: iššūkiai, grėsmės ir perspektyvos“, kurios metu aptarti ties išnykimo riba atsidūrusios žuvų rūšies išteklių atkūrimo, paramos išsaugojimo priemonėms, skirtoms ilgalaikiam žuvų išteklių atkūrimui, klausimai ir pasidalinta gerąja patirtimi. Dvi dienas vykusioje konferencijoje dalyvavo užsienio svečiai iš Lenkijos, Estijos ir Latvijos, su kuriais Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos jau kurį laiką glaudžiai bendradarbiauja aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimo klausimais. Taip pat renginyje dalyvavo Gamtos tyrimų centro…
Informacija apie įžuvinimą ir žuvų išteklių mokslinius tyrimus atveriama visuomenei
Aplinkos ministerija skaitmenizavo įžuvinimo ir žuvų išteklių mokslinių tyrimų procesus ir atveria juos visuomenei. Nuo šiol kiekvienas Lietuvos gyventojas gali matyti kada, kuriuose vandens telkiniuose kokios žuvys įveisiamos ir net gali gyvai stebėti įžuvinimą. Taip pat visi besidomintieji gali susipažinti su mokslininkų atliktais tyrimais ir sužinoti, kokios hidromorfologinės vandens telkinių sąlygos, kiek ir kokių žuvų juose gyvena. „Aplinkosaugoje vykstančių procesų skaitmenizavimas, skaidrinimas ir viešinimas visuomenei yra vienas pagrindinių mūsų prioritetų, toks jis ir išliks. Kviečiu smalsuolius dalyvauti mūsų upių ir ežerų įžuvinimuose“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Minėtus duomenis galima rasti informacijos apie biologinę įvairovę rinkimo, tvarkymo, analizės ir pateikimo visuomenei sistemos Biologinės įvairovės informacinės platformos dalyje, skirtoje įžuvinimui…
Auganti žmonijos populiacija: kaip išmaitinsime 10 mlrd. žmonių, nedarant neigiamo poveikio planetai?
Pasauliui minint maisto dieną, raginame prisiminti, kad 811 mln. žemės gyventojų vis dar badauja. Šiuo metu pasaulyje gyvena 7,7 mlrd. žmonių, prognozuojama, kad per ateinančius 30 metų šis skaičius padidės 2 mlrd. – tai reiškia, kad badaujančių tik daugės. Visuotinės mitybos pokyčių siekiančios organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė teigia, kad privalome ieškoti tvaresnių būdų išmaitinti pasaulį, vienas jų – didesnis augalinių baltymų vartojimas. „Pasaulinį badą lemia socialinės, politinės ir demografinės priežastys. Skurde gyvenantys žmonės susiduria su maisto stygiumi, prastos kokybės vandeniu, sanitarinėmis higienos sąlygomis, nepakankamai prieinamomis sveikatos priežiūros paslaugomis – visa tai prisideda prie bado. Mes turime ieškoti tvaresnių būdų kaip išmaitinti pasaulį, kadangi dabar sparčiai eikvojame resursus, o…
Išrasta unikali technologija, kuri padės išspręsti globalią padangų utilizavimo problemą
Lietuviai – tarptautinio projekto, leidžiančio naudotas padangas prikelti antram gyvenimui, partneriai Ketvirtadienį pirmą kartą Latvijoje, Jelgavos apylinkėse, netoli Lietuvos pasienio pradėtas tiesti kelio ruožas, unikalia specialiąja danga, į kurios gamybą įeina bituminiai modifikatoriai, pagaminti iš naudotų padangų, pagal unikalią Rubbintec technologiją. Pagal šią unikalią technologiją paruoštu mišiniu padengtas 350 m kelio ruožas. Dabar specialistai stebi ir fiksuoja naujos dangos savybes, jas lygina su tradicine asfaltbetonio danga. Iki šiol sprendžiant naudotų padangų utilizacijos problemas, taikomos pagrindinės trys kryptys: gumos atliekų pakartotinis panaudojimas, deginimas arba laikymas specialiai tam pritaikytuose sąvartynuose. Deja, nė vienas būdas neleidžia atgauti gumos ar netaršiai utilizuoti padangų. Gali būti, kad netrukus unikalios technologijos padės šią problemą išspręsti. UAB…
Prezidentas: privalome turėti aiškią Lietuvos miškų ateities viziją
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Labanoro regioniniame parke susitiko su Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko vadovu Gedu Kukanausku. Prezidentas susitikime su G. Kukanausku susipažino su parko steigimo istorija, saugomomis gamtinėmis bei kultūrinėmis vertybėmis, aptarė šių vertybių būklę, situaciją saugomų teritorijų miškuose. „Privalome stiprinti ir puoselėti savo saugomas teritorijas, taip pat turėti aiškią Lietuvos miškų ateities viziją, priimti ilgalaikius sprendimus ir sutarimą dėl jų apsaugos. Tikiuosi, kad sprendimai dėl ūkinės veiklos saugomų teritorijų miškuose bus įtvirtinti Nacionaliniame miškų susitarime ir konkrečiomis įstatymų nuostatomis“, – sakė šalies vadovas. Šiais metais Lietuvos regioniniai parkai mini savo įkūrimo 30-metį. Prezidentas teigė esantis dėkingas parkų darbuotojams bei visiems žmonėms, prisidėjusiems prie itin…